„Visi prieš mane“: patyčias patiriantys vaikai jaučiasi vieni, pasekmės – skaudžios

„Atrodo, kad visi prieš mane“, – pasakoja patyčias patiriantys vaikai. Deja, Lietuva Europoje lyderiauja pagal patyčių skaičių, o padėtis beveik nesikeičia. Vaikai jaučiasi esantys visiškai vieni, o to pasekmės – skaudžios. Visgi ekspertė sako – vienkartinių akcijų ir draudimų nereikia, turime sukurti sistemą, kuri efektyviai kovotų su patyčiomis.

„Vaikų linijos“ kampanijos BE PATYČIŲ koordinatorė Eglė Tamulionytė Seime vykusioje konferencijoje pasakojo, kad organizacija maždaug septynis kartus per dieną sulaukia vaikų kreipimųsi dėl patiriamų patyčių.

„Man tiesiog labai skaudu, atrodo, kad visi prieš mane“, „niekam nerūpi, kaip jaučiuosi“, „viduje toks sunkumas, net kvėpuoti sunku“, „pradėjau galvoti, kad jie teisūs, man iš tiesų neverta gyventi“, „taip gėda, kad norėčiau tiesiog išnykti, nebeatsibusti“, – vaikų istorijomis dalijosi E. Tamulionytė.

Pasak jos, paprastai vaikai nori aptarti ne tiek atskiras situacijas, kiek juos ištinkančius jausmus. Tada jau galima kalbėtis ir apie pagalbą. O patyčių mastai – skaudūs. 2021–2022 metais Lietuvoje kas trečias vienuolikmetis berniukas ir kas ketvirta tokio amžiaus mergaitė teigė per pastaruosius mėnesius sulaukę patyčių. Deja, bet pagal patyčių skaičių Europoje pirmaujame.

„Lietuva užtikrintai pirmauja ir tarp vienuolikmečių, ir tarp trylikmečių. Patyčių klausimu Lietuva apskritai yra pirmose pozicijose jau ne vienus metus. (...)

Internetinės patyčios | „Shutterstock“ nuotr.

Per visą istoriją ženklų gerėjimą matėme tik galbūt vienu metu, kai Lietuvoje apskritai atsirado patyčių sąvoka, atsirado prevencinių programų, bet paskutiniais metais tikrai tendencijos išlieka labai panašios, užtikrintai pirmaujame, deja, ne iš gerosios pusės“, – apgailestavo „Vaikų linijos“ ekspertė.

Jos vertinimu, už mus geriau pasirodančios valstybės išsiskiria tuo, kad skiria daugiau dėmesio prevencinėms patyčių programoms. Tiesa, patyčių internete paplitimas didėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

Tyčinis ir pasikartojantis elgesys

E. Tamulionytė išskyrė, kad patyčios nėra vienkartinis įžeidimas. Tai pasikartojantis, emocinę ir fizinę žalą keliantis tyčinis elgesys, kuriam būdinga galios persvara.

„Kitaip tariant, patyčios nėra tiesiog nemalonus komentaras, atsitiktinai išreikštas pasipiktinimas žmogumi ar pašiepimas. Kalbame apie tokį elgesį, kuris kartojasi ir yra tikslingas“, – aiškino E. Tamulionytė.

Svarbu ir tai, kad paprastai tyčiojasi grupė vaikų, o patyčias patiriantis vaikas jaučiasi esantis vienas: „Kyla jausmas, kad esu vienas prieš visus, kad visi prieš mane nusiteikę. Tai nėra sąmokslo teorija – kartais patyčių atveju taip iš tikrųjų gali būti, nes besityčiojantys specialiai nuteikinėja, kad kuo daugiau žmonių išreikštų nepalankumą arba bent jau nutylėtų ir atrodytų, kad visi nusiteikę prieš vieną žmogų.“

Socialiniai tinklai | E. Blažio / LRT nuotr.

„Tai nėra konfliktas, tai situacija, kai pasinaudojama galia, siekiama ne tik sukelti nemalonius jausmus, bet ir pakeisti realią padėtį, kad žmogus grupėje būtų nemėgstamas, kad būtų sumažintos galimybės prasmingai dalyvauti, jaustis bendruomenės dalimi“, – vardijo „Vaikų linijos“ atstovė.

Svarbu suprasti interneto kalbą

E. Tamulionytė taip pat pastebėjo, kad paprastai vaikai slepia patyčias. Jos gali būti maskuojamos juokeliais ar nekaltais paveikslėliais, atsitiktiniais raidžių kratiniais.

„Daugybė nekaltai atrodančių dalykų gali būti naudojami kaip įrankiai specialiai pažeminti, kad mes neatpažintume, nesuprastume, nes jei suprasime, tai sustabdysime ir patyčios baigsis. Tačiau mums labai svarbu atpažinti ir suprasti internetinę kalbą“, – apie internete plintančias patyčias pasakojo „Vaikų linijos“ ekspertė.

Patyčios | „Shutterstock“ nuotr.

Dažniausiai suaugusieji apie patyčias sužino vėliau, kai situacija būna gana rimta ir vaikas išdrįsta pasipasakoti. E. Tamulionytė teigė, kad neretai tyčiojantis paviešinami labai jautrūs asmeniniai duomenys arba intymios nuotraukos, o patyčias patiriantys vaikai sulaukia žinučių, raginančių nusižudyti.

„Tai vaiką labai paveikia. (...) Išgirstame, kad vaikas pradeda svarstyti, kad gal iš tikrųjų jis kažką padarė, gal su juo kažkas blogai, kad visi linki nusižudyti“, – sakė E. Tamulionytė.

Žala ne tik vaikui, bet ir aplinkiniams

Pasak E. Tamulionytės, dažniausiai internete tyčiojasi realybėje pažįstami vaikai, o patyčios tokiu atveju persidengia įvairiose erdvėse – ir internete, ir ne tik.

„Patyčios turi tik žalingas pasekmes. Elektroninės patyčios – taip pat, tik kartais dar didesnes pasekmes, nes technologijos patyčioms padeda greičiau sklisti, pasiekti didesnę auditoriją, galbūt tikslingiau pasiekti. Patyčioms būtina auditorija, jos tuo minta. Vadinasi, tikrai stengiamasi, kad žmogaus kančia būtų matoma kitiems“, – kalbėjo „Vaikų linijos“ ekspertė.

Ji įspėjo – patyčios vaikams sukelia daug sunkių jausmų. Jei situacija nesprendžiama ar pagalba nepakankamai efektyvi, tokie sunkūs jausmai gali sukelti psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų, depresiškumą ar suicidinių minčių, didelį nerimą.

Psichologinis spaudimas, patyčios | D. Umbraso / LRT nuotr.

„Iš to gali vystytis sunkumai įgyti gyvenimui svarbių įgūdžių, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo įgūdžių arba atsparumo priklausomybėms, mokymosi sunkumai. (...) Patirdamas patyčias, vaikas bijo eiti į klasę, bijo pasisakyti“, – pažymėjo E. Tamulionytė.

Pasak jos, jei patyčios tęsiasi ilgai, kyla rizika, kad vaikas apskritai iškris iš švietimo sistemos, o tada kelias grįžti atgal į visuomenę gali būti labai komplikuotas. E. Tamulionytės teigimu, patyčios veikia ne tik jas patiriantį vaiką, bet ir aplinkinius vaikus, tad vienas iš būdų, kaip gerinti mokymosi pasiekimus, tai sukurti saugią klasės ir mokyklos atmosferą.

„Vaikų linijos“ ekspertė atkreipė dėmesį ir į tai, kad prieš patyčias nukreiptos vienkartinės paskaitos, draudimai be paaiškinimo ar moralizavimai vaikų neveikia. Pasak E. Tamulionytės, turime užtikrinti sistemingą patyčių prevenciją, kuri grįsta ne atskirais projektais.