Prieš 13 metų su šeima Rukloje apsigyvenusi Birutė kitur gyventi nė nenorėtų, nes čia įkūrė sėkmingą verslą ir džiaugiasi mažo miestelio privalumu – ramiai tekančiu gyvenimu. Šalia įsikūrę kariai, sako ji, yra ne trūkumas, o pragyvenimo šaltinis. Šalia Gaižiūnų poligono namus kuriantis Edvinas dalijosi, kad tokia kaimynystė nepatogumų nekelia, o pratybų metu girdimi šūviai ramybės netrukdo, nes visi prie jų taip įpratę, kad nė nebegirdi.
LRT.lt apsilankė Jonavos rajone ir domėjosi, kaip atrodo gyvenimas Ruklos bei Gaižiūnų apylinkėse, kur veikia Lietuvos kariuomenės padaliniai bei dar tarpukariu įkurtas Gaižiūnų poligonas. Pašnekovai sako, kad dienos čia ramios, ir retkarčiais pasigirstančių šūvių vietos gyventojai nė nepastebi, nes yra prie jų įpratę. Karių kaimynyste jie nesiskundžia ir sako, kad tai padeda išlikti vietos verslams.
Dabar jau rukliškė Birutė Krakauskienė prieš ketverius metus miestelio centre atidarė užkandinę „Lulu“, o jos gaminamus kebabus pamėgo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių kariai, atvykstantys į Ruklą. Anot pašnekovės, didžioji dalis užkandinės klientų – išalkę kariai, tapę svarbia šio miestelio dalimi. Užkandinės sieną puošia iš įvairiausių šalių atvykusių karių dovanoti antsiuvai.
„Kalbu vokiškai, vokiečiai labai nustemba atėję. Kai kurie kariai į Lietuvą atvažiuoja jau antrą ar trečią kartą, su kai kuriais taip susibendravome, kad jie mums lyg draugai“, – dalijosi ji.
B. Krasauskienė sako, kad būtent kariuomenė yra vietos verslininkų pragyvenimo šaltinis, o ne trūkumas. Žinoma, svarstė ji, atvykusius pirmąkart gali nustebinti kartais pasigirstantys šūviai, tačiau vietos gyventojai prie jų įprato ir nė nebepastebi.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- LRT.lt lankėsi Jonavos apylinkėse ir domėjosi, kaip atrodo gyvenimas šalia karinio poligono ir Ruklos, kur įsikūrusi Lietuvos kariuomenė.
- Rukloje daugiau kaip 10 metų gyvenanti Birutė čia įkūrė užkandinę. Anot jos, kariai – vietos verslininkų pragyvenimo šaltinis.
- Kavinėje Jonavoje besisukantis Egidijus mano taip pat, o kariams ir pareigūnams net taiko nuolaidas.
- LRT.lt kalbintas Edvinas namus kuria Gaižiūnų poligono pašonėje ir sako, kad čia besimokantys kariai gyventojų neatbaido, o kartais pasigirstančių šūvių vietiniai nė nepastebi.
„Atsikraustėme iš Kauno. Žinojome, kur važiuojame, kad čia yra kariniai daliniai. Jokio diskomforto gyvendami čia nejaučiame, esame įpratę. Vyksta ir pratybos, ir pašaudo, bet mums tai jokių visiškai nepatogumų nekelia, todėl minusu to net nelaikau. Kaip tik tai įdomu. Visi verslai Rukloje, 80–90 proc. jų apyvartos, – iš kariuomenės“, – sakė ji.
Kai kariai išvyksta į pratybas Rukla ištuštėja ir klientų nebelieka. Socialinė atskirtis miestelyje, paaiškino pašnekovė, gana ryški, todėl nedažnas vietos gyventojas gali sau leisti užsukti pavalgyti.
„Žiūrint į situaciją pasaulyje, jaučiame nerimą, pagalvojame, kad tai būtų vienas iš pirmųjų objektų, kuriam kiltų pavojus, tačiau kita vertus – būtent todėl ir jaučiamės saugiau, nes Rukloje yra ir NATO karių, kurie galėtų mus apsaugoti“, – LRT.lt pasakojo ji.
Dabar atgal į Kauną net nenorėtume sugrįžti.
B. Krakauskienė
Paklausta, o kodėl prieš daugiau kaip dešimtmetį Kauną nusprendė iškeisti į Ruklą Birutė paaiškino, kad čia tiesiog atsirado gera galimybė įsigyti būstą, o netoliese gyveno ir vyro šeima. Ji prisiminė, kad tuo metu būstų kainos, lyginant su didmiesčiu, čia atrodė tiesiog juokingos.
„Gimė mergaitės, joms čia taip pat labai patogu, ir mokykla, ir darželis – viskas vietoje ir dabar atgal į Kauną net nenorėtume sugrįžti“, – kalbėjo ruklietė.
Anot jos, karių kaimynystė neatbaido naujakurių, būstas domina ir čia dirbančius kariškius.
„Šiuo metu Rukloje butai – deficitas. Tik įkeliamas skelbimas ir žiūrėk jau tuoj pat kas nors nuperka ar išnuomoja, o ir kainos labai kyla. Net ir kariai čia perka butus, kalbama, kad žiūrisi ir patys vokiečiai. Labiausiai dėl to nukenčia vietiniai, nes dėl paklausos nuomos kainos kyla“, – svarstė pašnekovė.
Daugiau kaip 10 metų čia gyventi moteris girdi viešojoje erdvėje skambančią Kapčiamiesčio poligono istoriją ir tiki, kad vietos bendruomenės baimes padėtų išsklaidyti kitų Lietuvos miestelių, įsikūrusių šalia poligonų, pavyzdys. Jos teigimu, dabar skamba daug iš piršto laužtų mitų, pavyzdžiui, apie tai, kad kariai iškirs miškus ir neleis ramiai gyventi.
„Tikrai nėra baisu [gyventi šalia karinio objekto], tikrai miškai nėra kertami taip, kaip sakoma. Mes kaip grybaudavome, taip ir grybaujame, uogaujame. Miškus perkantys verslininkai juos kerta tikrai labiau, negu kariai. Kariai turi mokytis, o tam reikia erdvės. Man keistas toks nesusikalbėjimas, bet tikrai noriu pasakyti, kad diskomforto čia nejaučiame“, – LRT.lt sakė B. Krasauskienė.
Pavienių pašaudymų būna, bet į tai net dėmesio neatkreipi.
E. Cikanauskas
Poligono kaimynystė nebaido
LRT.lt kalbintas Gaižiūnų seniūnaitis Edvinas Cikanauskas pasakojo, kad Gaižiūnų poligonas įsikūręs visai netoliese, iš jo sodybos kiemo atsiveria vaizdas į Lietuvos kariuomenei priklausančią miškingą teritoriją. Poligono kaimynystė, anot pašnekovo, neišgąsdino, o gamta šiose apylinkėse labai graži, tad prieš perkant sklypą apsispręsti nebuvo sunku. Jis pastebi, kad nekilnojamasis turtas šiose apylinkėse parduodamas gana greit, tad nepanašu, kad karių kaimynystė atbaidytų.
„Man nepatogumų nėra, nežinau kaip kitiems, bet kai kurie žmonės nepatogumų gali surasti visur. Man patiko ši vieta ir poligonas netrukdo, netgi prideda saugumo jausmo“, – sako jis.
E. Cikanauskas taip pat paaiškino, kad kasdieniai vietos gyventojų rūpesčiai – tokie pat, kaip ir bet kuriame kitame Lietuvos kaime ir su kariuomene nėra susiję. Dažniausiai skundžiamasi dėl vieno ar kito prastai prižiūrėto kelio, nenupjautos žolės ar panašiai. Paklaustas apie triukšmą seniūnaitis svarstė, kad jis – ne didesnis nei gyvenant šalia judrios gatvės, o gyventojai įpratę kartais girdėti šūvius ir juos dėmesio nė nekreipia.
„Naktį niekas nešaudo, pratybos dažniausiai vyksta vasarą. Nesu nėkart girdėjęs, kad kas nors šaudytų naktį. Nežinau, ką jie daro, bet kartais būna, kad net langai sudreba. Anksčiau man yra tekę gyventi prie pagrindinio kelio, tai ten nuolat mašinos važinėdavo, o sunkvežimiui pravažiavus langai irgi dreba“, – kalbėjo ji.
Pašnekovas dalijosi, kad virš sodybos kartais praskrenda ir kariniai lėktuvai, nes netoliese yra pakilimo takas, tačiau ir dėl to jis nepergyvena ir sako, kad tai – savotiška pramoga. Mums besikalbant tolumoje pasigirsta keli duslūs bumbtelėjimai, tačiau garsas nėra stiprus, o E. Cikanauskas paaiškina: „Intensyvesnės būna nebent tarptautinės pratybos, gal kelis kartus per metus. Tokių pavienių pašaudymų būna, bet į tai net dėmesio neatkreipi.“
Stebi Kapčiamiesčio istoriją: valdžios atstovai bando žmones supriešinti
Aplankome maždaug 4 kilometrus nuo Gaižiūnų nutolusią Jonavą. Centrinėje miesto dalyje veikiančioje kavinėje „Kolegos“ dar ne pietų metas, tačiau keli kariai jau užsisako maisto. Kavinės savininkas Egidijus Paulauskas LRT.lt pasakojo, kad kariai sudaro gana reikšmingą klientų dalį – apie 10 ar 15 proc. Kai kurios kavinės karius vilioja taikydamos specialias nuolaidos.
Suprantu, kad sunku palikti savo vietovę, sukurtas, išpuoselėtas sodybas ir išsikelti, bet to reikia valstybei.
E. Paulauskas
„Visą gyvenimą šalia Jonavos gyvenu ir mes čia nejaučiame, kad kažkas būtų kitaip. Taip, čia matomas karinės technikos judėjimas, bet to nesureikšminame. Tai vienintelis skirtumas, bet lygiai taip pat, manau, galėtume matyti judančią karinę techniką aplink, pavyzdžiui, Pabradę ar kitas vietoves, kur įsikūrę kariai“, – svarstė jis.
Kartais, dalijosi E. Paulauskas, dėl judančios karinės technikos gali nusidriekti ir spūstis, tačiau to jis nesureikšmina. Be to, pasakojo jis, Jonavoje nė šūvių nesigirdi, tad gyvenimas čia teka taip, kaip ir bet kuriame kitame mieste.
„Manau, kad minusų nėra jokių. Aišku, karo metu galbūt priešas labiau orientuotųsi į šias vietoves, bet tikiu, kad iki to neprieisime. Gyvename geroje, stabilioje šalyje ir manau, kad viskas bus gerai“, – paklaustas, o ar pastebi trūkumų, atsiradusių dėl gyvenimo šalia karinių objektų, atsakė jis.
LRT.lt paklaustas apie Kapčiamiesčio poligono istoriją Jonavos verslininkas sakė suprantantis, kad palikti ilgus metus puoselėtą sodybą gali būti sunku, tačiau to reikia valstybei.
„Kiekvienoje srityje, kai daroma kas nors naujo, visada atsiranda tokių, kurie nepritaria. Ypatingai kai tam tikri valdžios atstovai bando žmones supriešinti, žmonės dar labiau pradeda pykti, bijoti. Visi patenkinti niekada nebus, o pastatys poligoną, žmonės susitaikys ir viskas bus gerai. Teko girdėti, kad ir kompensacijos bus pakankamai geros, žadama ir moralinė kompensacija. Suprantu, kad sunku palikti savo vietovę, sukurtas, išpuoselėtas sodybas ir išsikelti, bet to reikia valstybei. Gyvename tokioje geografinėje padėtyje, arti priešo, kad turime susitaikyti“, – sakė jis.
Kariuomenės kaimynystė vilioja turistus
Jonavos turizmo informacijos centro (TIC) vadovė pastebėjo, kad netoliese esanti Rukla bei Gaižiūnų poligonas neatbaido ir turistų.
„Jonavos turizmo informacijos centre dirbu penkerius metus, gana trumpai, tačiau ir iš savo patirties, ir iš kalbų žinau, kad tikrai nėra jokio skirtumo, ar šalia Jonavos yra karinis poligonas, ar nėra. Tai dar vienas savotiškai intriguojantis objektas, kuris žmones netgi vilioja. Karinis poligonas įsikūrė dar tarpukariu, todėl žmonės prie jo yra įpratę ir niekas nebijo, o su kariškiais sugyvena taikiai ir draugiškai“, – LRT.lt pasakojo ji.
Ji taip pat sakė, kad šūvių garsai Jonavos nepasiekia, o kariai – šių apylinkių bendruomenės dalis.
„Jie apsilanko ir koncertuose, ir sporto renginiuose, taip pat vyksta kariuomenės ir visuomenės dienos, jų metu kariai prie savivaldybės išrikiuoja ir žmonėms parodo savo techniką. Man atrodo, kad Lietuvoje būtų sunku surasti žmogų, kuris būtų nusiteikęs prieš kariuomenę, nebent tai žmogus, kuris nusiteikęs prieš mūsų valstybę“, – sakė ji.
Prieš kelerius metus LRT GIRDI kalbinti keli jonaviškiai nerimavo, kad į plečiamo Gaižiūnų poligono teritoriją įtrauktos Dumsių kopos gyventojai nebegalės aplankyti, o autentiškas objektas bus sunaikintas. Tąkart Lietuvos kariuomenė nurodė, kad lankytojų pamėgtoje vaizdingoje vietoje pasivaikščioti bus galima.
Jonavos TIC vadovė sako, kad pažadą kariai išpildė – žemyninę kopą galima aplankyti, o apie poligone vyksiančias pratybas gyventojai būna informuojami iš anksto.
„Dumsių kopa kokia graži buvo, tokia ir išliko. Skirtumas tik tas, kad anksčiau šią teritoriją prižiūrėjo miškininkai, buvo įrengti stendai, rodyklės, suoleliai. Teritoriją perdavus į kariuomenės rankas ženklai nuimti, tačiau teritorija tikrai nėra užtverta, žmonės gali ten pasivaikščioti. Kopą jonaviečiai ir svečiai, ypatingai atradę COVID-19 laikotarpiu, ten nuvažiuoja ir dabar. Mes ir patys, Jonavos turizmo informacijos centras, kartą metuose būtinai organizuojame žygį“, – pasakojo LRT.lt pašnekovė.
