Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė žada pasidomėti situacija dėl žurnalistų etikos inspektoriaus Dainiaus Radzevičiaus vaikams perrašytos Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) skolos.
„Nieko nežinau apie tai, pirmąkart dabar tik išgirdau. Teks man, matyt, sužinoti daugiau detalių ir tada galėsiu įvertinti, dabar tikrai negaliu komentuoti“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjerė.
Ji neatsakė, ar pats skolos perrašymo nekomentuojantis D. Radzevičius gali toliau vadovauti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.
„Noriu pamatyti, apie ką ta situacija ir kas ten įvyko, ir tada galėsiu įvertinti“, – teigė I. Ruginienė.
Taip premjerė kalbėjo po to, kai dabartinis LŽS vadovas Audrys Antanaitis nurodė, kad jo pirmtakas D. Radzevičius savo vaikams perrašė beveik 60 tūkst. eurų siekiančią organizacijos skolą jam.
Anot A. Antanaičio, buvusiam vadovui atiduoti šių pinigų bent artimiausiu metu sąjunga neišgalės ir to daryti kol kas neketina.
BNS rašė, kad D. Radzevičiaus kandidatūrą į žurnalistų etikos inspektorius pateikė Visuomenės informavimo etikos asociacija. Pernai balandį jai bendru sutarimu pritarė Seimo Kultūros komitetas, o birželį parlamentas priėmė galutinį sprendimą skirti D. Radzevičių į pareigas.
Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas BNS trečiadienį sakė, kad tvirtinant D. Radzevičiaus kandidatūrą komitetui nebuvo žinoma apie tuomečio LŽS vadovo veikams perrašytą skolą.
„Kai (D. Radzevičius – BNS) buvo keliamas ir atrenkamas, tikrai tokios informacijos neturėjome. Ir įtariu, kad tos situacijos kažkokie sprendimai buvo vėliau ir sprendė, matyt, tokiu būdu aš negaliu pasakyti“, – BNS trečiadienį sakė politikas.
„Ta informacija visiškai šviežia, reikia pasižiūrėti į visus teisinius argumentus, kokie ten kyla“, – pažymėjo K. Vilkauskas.
Praėjusią savaitę iš LŽS pasitraukė grupė žurnalistų. Viena jų – Daiva Žeimytė-Bilienė – pareiškė su kolegomis tokį sprendimą priėmusi, nes „organizacijos veikloje ir finansų valdyme trūksta skaidrumo bei aiškios atskaitomybės nariams“.
Anot žurnalistės, pernai birželį LŽS skola siekė daugiau nei 239 tūkst. eurų. Tarp jų – 59,7 tūkst. eurų skola D. Radzevičiui.
A. Antanaitis žurnalistams trečiadienį sakė, kad vidinę organizacijos skolą sudaro neišmokėti atlyginimai, taip pat įsiskolinimas bendrovei „Juozapas pas žurnalistus“, kurios akcininkė yra ir LŽS.
„Buvo paimta paskola apyvartiniams reikalams. (...) Kitaip tariant, iš savęs pačių buvo pasiskolinta truputį ateičiai“, – nurodė A. Antanaitis.
„Vidinių dalykų nekomentuosiu, bet galiu pasakyti, kad išorinių skolų Žurnalistų sąjunga neturi. O vidinės skolos, tai yra neišmokėti atlyginimai, kurie vėluoja, jie su laiku vienokiu ar kitokiu būdu arba bus išmokėti, arba bus sutarta dėl jų sumažinimo“, – teigė LŽS vadovas.
Jis pažymėjo, kad LŽS skolą minėtai bendrovei šiemet viliasi sumažinti 50 tūkst. eurų, o su D. Radzevičiumi tikisi pasiekti taikų susitarimą.
„Būtų logiška galvoti apie tai, kad būtų kokia nors taikos sutartis ir atsisakytų dalies algos. Kitą dalį galbūt išmokant vienokiu ar kitokiu būdu, bet ne visą sumą. Kol kas čia yra įšaldyta“, – kalbėjo A. Antanaitis.
Pats D. Radzevičius praėjusią savaitę BNS neigė, kad jam LŽS yra skolinga. Jis taip pat pabrėžė, kad 2025 metų pradžioje organizacija neturėjo jokių išorinių skolų.
D. Radzevičius LŽS paliko 2025 metais, kai tapo žurnalistų etikos inspektoriumi. Prieš tai sąjungai jis vadovavo 22 metus.
Siūlant drausti socialinius tinklus vaikams, Ruginienė ragina susikoncentruoti į užimtumo didinimą
Konservatorei Daivai Ulbinaitei parengus įstatymų pataisas, siūlančias drausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais, premjerė Inga Ruginienė sako, kad efektyviausia priemonė kovoje su vaikų priklausomybėmis yra užimtumo didinimas.
„Aš esu absoliučiai už užimtumą. Ne vieną kartą esu sakiusi, kad matau tai kaip vieną iš sėkmingiausių ir labiausiai veikiančių profilaktinių priemonių prieš įvairias priklausomybes. Mes turime daugiau dėmesio skirti vaikų laisvalaikio veiklai, daugiau dėmesio skirti patiems vaikams, bendrauti su jais ir daugiau laiko praleisti su savo vaikais“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
„Tai bus veiksmingas įrankis prieš įvairias priklausomybes. Man atrodo, kad socialinių tinklų žala tikrai tam tikrais atvejais yra akivaizdi, kai mes matome plintantį smurtą, kvietimą įvairioms priklausomybėms, kitus atvejus (…). Tam aktyviai dirba teisėsaugos institucijos, užkardydamos tam tikrus veiksmus, bet diskusija galėtų būti, ką mes dar galime padaryti dėl savo vaikų, atitraukdami juos nuo tų pačių telefonų, kompiuterių, televizorių“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo grėsmių skaitmeninėje erdvėje, Seimo narė konservatorė D. Ulbinaitė parengė įstatymų pataisas, siūlančias uždrausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais. Jaunesni negu 16 metų vaikai, jos teigimu, galėtų jais naudotis tik su patvirtintu tėvų leidimu.
Pagal siūlomą projektą, socialinio tinklo paslaugų teikėjui, nesilaikančiam nustatytų amžiaus patikros įsipareigojimų, būtų skiriama bauda: už pirmą pažeidimą nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, už pakartotinį – nuo 1,5 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas, komentuodamas tokį siūlymą, teigė, jog tam tikros taisyklės šiuo klausimu yra reikalingos. Vis dėlto, jo manymu, draudimų įvedimas veikiausiai nebūtų tinkamiausias žingsnis. Pasak parlamento vadovo, verčiau reikėtų susikoncentruoti į vaikų užimtumo didinimą.
Ragina nesikišti į tarnybų darbą vertinant informaciją dėl „aušriečių“ finansų
Teisėsaugos institucijoms pradėjus vertinti komunikacijos specialisto Karolio Žukausko pateiktą informaciją apie galimai neskaidrų „Nemuno aušros“ finansavimą, premjerė sveikintinu vadina staigų institucijų reagavimą. Vis tik, Vyriausybės vadovė nesiima vertinti pateiktos informacijos ir ragina nesikišti į tarnybų darbą.
„Iš šono man atrodo puikus mūsų institucijų darbas, kad reaguoja, savalaikiai reaguoja, atsiradus įvairiems signalams, inicijuoja tyrimus, juos ištiria ir pateikia mums išvadas. Šiuo atveju lygiai taip pat – savalaikiai reagavo ir aš labai tikiuosi, kad neužtruks šitas procesas ir kuo greičiau mes galėsime gauti išvadas“, – trečiadienį žurnalistams teigė I. Ruginienė.
„Reikia nesikišti į tarnybų darbą ir leisti jiems dirbti“, – teigė ministrė pirmininkė.
Kaip skelbta, K. Žukauskas antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė kreipęsis į penkias institucijas: Generalinę prokuratūrą, Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
STT, Generalinė prokuratūra, FNTT bei VRK patvirtino minėtą kreipimąsi gavusios, šiuo metu informacija yra vertinama. Savo ruožtu VMI nei paneigė gavusi kreipimąsi, tačiau pabrėžė, jog institucija vertina įvairią informaciją.
Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „aušriečių“ finansavimo, VRK šiuo klausimu dar sausio pabaigoje pradėjo tyrimą. Jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Atliko eksperimentą
Komunikacijos specialistas K. Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų.
Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ banko sąskaitos išrašą, K. Žukauskas teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai.
Be to, jis stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyrių narių vedamos kelių dienų bėgyje.
Kiek anksčiau K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs eksperimentą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes.
Jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas paskelbė 11 pokalbių su šiais rėmėjais įrašų, kurie, jo manymu, leidžia abejoti „aušriečių“ finansavimo skaidrumu. K. Žukausko teigimu, bandyta patikrinti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ narių skiriamos didelės įnašų sumos, net jeigu tų asmenų pajamos yra nulinės, galėjo būti pinigai iš išorės. Pokalbių metu pašnekovams komunikacijos ekspertas siūlė paremti partiją grynaisiais pinigais.
Anot jo, apvalios sumos į partijos sąskaitą buvo pervestos iš Vilniaus, Šilutės, Kelmės, Šilalės gyventojų. Pasak K. Žukausko dažnai sutapdavo, kad kelias dienas prieš šiuos pavedimus vyko „aušriečių“ pirmininko R. Žemaitaičio ar vicepirmininko Roberto Puchovičiaus vizitai minimų miestų apylinkėse.
ELTA primena, kad viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, VRK informavo sausį šiuo klausimu pradėjusi tyrimą. Pasak VRK atstovės I. Ramanavičienės, jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų.
Minimą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo pernai lapkritį po žiniasklaidos platformos „Redakcija“ paskelbtos publikacijos apie „aušriečių“ finansus. „Redakcija“ skelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų Alvydas Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.
Tyrimo duomenimis, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su „aušriečių“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavę ir Seimo rinkimuose. Svarstyta, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.
Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.
Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.
Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu Kodekso pažeidimu.
Žada, kad kovojant su sukčiais bus imtasi griežtesnių priemonių
Premjerė Inga Rugienienė pareiškė, kad kovojant su finansiniais sukčiais reikia griežtesnių kompleksinių priemonių, todėl jų bus imamasi „vis daugiau ir daugiau“.
„Apie 70 proc. atvejų (sukčiavimo – BNS) jau yra sugaudoma. Bet matant skaičius, kad vis tiek 20 milijonų nuteka sukčiams, tai, matyt, tų 70 proc. neužtenka. Dėl to reikia griežtesnių ir daugiau kompleksinių priemonių“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Ruginienė, kartu su Lietuvos banko (LB) vadovu Gediminu Šimkumi pristačiusi naujas priemones.
„Kadangi ministras pirmininkas turi specialųjį portfelį su tam tikrais klausimais, tai viena iš to portfelio kišenėlių bus skirta būtent sukčiavimui ir korupcijai. Artimiausiais metais dėmesio tam bus skiriama daug ir vis daugiau ir daugiau priemonių ateis ir mes jas testuosime, jeigu kurios neveikia – keisime ir imsimės naujesnių“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
Premjerės teigimu, LB inicijuotais pakeitimais siekiama sustiprinti vartotojų apsaugą ir suteikti mokėjimo paslaugų tiekėjams – bankams, kredito unijoms, e. pinigų ir mokėjimo įstaigoms – daugiau priemonių ir aiškesnę atsakomybę kovojant su finansiniu sukčiavimu.
LB siūlo bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams leisti nurašyti lėšas iš gavėjo sąskaitos, jei nustatoma, kad jos gautos sukčiaujant. Jie taip pat privalės kompensuoti klientų nuostolius, jeigu jų pinigai buvo išvilioti apsimetant banku ar kita mokėjimo įstaiga.
„Jeigu tau paskambino, pakalbėjo su tavimi, tu padiktavai savo prisijungimo duomenis – taip greitai sureaguoti nė viena kita institucija, jeigu ji negavo signalo dėl skambučio, neturi galimybės. Mums belieka vienintelis lygmuo – tai finansinė institucija, kuri realiai mato pavedimą ir gali sugauti, kad tas pavedimas yra neįprastas“, – sakė I. Ruginienė.
Pasak premjerės, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui sudaryta speciali darbo grupė, kurios pirmi rezultatai – LB pasiūlyti daugiau nei 20 Mokėjimų ir Vartojimo kredito įstatymų pakeitimų.
„Tai yra investicija į pasitikėjimą finansų sistema, kas neabejotinai yra labai svarbu, kad žmonės galėtų drąsiai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis žinodami, jog jie yra apsaugoti“, – sakė I. Ruginienė.
Vyriausybės vadovės teigimu, sukčiavimo mastai yra milžiniški ir tobulėjant technologijoms jie toliau auga, todėl reikalingas ne tik valstybės, bet ir privataus sektoriaus įsitraukimas siekiant tai užkardyti: „Noriu pabrėžti, kad tai yra tik pradžia.“
Jos teigimu, pernai sukčiai iš gyventojų kėsinosi išvilioti beveik 60 milijonų eurų – 70 proc. daugiau nei 2024 metais.
BNS rašė, kad LB taip pat siūlo, kad mokėjimo operacija būtų nelaikoma patvirtinta, jei ją inicijavo ne klientas arba ji atlikta be jo sutikimo. Tuo metu jei į gavėjo sąskaitą lėšos patektų sukčiavimo būdu, bankas ar kita mokėjimo įstaiga galėtų jas nurašyti ir sugrąžinti nukentėjusiam klientui.
Be to, nustačius galimo sukčiavimo pavojų bankas ar įstaiga privalėtų sustabdyti tokią operaciją arba atsisakyti ją vykdyti, o to nepadarius jie turėtų atlyginti vartotojui nuostolius.
Taip pat siūloma, kad nuo kitų metų lapkričio mokėjimo paslaugų tiekėjai būtų įpareigoti keistis informacija ir duomenimis sukčiavimo prevencijos tikslais. Tuo metu vartotojai galėtų nustatyti limitus visiems atsiskaitymo būdams ir priemonėms – mokėjimams kortele, telefonu, pavedimams ar kitoms operacijoms.
Be to, siekiant stiprinti prevenciją vartojimo kreditų rinkoje, siūloma numatyti, kad kredito davėjai privalėtų įdiegti priemones sukčiavimo rizikai valdyti, jie taip pat turėtų nesudaryti sutarties arba stabdyti kredito išmokėjimą, jeigu yra pagrindo įtarti sukčiavimą.
Pasak LB vadovo Gedimino Šimkaus, tikimasi, kad Seimas pakeitimus priims dar pavasario sesijoje, kad jie įsigaliotų šiemet lapkritį.
Finansiniai sukčiai suaktyvėjo nuo šių metų pradžios leidus gyventojams atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas – Lietuvos policija fiksuoja atvejus, kai pinigai išviliojami iš jas jau atgavusių asmenų.
Spėjama, kad sukčiavimo mastai dar labiau išaugs balandį, kai lėšos bus pervestos visiems per pirmąjį ketvirtį pasitraukti iš kaupimo nusprendusiems gyventojams.
Kaip rašė BNS, Lietuvoje pernai spalio pradžioje jau įsigaliojo griežtesnė mokėjimo pavedimo patikra, kuria siekiama sumažinti sukčiavimą bei užtikrinti, kad pinigai pasiektų tikruosius gavėjus.
Ragina sostinės merą patį imtis veiksmų, neįsileidžiant Rusijoje koncertuojančių atlikėjų
Sostinės merui Valdui Benkunskui siūlant uždrausti atlikėjams iš Rusijos ir Baltarusijos koncertuoti Lietuvoje, premjerė Inga Ruginienė ragina Vilniaus vadovą ne tik kalbėti, bet ir parengti atitinkamą projektą.
„Kol kas Valdas Benkunskas tiktai kalba. Tai turi būti realūs darbai parodyti ir, matyt, paruoštas projektas“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vyriausybės vadovė.
Kita vertus, ministrė pirmininkė sako, kad ši tema verta platesnių diskusijų, nes ribojimai galėtų būti taikomi ne tik dainininkams, bet ir aktoriams, dailininkams, verslininkams.
„Tada turbūt, jeigu būtų daroma tokia diskusija, tai ji turėtų vykti platesniu mastu, bet nesusiaurinant ties vienu klausimu“, – kalbėjo ji.
Premjerės teigimu, šalies tarnybos dirba aktyviai, tačiau prireikus papildomų priemonių, Vyriausybė yra pasiruošusi apie tai diskutuoti.
„O rengiant koncertus, reikia aktyviai ruoštis ir daryti analizes. Ir jeigu žmogus yra prijaučiantis šaliai agresorei, galbūt reikia susilaikyti nuo jo kvietimo į Lietuvą čia koncertuoti“, – pridūrė I. Ruginienė.
Kaip skelbė BNS, Vilniaus meras V. Benkunskas pirmadienį kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) siūlydamas įstatyme numatyti, kad Rusijoje bei Baltarusijoje veiklą vykdantys atlikėjai negalėtų koncertuoti Lietuvoje.
Sostinės meras siūlo keisti įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, jame numatant, jog teisinis pagrindas neįleisti apimtų viešos kultūrinės, pramoginės, komercinės ir kitokios veiklos vykdymą Rusijoje ir Baltarusijoje po Kremliaus plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais.
Anot mero, renginių organizatoriai yra suinteresuoti uždirbti, todėl reikalingos teisinės nacionalinio lygio priemonės, kurios užkirstų kelią priešiškų valstybių minkštosios galios plitimui Lietuvoje.
BNS rašė, jog praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius uždraudė reperiui Gio Pika (tikras vardas – Georgijus Džiojevas) atvykti į Lietuvą.
Sprendimas priimtas vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis aktyviai remia ar dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje.
Į „juodąjį sąrašą“ pernai lapkritį Lietuva įtraukė rusų reperį Ališerą Morgenšterną, dėl draudimo atvykti į Lietuvą atlikėjas kreipėsi į teismą, tačiau jo skundas buvo atmestas.
