Daugiau negu 60 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų išsakė nerimaujantys dėl nekontroliuojamos migracijos. Pasak migracijos eksperto Karolio Žibo, šie skaičiai „atspindi dabartinę nuotaiką visoje Europoje“, o to rezultatas yra ir Lietuvos žmonių nuomonė. Tačiau jis pastebi, kad visuomenės nuostatos formuojasi ne dėl pačių migracijos procesų, o dėl politikų retorikos ir viešojoje erdvėje esančių emocijų. LRT.lt kalbinti politikai mano, kad kalbant apie migraciją per daug koncentruojamasi į darbo rinką ir per mažai į kitus visuomenei kylančius iššūkius.
„Eurobarometro“ apklausa buvo vykdoma praėjusių metų lapkričio 6–30 d. Apklausti 1023 Lietuvos gyventojai.
Vasarį paviešinta apklausa parodė, kad 54 proc. apklausos dalyvių iš Lietuvos nerimauja dėl ES nepriklausančių šalių bepiločių orlaivių, 53 proc. – dėl kibernetinių atakų. Daugiausia – 70 proc. – šalies gyventojų teigia, kad jaučia nerimą dėl konfliktų ir karų šalia ES sienos. 67 proc. Lietuvos gyventojų sako nerimaujantys dėl nekontroliuojamos migracijos.
Sinica: institucijos bando vaizduoti pozityviai
Vienas aktyviausiai migracijos klausimą keliančių politikų, Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica „Eurobarometro“ duomenis vertina teigiamai, kaip „sąmoningą augimą“.
„Mano manymu, [migrantų] skaičiai tikrai dideli ir greit augantys Lietuvoje, tai natūralu, kad iš paskos turėtų sekti ir matymas, kad tai yra didelis reiškinys“, – teigia politikas.
Paklaustas, kaip vertina visuomenės informavimą apie migraciją, V. Sinica teigia, kad nors apie patį migracijos reiškinį ir problemą yra kalbama daugiau, institucijos migraciją bando pateikti pernelyg pozityviai.
„Kaip tik pastanga yra iš institucijų pateikti pozityviai, ir jeigu yra sakoma, kad yra per mažai teigiamos informacijos, tai su tuo negalėčiau sutikti“, – sako politikas.
Vis dėlto V. Sinica pabrėžia, kad Lietuvai reikia apsispręsti, ar migracijos klausimais yra girdima kritika, atsižvelgiama į grėsmes, nes, anot jo, šiuo metu sprendimas yra „tiesiog pigiau atsivežti darbuotojus“.
Politikas priduria, kad reikia peržiūrėti, kurie migrantai yra reikalingi, o kurie ne.
Tačiau, anot jo, reikalingų migrantų yra mažoji dalis. Didžioji dalis yra tie, dėl kurių darbdaviai mažiau kvalifikacijos reikalaujančiuose sektoriuose mažina darbo užmokestį iki gerokai žemesnio už rinkos vidurkį. Darbdaviai tą daro tam, kad galėtų pigiau samdytis darbuotojus.
Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad migracijos klausimas yra „be galo aktualus“. Tačiau jis teigia nustebęs dėl to, kad, remiantis „Eurobarometro“ duomenimis, tik 67 proc. apklaustųjų nerimauja dėl nekontroliuojamos migracijos.
„Aš manau, kad visi turėtų pasakyti, mes bijome nekontroliuojamos migracijos“, – teigia jis.
Anot E. Gentvilo, jis su nerimu žiūri ne tik į nekontroliuojamą migraciją, bet ir į kontroliuojamą, kurią daugiausia sudaro karo pabėgėliai iš Ukrainos ir dėl politinių represijų šalį palikę baltarusiai.
„Mes išsisprendžiame darbo rinkos poreikius, bet mes kultūriškai apsileidome. (...) Jeigu mes sprendžiame darbo rinkos poreikius, mes turime galvoti ir apie kultūrinę integraciją, o ne tik apie integraciją į darbo rinką“, – sako politikas.
Nukreipimas nuo tikrųjų problemų
LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad tikroji situacija yra visiškai kitokia, nei kartais bando nupiešti politikai ar kiti viešai pasisakantys asmenys.
K. Žibas atkreipia dėmesį, kad visuomenės nuostatos apie migrantus „neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta realybėje“.
Jis teigia, kad anksčiau daryti „Eurobarometro“ tyrimai, kuriais tirti migracijos ir migrantų integracijos procesai, parodė, kad visuomenės suvokimas apie esamus migrantų skaičius jų šalyse yra klaidingas.
„Kitaip tariant, absoliuti dauguma visų ES valstybių narių visuomenių mano, kad jų šalyse gyvena penkis, septynis ar dešimt kartų daugiau migrantų, negu jų iš tikrųjų yra“, – sako migracijos ekspertas.
K. Žibas pabrėžia, kad visuomenės nuostatos prieš migrantus formuojasi ne dėl pačios migracijos procesų, o „dėl politinės retorikos ir dėl viešajame diskurse vyraujančių emocijų, o ne dėl kažkokių logiškų ir strateginių diskusijų, paremtų tyrimais, duomenimis“.
„Čia reikėtų kalbėti tiek apie Lietuvą, tiek apie kitas ES šalis, kur mes matome, kad tam tikri vieši asmenys ir tam tikri politikai labai neatsakingai kalba apie migraciją naudodami emocijas ir būtent tai ir skatina, sakykime, tokią nepagrįstą, sakyčiau, baimę“, – priduria jis.
Savo ruožtu psichikos sveikatos perspektyvų projektų vadovė Aurelija Auškalnytė sako, kad kraštutinės dešinės politikai dažnai kursto baimę, kalba apie migrantus ir kitas visuomenės mažumas kaip apie priešą, kviečia su juo kovoti.
Pasak jos, tai gali būti pavojinga, nes nukenčia žmonės, kurie darbais prisideda prie šalies gerovės ir integruojasi.
Ji priduria, kad taip yra nukreipiamas dėmesys nuo realių problemų.
„Nukreipiamas dėmesys nuo tikrųjų problemų, kurias turėtume spręsti, kad Lietuvoje mažėtų nelygybė ar neteisybės jausmas“, – teigia A. Auškalnytė.
Ji taip pat pastebi, kad trūksta aktyvios diskusijos.
„Labai trūksta aktyvios diskusijos, kad žmogaus tautybė ar gimtoji šalis, išvaizda nelemia žmogaus vertės“, – sako A. Auškalnytė.
„Eurobarometro“ apklausoje taip pat klausta apie komunikaciją. Lietuvos gyventojai teigė labiausiai nerimaujantys dėl melagingos arba klaidinančios informacijos (59 proc.), asmens duomenų apsaugos internete (57 proc.), dirbtinio intelekto sukurto netikro turinio (54 proc.).
Praėjusių metų Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno daugiau negu 217 tūkst. užsieniečių, iš jų daugiau negu 106 tūkst. turėjo leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu.
