Kas mus gelbės? Ugniagesių ir pareigūnų trūkumas bado akis, o algos kyla ir vos po 15 eurų

Beveik 2 000 policijos pareigūnų ir šimtai, o gal ir tūkstantis, ugniagesių gelbėtojų – tokį gyvybiškai svarbių specialistų trūkumą fiksuoja Lietuvos pagalbos tarnybos. Išmokomis ir premijomis pritraukti juos bando savivaldybės, tačiau dažną atbaido tiek per dideli darbo krūviai, tiek maži atlyginimai, kurie, pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnams vidutiniškai paaugo vos 15 eurų per metus.

Įsivaizduokite – jūsų name kyla gaisras. Liepsnoms lipant sienomis kviečiatės pagalbą, atvyksta ugniagesiai, bet jų ekipaže – vos trys. O gal į jūsų namus laužiasi nusikaltėlis, stveriate telefoną kviesti policiją, bet artimiausio pareigūnų ekipažo teks palaukti – jis kitame iškvietime. Tokias situacijas gali lemti šių sričių specialistų trūkumas.

Priemonių pritraukti į tarnybą tiek policijos pareigūnus, tiek ugniagesius gelbėtojus ėmėsi ir pačios savivaldybės, išmokomis bandančios pritraukti juos pas save. Visgi trūkumas ir toliau skaičiuojamas tūkstančiais, o jį padengti turintys pareigūnai ne tik patiria didelį nuovargį, bet ir rizikuoja savo saugumu.

Per metus augimas – 15 eurų

Portalas LRT.lt paprašė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateikti duomenis tiek apie policijos pareigūnų, tiek apie ugniagesių gelbėtojų laisvas darbo vietas ir vidutinius atlyginimus.

Žvelgiant į policijos pareigūnų trūkumą matyt, kad pastaruosius penkerius metus, su maža išimtimi, jis linkęs augti. Kaip portalui LRT.lt nurodė ministerija, 2021-aisiais visoje šalyje trūko 1 697 policijos pareigūnų. Po metų – 2022-aisiais – šis skaičius siekė 1 748.

Policininkų trūkumas kiek sumažėjo 2023-aisiais, kai tarnybai trūko 1 646 pareigūnų. Bet po to buvo matyti šuolis ir 2024-aisiais jau trūko 1 898 pareigūnų. Praėjusiais, 2025-aisiais metais, policijoje trūko 1 894 pareigūnų.

Tuo metu žiūrint į ugniagesių gelbėtojų trūkumą matyti svyravimai. Štai 2021-aisiais tarnybai trūko 540 ugniagesių gelbėtojų. Po metų, 2022-aisiais, šis skaičius siekė 351. Po to stebimas augimas – 2023-iaisiais trūko 380, 2024-aisiais 419 ir 2025-aisiais 412 ugniagesių gelbėtojų.

„Policijoje yra nemažas laisvų pareigybių skaičius, įvairių apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose laisvų pareigybių skaičius yra skirtingas. Daugiausia pareigūnų trūksta didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje. Taip pat yra rajonų, kur taip pat nemažas trūkumas pareigūnų, pvz. Naujoji Akmenė, Raseiniai“, – nurodė VRM.

Tuo metu kalbant apie PAGD, kaip teigiama ministerijos komentare, kartu su pavaldžiomis įstaigomis laisvos pareigūnų pareigybės sudaro 11,3 proc. Trūkumas jaučiamas: Klaipėdos priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, Vilniaus priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, Kauno priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje.

Komentuodama atlyginimus VRM nurodė, kad minimali žemiausias pareigas užimančio policijos pareigūno pareiginė alga sudaro 1 456,38 eurus iki mokesčių arba apie tūkstantį eurų „į rankas“. Šių metų sausį šias pareigas užimančių pareigūnų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 1 331 eurą.

Nuo 2021-ųjų iki 2025-ųjų bendras vidutinis visų policijos pareigūnų darbo užmokestis augo apie 540 eurų. 2021-aisiais vidutinė policijos pareigūnų alga siekė 1 154 eurus, 2022 metais pareigūnai vidutiniškai uždirbo 1 337 eurus. Po metų, 2023-aisiais, vidutinė alga kilo 123 eurais ir siekė 1 460 eurų. 2024-aisiais vidutinis pareigūnų darbo užmokestis siekė 1 562, o pernai 1696 eurus. Visi šie skaičiai yra atlyginimų „į rankas“.

Tuo metu ugniagesių gelbėtojų atlyginimai, kaip rodo VRM pateikta informacija, ne tik yra mažesni, bet ir augo ne taip sparčiai. Ministerija informavo, kad žemiausias pareigas užimančio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūniū pareiginė alga iki mokesčių sudaro 1 294,56 eurus. Kitaip tariant, toks PAGD pareigūnas į banko sąskaitą gauna apie 918 eurų siekiantį atlyginimą.

2021-aisiais „į rankas“ PAGD pareigūnai vidutiniškai gaudavo 1 027 eurus. Po metų stebėtas kiek daugiau nei 100 eurų kilimas ir 2022-aisiais šie pareigūnai po mokesčių vidutiniškai gaudavo 1 136 eurus. 2023-aisiais vidutinis jų atlyginimas siekė 1 224 eurų „į rankas“.

2024 metais PAGD pareigūnai vidutiniškai uždirbo 1 316 eurus po mokesčių. Visi šie vidutinio atlyginimo šuoliai siekė vidutiniškai po 100 eurų. Tačiau visiškai kitokia situacija matyti pažiūrėjus į praėjusius metus, kai vidutinė PAGD pareigūnų alga siekė 1 331 eurą. Tai reiškia, kad palyginus su 2024-aisiais, 2025-aisiais jų vidutinis darbo užmokestis augo vos 15 eurų.

Trūkumas dar didesnis?

Portalas LRT.lt pasikalbėjo tiek su policijos pareigūnų, tiek su ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų vadovais. Pastarąjai vadovaujantis Miroslavas Gerasimovičius teigė, kad VRM pateikiamas ugniagesių gelbėtojų trūkumas neatitinka realybės. Pasak profsąjungos vadovo, iš tikrųjų trūksta tūkstančio, o gal net ir daugiau ugniagesių gelbėtojų.

„Čia yra skaičiavimo subtilumai. VRM ir PAGD skaičiuoja pagal neužimtus etatus, kurie yra įsteigti. Bet ugniagesių skaičių reglamentuoja Vyriausybės nutarimas, o ten aiškiai parašyta, kiek turi būti ugniagesių pirmame skyriuje, antrame skyriuje, ant automobilinių kopėčių ir t.t.

Tai pagal tuos skaičiavimus mes jau ne pirmus metus sakome, kad trūksta tūkstančio ugniagesių, o ne 300 ar 400 šimtų. Galbūt net ir daugiau [nei tūkstančio]“, – kalbėjo ugniagesių profsąjungos vadovas.

O atliepti esantį trūkumą, anot M. Gerasimovičiaus, yra labai sudėtinga. Pasak jo, ugniagesių gelbėtojų mokyklos pajėgumai leidžia kasmet parengti iki 250 ugniagesių gelbėtojų. Tačiau tarnybą, jo teigimu, kasmet palieka apie 100 ar daugiau profesionalų.

„Pernai tas ugniagesių prieaugis buvo 55, prieš tai irgi panašiai buvo. Tai įsivaizduokime, taip komplektuojant po 50, kiek reikia metų, kad sukomplektuotume?“, – klausė M. Gerasimovičius.

O trūkumas reiškia augantį krūvį ir atsakomybę jau dirbantiems ugniagesiams. Anot profsąjungos vadovo, dėl tokios situacijos į iškvietimus vyksta nepilni ugniagesių ekipažai, o atvykus reikia atlikti gerokai daugiau darbų. Nors ugniagesiai gelbėtojai deda visas pastangas, dėl trūkumo nukenčia ir gyventojams teikiamos paslaugos kokybė.

„Vietoje šešių [ugniagesių į iškvietimus išvažiuoja] keturi, vietoje penkių – trys, vietoje devynių – šeši. Tai papildomas krūvis. Reikia atlikti vos ne dvigubai daugiau funkcijų nei pilnoje sudėtyje. Tai ir krūvis, ir rizika susižaloti, ir klaidos tikimybė išauga.

Gyventojams teikiama paslauga nėra tokios kokybės, kokios galėtų būti. Bet aišku, ugniagesiai daro viską, ką gali, tempia tą vežimą“, – kalbėjo M. Gerasimovičius.

Tokiame kontekste it pašaipa atrodo ir per metus vos 15 eurų augęs vidutinis PAGD pareigūnų darbo užmokestis. Be to, pasak profesinės sąjungos vadovo, VRM pateikti atlyginimų vidurkiai neatspindi realios situacijos, mat į juos įskaičiuojami tiek aukštesnes pareigas einančių vadovų, tiek eilinių ugniagesių atlyginimai.

„Norint paslėpti problemą geriausia yra prisidengti vidurkiais ir į tą patį katilą sumaišyti visus generolus, pulkininkus su eiliniais ugniagesiais. Realybė yra tokia, kad tik šiemet pradedantysis ugniagesys gaus apie 1 000 eurų „į rankas“. O dar 2025 metais tas atlyginimas net 900 eurų nesiekė“, – kalbėjo jis.

Progsąjunga siekia, kad pradedančiojo ugniagesio gelbėtojo darbo užmokestis būtų nemažesnis nei vidutinis šalies atlyginimas. Toks atlyginimas, pasak M. Gerasimovičiaus, turėtų tekti ne tik ugniagesiams, bet ir kitiems pradedantiesiems pareigūnams, pavyzdžiui, policininkams ar pasieniečiams.

Nori audito

Tuo metu Lietuvos policijos profesinė sąjunga kelia dar didesnį tikslą – pareigūnų atlyginimas turėtų siekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tiesa, kol kas pareigūnai jaučiasi esą maitinami politikų pažadais ir deklaracijomis, kad policijos finansavimas auga, nors realybėje pareigūnai to nemato.

„Jau ne pirmus metus akcentuojame, kad finansavimas didėja, tačiau kad tiek, kiek didėja finansavimas, augtų ir darbo užmokestis, mes nematome. Profesinei sąjungai daug abejonių kelia tai, kaip tie finansai tvarkomi viduje“, – portalui LRT.lt kalbėjo Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė.

Todėl, pasak jos, profesinė sąjunga jau ne kartą akcentavo poreikį policijoje atlikti tiek veiklos, tiek finansinį auditą. Tai, kaip sakė R. Katinienė, leistų įvertinti, ar finansai panaudojami efektyviai ir išanalizuoti, ar darbas policijoje organizuojamas tinkamai.

Profsąjungos pirmininkė taip pat kritikavo jau įvykusias policijos reformas, kurias, jos teigimu, palaikė ir dabartinis generalinis komisaras Arūnas Paulauskas, anksčiau buvęs generalinio komisaro pavaduotoju. Būtent dėl pertvarkų, kaip teigė R. Katinienė, tarnybą paliko kone 1 500 pareigūnų.

„To išėjusių pareigūnų skaičiaus policija nekompensavo. Dabar vėl atliekamos įvairios kosmetinės pertvarkos ir nėra normaliai komunikuojama, nepasimokoma iš klaidų ir vėl matome signalus, kad pareigūnai palieka ar planuoja palikti tarnybą.

<...> Kas taip pat trukdo padaryti policiją patrauklesne, pritraukti naujų pareigūnų, tai ilgalaikės trategijos nebuvimas. Teisės aktų pakeitimai, kurie duoda rezultatą trumpalaikiame etape, nesukuria efektyvaus [rezultato], kad pareigūnai liktų tarnyboje arba ateitų nauji“, – vertino profesinės sąjungos vadovė.

Kaip ir ugniagesiams, taip ir policijoms pareigūnams tenka savo darbu padengti kolegų trūkumą. Ypač tai jaučia didžiuosiuose miestuose dirbantys policininkai. Profesinės sąjungos vadovė teigė, kad tai atsiliepia pareigūnų sveikatai, laikui su šeima.

Tiesa, kaip teigė R. Katinienė, pasikeitus darbo apmokėjimo sistemai prisidurti prie algos dirbant viršvalandžius nebepavyksta.

„Prieš kelerius metus, prieš Popiežiaus vizitą, buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita ir pareigūnams per tris mėnesius uždirbti viršvalandžiai yra išlyginami suteikiant laisvas dienas ar jas pridedant prie atostogų. Vadinasi, gali dirbti tuos viršvalandžius, bet gausi tą patį atlyginimą, tau nebus sumokėta daugiau.

Bet matome problemą, nes yra padalinių, kur yra ikiteisminiai tyrimai, medžiagos ir patys pareigūnai sako, kad juos varo priverstinai į laisvadienius. Tačiau kadangi jie turi darbą padaryti, tai jie arba eina į darbą, arba nešasi medžiagas į namus“, – portalui LRT.lt kalbėjo pareigūnų profesinių sąjungų vadovė.

Kaimynai uždirba daugiau

Policijos departamento atstovai portalui LRT.lt patvirtino, kad sklandžiam policijos veiklos organizavimui trūksta maždaug 1500 pareigūnų, daugiausia didžiuosiuose miestuose. Kaip teigiama raštu perduotame komentare, net ir 500 papildomų pareigūnų priėmimas reikšmingai padėtų optimizuoti darbo krūvius ir reagavimo laikus.

„Policija kasmet parengia apie 300 naujų pareigūnų, o valstybės biudžeto lėšos sudarytų galimybę papildomai įdarbinti dar apie 200.

Tačiau bendras priimtų ir išėjusių pareigūnų balansas pastaraisiais metais išlieka neigiamas, todėl turimi resursai pirmiausia nukreipiami į darbo užmokesčio didinimą, viršvalandžių kompensavimą ir pareigūnų motyvavimą“, – teigiama Policijos departamento komentare.

Kad pareigūnų trūkumas kelia sunkumų jau dirbantiems policininkams, pripažįsta ir departamentas. Pasak jo atstovų, mažesnis pareigūnų skaičius turi įtakos reagavimo laikui ir didina krūvį esamiems pareigūnams, dėl to atsiranda nuovargis, didėja klaidų tikimybė, prastėja mikroklimatas.

„Todėl svarbu užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių. Jaunesni žmonės, rinkdamiesi profesiją, vertina ne tik tarnybos prasmingumą, bet ir finansines galimybes – pradedančio pareigūno atlygis ( apie 1 000 eurų „į rankas“) ne visada atitinka jų lūkesčius konkurencingoje darbo rinkoje“, – rašoma komentare.

Policijos departamento nuomone, pradedančio pareigūno atlyginimas turėtų būti bent lygiavertis šalies vidutiniam darbo užmokesčiui. Tuo metu patyrusio pareigūno – tyrėjo, specialisto ar eksperto – atlyginimas, atsižvelgiant į atsakomybės lygį, turėtų siekti apie 2 000 eurų po mokesčių.

„Lietuva pagal policijos pareigūnų darbo užmokestį vis dar atsilieka nuo kaimyninių šalių: Latvijoje pradedantieji pareigūnai gauna apie 1 500 eurų „į rankas“, Estijoje – nuo 2 000 ki 2 200 eurų prieš mokesčius.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje policijai tenkanti BVP dalis (0,4 proc.) yra viena mažiausių ES, kur vidurkis siekia apie 0,9 proc. Mūsų kaimynai skiria didesnes investicijas: Estija –1 proc., Latvija – 1,4 proc., Lenkija – 1,2 proc.“, – teigiama Policijos departamento komentare.

Jame taip pat rašoma, kad atsižvelgdamas į turimus asignavimus, generalinis komisaras 2025 ir 2026 m. padidino pareigūnų pareiginės algos koeficientus. Be to, įgyvendinta jau anksčiau Policijos departamento kelta iniciatyva dėl pareigūnų, turinčių teisę į pensiją, išlaikymo – jiems skiriama 300 eurų kas mėnesį.

VRM teigimu tokį priedą gauna apie 32 proc. Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities pareigūnų, tokios kompensacijos taip pat mokamos muitinės ir bausmių vykdymo sistemų pareigūnams.

Policijos departamento atstovų perduotame komentare taip pat teigiama, kad neprieštaraujama ir profesinių sąjungų siūlymui inicijuoti policijos auditus.

„Policija yra atvira ir skaidri organizacija, todėl finansiniams auditams neprieštaraujame. Vidiniai auditai ir kontrolės priemonės atliekami nuolat, biudžeto išlaidų planai ir ataskaitos reguliariai teikiami Vidaus reikalų ministerijai, o metinę finansinę atskaitomybę tikrina Valstybės kontrolė.

Policija taip pat ieško vidinių efektyvumo rezervų – pavyzdžiui, mažinamos reprezentacinės išlaidos. Vis dėlto daugiau kaip 80 proc. policijos biudžeto sudaro darbo užmokestis ir su personalo socialinėmis garantijomis susijusios išlaidos, todėl jų optimizavimo galimybės yra ribotos“, – portalui LRT.lt teigė Policijos departamentas.

Skatina pusė savivaldybių

VRM paklausus, kokiomis priemonėmis bandoma į tarnybą pritraukti tiek policijos pareigūnų, tiek ugniagesių gelbėtojų, ministerijos atstovai perduotame komentare teigė, kad teigiamą rezultatą davė policijos bendradarbiavimas su savivaldybėmis dėl skatinimo priemonių naujai atėjusiems pareigūnams.

Apie 30, tai yra maždaug pusė, šalies savivaldybių taikė ar šiuo metu taiko įvairias skatinimo priemones, kad pritrauktų policijos pareigūnų. Pavyzdžiui, Vilniaus miestas bei rajonas skiria 10 tūkst. eurų, jei pareigūnas įsipareigoja čia dirbti penkerius metus, tuo metu Šiaulių rajonas skiria 20 tūkst. eurų būstui įsigyti, taip pat su sąlyga, kad pareigūnas ten išdirbs penkerius metus.

„Primename, kad Seimui pritarus 2026–2028 metų biudžeto įstatymui, 2026 m. valstybės biudžete vidaus reikalų srities statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti bei motyvacijai sustiprinti papildomai buvo skirta 30,5 mln. eurų.

Visoms statutinėms įstaigoms papildomai skiriamos lėšos siekė apie 39 milijonus eurų. Tai leido nuo 2026 m. sausio 1 d. padidinti mažiausiai uždirbančių pareigūnų darbo užmokestį ir prisidėti prie pareigūnų socialinių garantijų užtikrinimo – paskatino patyrusius pareigūnus nepalikti tarybos“, – komentavo VRM.

Be to, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projekte buvo įtrauktos ir kitos palankesnės sąlygos, pvz., galimybė aprūpinti statutinių profesinio mokymo įstaigų kursantus maistu, sudaroma galimybė šakos kolektyvinėse sutartyse susitarti dėl palankesnių mokymosi atostogų apmokėjimo sąlygų.

„Šiais metais numatomi Vidaus tarnybos statuto pakeitimai, siekiant sudaryti patrauklesnes sąlygas stoti į vidaus tarnybą. Ir toliau aktyviai bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis, stiprinant studijų programų viešinimą ir stojančiųjų pritraukimą į studijas. Dėl pareigūnų rengimo ir galimybių baigti specializuotas programas 2025 rugpjūčio 1 d. VRM pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Mykolo Romerio universitetu. <...>

Numatoma atlikti ir sisteminę stojančiųjų sveikatos būklės reikalavimų peržiūrą ir atsisakyti perteklinių, nepagrįstų ir neproporcingų reikalavimų. Pastaruoju metu apie 30 proc. pretendentų negali stoti į vidaus tarnybą, nes neatitinka sveikatos būklės reikalavimų“, – portalui LRT.lt komentavo VRM.

Portalas LRT.lt komentaro publikacijai kreipėsi ir į PAGD, tačiau iki publikacijos pasirodymo jo nebuvo gauta.