Žurnalistiniam tyrimui atskleidus, kad politinę jėgą „Nemuno aušra“ grynaisiais finansavo su partijos vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys bei aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga sako, jog nenustebtų, jei paaiškėtų, kad tai tiesa.
„Jeigu pasirodytų, kad tai yra tiesa, tikrai labai nenustebintų. Esu ir anksčiau komentavęs šiuos dalykus – čia nėra labai didelė naujiena, nes ir anksčiau buvo apie tai kalbama“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
„Lietuvoje mes esame prisidėlioję įvairiausių saugiklių, manydami, kad mes labai saugomės nuo kažkokių įtakų ar poveikių (…). Anksčiau Lietuvoje buvo leidžiama politines partijas remti verslo įmonėms ir nemažai jų tą darydavo. Politinės partijos turi iš kažkur gauti lėšas, kurios paskui yra naudojamos rinkimams. Aišku, yra variantai: nario mokestis, gali susirinkti Gyventojų pajamų mokesčio dalį, bet tai dažnu atveju yra labai nedidelės sumos“, – akcentavo jis.
Ragina grįžti prie politinių partijų finansavimo klausimo
„Valstiečių“ lyderio teigimu, siekiant išvengti panašių situacijų, vertėtų persvarstyti politinių partijų finansavimo tvarkos nuostatas, sudarant platesnes galimybes politinėms jėgoms pritraukti reikalingas lėšas.
„Jeigu paaiškės, kad visa ta istorija yra tokia, kaip yra parašyta žurnalistų tyrime, tai, aš jau ir savo kolegoms Seime esu sakęs, gal tada tai būtų gera proga grįžti ir pergalvoti, ką daryti su partijų finansavimu, kad būtų galima skaidriai, be kažkokių šešėlių, be įtarinėjimų prisitraukti lėšas ir vėliau vykdyti rinkimines kampanijas“, – radijo laidoje kalbėjo politikas.
„Mes per tą savo norą viską išskaidrinti, sutvarkyti, išlyginti anksčiau ar vėliau, matyt, užlipame ant kažkokio grėblio ir pasidarome taip, kad partijos, matyt, tokiais būdais pradeda ieškoti, kaip tų pinigų susirinkti“, – sakė A. Veryga.
Kaip skelbta, bendras kelių redakcijų žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad dalis politinės partijos „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos lėšų buvo pervesta iš banko sąskaitos, kurios prieš pat pavedimus buvo papildytos grynaisiais pinigais, nes iki tol jose nebuvo pakankamai lėšų, rašo portalas LRT.lt.
Tyrimo duomenimis, tokiu būdu partiją rėmė septyniolika su jos vicepirmininku Robertu Puchovičiumi glaudžiai susijusių asmenų. Tarp jų – šeimos nariai, taip pat artimi bičiuliai, kaimynai, vaikystės draugai ir asmenys, su kuriais siejo verslo ryšiai. Dalis jų prieš politines aukas į savo sąskaitas įnešė grynųjų, o netrukus tas pačias sumas pervedė „aušriečių“ partijai.
Analogišku būdu partiją rėmė ir dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, kuris į savo banko sąskaitą įnešė 2,5 tūkst. eurų ir tą pačią dieną šią sumą pervedė „Nemuno aušrai“.
Kiek anksčiau, komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų. Išnagrinėjęs partijos banko sąskaitos išrašą, jis teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai. Be to, jis stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyriaus narių vedamos kelių dienų bėgyje.
Dėl šių įtarimų jis pranešė kreipęsis į penkias institucijas: Generalinę prokuratūrą, Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
STT, Generalinė prokuratūra, FNTT bei VRK patvirtino minėtą kreipimąsi gavusios, šiuo metu informacija yra vertinama. VMI nepatvirtino gavusi kreipimąsi, bet nurodė vertinanti įvairią informaciją.
Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „aušriečių“ finansavimo, VRK šiuo klausimu dar sausio pabaigoje pradėjo tyrimą. Jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Tiesa, išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijos finansinius rėmėjus, K. Žukauskas skelbė pastebėjęs, jog politikui pinigus aukojo galimai su Lietuvos degalinių tinklu „Jozita“ susiję asmenys.
Anot K. Žukausko, „aušriečių“ pirmininką be jo paties prieš prezidento rinkimus rėmė 15 asmenų, iš kurių 10, arba du trečdaliai – su šiuo degalinių tinklu susiję asmenys.
Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, „Nemuno aušros“ pirmininkas užpernai vykdytai prezidentinei kampanijai skyrė daugiau nei 13 tūkst. eurų asmeninių lėšų bei dar 24,5 tūkst. gavo iš kitų asmenų.
Veryga apie Vėgėlės planus: pririšęs niekas nelaikys
Naują partiją buriančiam parlamentarui Ignui Vėgėlei keliant klausimą dėl Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos, kuriai priklauso, pavadinimo, „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga nemano, kad kiti kolegos norės persivadinti.
I. Vėgėlė LRT televizijos laidai „Dienos tema“ antradienį sakė esantis nepatenkintas, jog Seimo LVŽKŠS frakcijos pavadinime neatsispindi visos trys ją sudarančios atstovų grupės. Parlamentaro teigimu, ji turėtų vadintis Jungtine.
A. Veryga trečiadienį „Žinių radijui“ aiškino, kad I. Vėgėlės kalbos dėl Seimo frakcijos pavadinimo jam yra naujiena.
„Nemanau, kad kolegos norės frakciją kažkaip pervadinti ir iš jos pavadinimo pašalinti žodžius, kurie atspindi dviejų politinių jėgų, dviejų politinių partijų, toje frakcijoje esančių, pavadinimus“, – komentavo jis.
Taip pat I. Vėgėlė kritikuoja valdančiąją koaliciją, kuriai, būdamas Seimo LVŽKŠS frakcijos nariu, irgi formaliai priklauso, nors teigia, jog nėra daugumos dalis. A. Veryga sakė, kad ir „valstiečiams“ ne viskas valdančiojoje koalicijoje patinka, nepriimtini kai kurie partnerių siūlymai, tarkime, įstatymo dėl pagalbinio apvaisinimo projektas, ir pan.
„Bet dėl to mes nei frakcijos pavadinimą keisime, nei naują partiją kursime. Mes, aišku, stengsimės gal įtikinti kolegas nebalsuoti už dalykus, kurie mums netinka ideologiškai ar dėl kokių kitokių priežasčių“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.
Kartu jis pridūrė besitikintis, kad parlamento frakcijos pavadinimas nebus priežastis I. Vėgėlei joje likti arba nelikti.
„Iki šiol tas pavadinimas nekliuvo niekam. Ignas gi buvo frakcijoje, kada tas pavadinimas toks buvo sudėliotas. Jis gi dalyvavo visuose šituose procesuose. O šiaip aš suprantu, kad visgi tiek Ignas, tiek, manau, jo kolega Rimas (Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas – ELTA) yra apsisprendę netęsti savo politinio kelio kartu su LVŽS, nes jie nusprendė neprisijungti prie politinės partijos, nors tikrai tokią galimybę turėjo. Ir nusprendė, kad savo politinį kelią kurs savaip“, – aiškino A. Veryga.
Esą tai nereiškia, kad automatiškai gali subyrėti Seimo LVŽKŠS frakcija. Bet jeigu bus pradėta ieškoti tokių formalių priežasčių, kaip pavadinimas, pasak „valstiečių“ lyderio, I. Vėgėlės tikrai „niekas nelaikys pririšęs“.
„Aišku, kiekvienas žmogus, jeigu išeina iš frakcijos, yra praradimas, nes tai, kaip jūs ir minėjote, yra balsai. Na, bet, sakau, per prievartą mielas nebūsi. Jeigu atrodo politikams, kad neatitinka požiūriai, ideologijos, tai gal geriau anksčiau negu vėliau“, – „Žinių radijui“ kalbėjo A. Veryga.
Surengė „Piliečių konferenciją“
Kaip skelbta, sekmadienį I. Vėgėlė Kaune surengė „Piliečių konferenciją“. Joje parlamentaras kalbėjo, kad įveikti užsidariusią ir ryšį su tauta praradusią politinę sistemą galima tik kuriant politinę jėgą.
Į šį renginį susirinko apie pusė tūkstančio dalyvių.
Neoficialios kalbos apie tai, kad I. Vėgėlė gali kurti naują politinę partiją, sklando jau kurį laiką. Neseniai naujienų portalas „Lrytas“ skelbė, kad, šaltinių duomenimis, I. Vėgėlė mezgė derybas su Artūro Zuoko vadovaujama Centro dešinės sąjunga dėl to, jog galėtų perimti pirmininko postą.
ELTA primena, kad teisininkas I. Vėgėlė 2024 m. dalyvavo prezidento rinkimuose – pirmajame rinkimų ture jis liko trečias, sulaukęs 12,35 proc. balsų.
Tais pačiais metais jis pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašą buvo išrinktas į Seimą.
