Daliai parlamentarų svarstant, jog aktyvesnis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus dalyvavimas formuojant šalies užsienio politiką gali būti susijęs su jo pasirengimu prezidento rinkimams, pats politikas tokias kalbas neigia. Anot socialdemokrato, jo domėjimasis tarptautine politika yra „asmeninio intereso dalykas“.
„Niekur nesiruošiu. Aš matau prasmę ir man tai įdomu, užsienio politikos veikloje pasigilinti, padėti, paremti, nes iki tol tą sritį buvom šiek tiek apleidę. Tiesiog, asmeninio intereso dalykas“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė M. Sinkevičius, paklaustas, ar aktyvesnis jo įsitraukimas į užsienio politiką susijęs su pasiruošimu 2029-ųjų prezidento rinkimams.
„Akivaizdu, kad opozicijai tas nepatinka, jie turi interpretacijų. Aš tikiuosi, kad prezidento institucija tikrai neįsižeidžia. Mes neplanuojame nieko nei uzurpuoti, nei atimti, nei kažkaip atskiras užsienio politikas vykdyti. Tiesiog norisi, kad valstybei sektųsi, kad užsienio politika turėtų kažkokias gaires“, – tęsė jis.
Politiniuose kuluaruose taip pat svarstoma, jog aktyvesnis M. Sinkevičiaus bei premjerės Ingos Ruginienės įsitraukimas į užsienio politikos reikalus galbūt susijęs su nepasitikėjimu užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Vis tik pati ministrė pirmininkė teigė, jog visuomenė „galbūt tiesiog atprato matyti aktyvesnį premjerą užsienio politikoje“.
Pastaruoju metu tiek LSDP pirmininkas, tiek Vyriausybės vadovė pasisakė apie santykius su Kinija, Taivanu, įtampą su Baltarusija.
Praėjusią savaitę Prezidentūroje buvo surengtas valdančiųjų atstovų bei šalies vadovo Gitano Nausėdos susitikimas aptarti užsienio politikos klausimams. Po jo G. Nausėda teigė, jog su valdžios atstovais pavyko rasti bendrą matymą Kinijos atžvilgiu.
Sinkevičius: kitą savaitę rinksis koalicinė taryba
„Aušriečių“ dvejones dėl palaikymo Kapčiamiesčio poligonui kitą savaitę aptars koalicinė taryba, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas M. Sinkevičius.
„Viskam bus proga ir artimiausia ta proga yra kitą savaitę. Mes turėsime koalicinės tarybos pasikalbėjimą“, – teigė M. Sinkevičius.
„Turėsime ir daugiau klausimų. Visi klausimai, kurie dar yra neatsakyti, jeigu tai nėra tiesiog noras tą klausimą kelti interpretacijomis, – jie bus atsakyti kitos savaitės eigoje“, – akcentavo jis.
Tiesa, kiek anksčiau „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad jo frakcija Seime vis dėlto gali nepalaikyti Kapčiamiesčio poligono įstatymo projekto, M. Sinkevičius teigė, jog tai gali tapti raudona linija, lemsiančia tolimesnio bendro darbo galimybes.
Vis dėlto, M. Sinkevičiaus teigimu, situacija realiai įvertinti bus galima tik įvykus balsavimui Seime.
Kaip anksčiau skelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), planuojamas Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos.
Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą ministerija planuoja pateikti Seimo pavasario sesijoje.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
LSDP vadovas apie LRT darbo grupės parengtą įstatymo pataisų projektą: tai buvo prasminga
Žurnalistų profesionalų asociacijai kritikuojant parengtą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas M. Sinkevičius tikina, jog didelė darbo dalis jau yra padaryta, tad proceso nutraukimas, pasak jo, nebūtų tinkamas žingsnis.
„Man atrodo, kad buvo prasminga – sukurta darbo grupė, kalbėtasi, diskutuota. Yra daug žmonių, darbo grupės narių kurie, žinau, kad aukojo savaitgalius, ir rašė, ir diskutavo, ir darė viską, kad tas darbas būtų padarytas iki galo. Dabar viską numesti ir sakyti: ai, čia padirbom – tiek jau to (…), kažkaip trūkt už vadžių – vėl iš pradžių, nes darbo rezultatas netenkina“, – sakė politikas.
„Buvo puiki proga padaryti darbą tarp sesijų, jis yra padarytas, tai važiuokime toliau, spręskime toliau. Nuo kovo 10 d. į diskusiją įsijungs visas parlamentas, komitetas įsijungs, tai kodėl viską numesti dabar pakeliui? Tai tada reikėjo nesiimti to darbo“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, kelis mėnesius posėdžiavusi Seimo darbo grupė pirmadienį sutarė dėl siūlomų visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų. Joje dirbę parlamentarai parengė projektą, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, keistųsi Tarybos sudėtis bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Šį įstatymo projektą Seimui planuojama teikti artėjančioje pavasario sesijoje.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Socialdemokratų lyderis apie pokyčius finansų ministro komandoje: įprastas politinis procesas
Abiupusiu sutarimu iš pareigų pasitraukus Finansų ministerijos kancleriui MindauguI Šimai, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas M. Sinkevičius teigia, jog tai įprasta politinė situacija, kurioje gilesnės prasmės ar priežasties – nėra.
„Įvyko tiesiog įprasta politinė situacija. Ministrai turi politinę komandą, tai yra politinio pasitikėjimo pareigūnai – viceministrai, kancleris, patarėjai ir t. t. Ministrai turi teisę pasikeisti savo politinius pareigūnus, kai jiems tai atrodo reikalinga“, – sakė M. Sinkevičius.
„Praeityje premjerė paveldėjo Vyriausybės kanclerį, tačiau po kurio laiko jų keliai išsiskyrė. Šis finansų ministras taip pat paveldėjo kanclerį iš buvusio ministro Rimanto Šadžiaus. Gal čia požiūriai nesutapo, gal pasitikėjimas prarastas. Aš tai vertinu kaip higieną – kas įvyko, tas įvyko. Svarbu, kad nebuvo pykčių, konfliktų ar skandalų. Tiesiog politinis procesas“, – tikino socialdemokratas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukė Finansų ministerijos kancleris M. Šima. Prie ministro Kristupo Vaitiekūno komandos kaip patarėjas tuo metu patvirtino besijungiantis buvęs Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Liutauras Gudžinskas.
Iš pareigų tada taip pat pranešė pasitraukianti ir ministro atstovė spaudai Indrė Vareikytė, ji pereina dirbti strateginių ryšiu vadove į Nyderlanduose įkurtą Europos gynybos technologijų kompaniją „Onodrim Industries“.
Anksčiau kancleris M. Šima dirbo versle – buvo „Lisiplast“ gamybos direktorius, keletą metų dirbo vienintelėje Baltijos šalyse šaldytuvus gaminančioje bendrovėje „Snaigė“ pirkimų vadybininku ir pirkimų skyriaus vadovu, taip pat kitose įmonėse.
2023–2025 m. M. Šima taip pat buvo Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys, anot ministro, kanclerio pasitraukimas niekaip nėra susijęs su „čekiukų“ skandalu.
Pernai kovą LRT radijas skelbė, kad butą Vilniuje turintis kancleris M. Šima su sugyventine, parlamentare Jurgita Šukevičiene apsigyveno Seimo viešbutyje – bute, kuriame anksčiau glaudėsi nuo karo pabėgę ukrainiečiai.
LSDP lyderis: jei Muitinės vadovo konkursas buvo teisėtas, ministras turi paskirti jo laimėtoją
Socialdemokratų partijos pirmininkas M. Sinkevičius teigia, kad jei Muitinės departamento direktoriaus konkursas vyko teisėtai, finansų ministras K. Vaitiekūnas turėtų paskirti jį laimėjusią dabartinę vadovo pavaduotoją Žanetą Rudaitienę.
„Jeigu yra valstybės tarnybos konkursas, tai jis vykdomas pagal teisės aktus. Ten nėra improvizacijos, kad noriu skelbiu (konkursą – BNS), noriu nutraukiu, noriu pradedu, noriu pabaigiu. Yra teisės aktai ir viską reikia daryti pagal įstatymus. Yra komisija, yra sprendimai“, – sakė M. Sinkevičius.
„Nėra taip, kad ministrui treptelėjus kojelę ar trenkus kumšteliu per stalą, kažkas vyktų ar apsiverstų. Viskas turi būti įstatymo rėmuose ir aš neabejoju, kad taip ir yra“, – pridūrė politikas.
M. Sinkevičius nemano, kad reiktų sieti Finansų ministerijos kanclerio Mindaugo Šimos atleidimą su Muitinės vadovo konkursu.
„Žmogus (finansų ministras – BNS) nori (...) papildyti savo komandą naujais žmonėmis ir tiek. Tai čia nieko įspūdingo, to nesusiečiau su kažkokiais darbiniais reikalais, konkursais“, – kalbėjo socialdemokratas.
„Ministrai turi teisę pasikeisti savo politinius pareigūnus, kada jie mano, kad tai reikalinga. (...) Finansų ministras paveldėjo kanclerį iš buvusio ministro Rimanto Šadžiaus. Gal nesutapo požiūris, gal prarado pasitikėjimą, sunku pasakyti“, – aiškino M. Sinkevičius.
Kaip rašė BNS, komisijai, kuri atrinko konkurso laimėtoją, pirmininkavo Finansų ministerijos kancleris M. Šima, su kuriuo ministras K. Vaitiekūnas praėjusią savaitę atsisveikino.
Sprendimą ministras motyvavo nepasitikėjimu, bet neįvardijo, ar jis susijęs būtent su Muitinės vadovo atranka. Ž. Radaitienė laimėtoja paskelbta antradienį, kai K. Vaitiekūnas buvo komandiruotėje užsienyje.
K. Vaitiekūnas anksčiau yra sakęs, kad naujajam Mutinės vadovui teks ne tik modernizuoti instituciją, bet ir sustiprinti jos gebėjimą reaguoti į pasikeitusią geopolitinę realybę, kai prekybos srautai, sankcijos agresoriams ir išaugusi rizika pasienyje reikalauja ypač aukštos kompetencijos.
Muitinės departamento vadovo kadencija yra penkeri metai.
Buvęs Muitinės direktorius Darius Žvironas pernai rugpjūčio pabaigoje jo paties prašymu buvo atleistas – jis pasitraukė po to, kai pernai liepą buvo sulaikytas išgėręs.
Šiuo metu departamentui laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas.
Lietuvos muitinės sistemą sudaro departamentas, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės mokymo centras, Muitinės laboratorija, Muitinės informacinių sistemų centras ir trys teritorinės muitinės – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
