Prezidentas Gitanas Nausėda sako negavęs kvietimo į šią savaitę Jungtinėse Valstijose rengiamą vadinamosios Taikos tarybos posėdį.
Kita vertus, jis pabrėžia, kad šį kartą bus sprendžiamas klausimas, susijęs su situacija Gazos Ruože.
„Tokio oficialaus, formalaus kvietimo nesame gavę. Kiek žinome, šitas artimiausias susitikimas bus skirtas Gazos Ruožo problemai spręsti. Iš tikrųjų visada palaikėme ir palaikysime būdą ir pastangas siekti ne tik taikos, tvarios taikos, bet ir spręsti humanitarines problemas, kurios yra tikrai siaubingo lygio šitoje teritorijoje“, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas.
„Kol kas mes dar norime įsitikinti, koks ateityje bus Taikos tarybos mandatas, kokio pločio ir gylio klausimai ten bus svarstomi ir tikrai šiandieną negalėtume pasakyti, kad neprisijungsime kažkuriame tai etape vėliau. Tačiau šiame artimiausiame etape – ne“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas teigia, kad ir Europos Sąjunga (ES) galutinius sprendimus dėl Taikos tarybos greičiausiai priims tada, kai bus daugiau žinių, apie joje svarstomų klausimų specifiką.
„Kalbant apie kitų atskirų valstybių sprendimą tenai dalyvauti, tai, be abejo, yra jų vidaus politikos reikalas ir jie gali nuspręsti. O Europos Sąjunga galutinius sprendimus taip pat padarys ateityje, kuomet bus kur kas aiškiau pati vizija Taikos tarybos, ten svarstomi klausimai ir tų klausimų aktualumas tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai“, – sakė prezidentas.
Taikos tarybos, kurios pirmininkas yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tikslas iš pradžių buvo prižiūrėti paliaubas Gazos Ruože ir teritorijos atstatymą po karo tarp grupuotės „Hamas“ ir Izraelio.
Tačiau nuo to laiko jos tikslas pakito ir apima visų rūšių tarptautinių konfliktų sprendimą, o tai sukėlė nuogąstavimų, kad JAV prezidentas nori sukurti konkurentę Jungtinėms Tautoms.
Lietuva šiuo metu daugiausia dėmesio skiria Kremliaus užpultai Ukrainai.
JAV reikalauja už nuolatinę narystę taryboje sumokėti milijardą dolerių. Į ją taip pat pakviesti ir autoritarinių šalių atstovai, pavyzdžiui, iš Rusijos ir Baltarusijos.
Dėl šios ir kitų priežasčių dauguma Vakarų šalių skeptiškai vertina galimybę dalyvauti Taikos taryboje. G. Nausėdos teigimu, Lietuva dar nėra priėmusi sprendimo dėl dalyvavimo šiame formate ateityje. Anksčiau prezidentas yra sakęs, kad derinama bendra regiono šalių pozicija.
Tuo metu Europos Sąjunga (ES) žada dalyvauti steigiamajame Taikos tarybos posėdyje, tačiau neketina prie šio formato prisijungti kaip narė.
„Kol kas mes dar norime įsitikinti, koks bus ateityje Taikos tarybos mandatas, kokio pločio ir gylio klausimai ten bus svarstomi, ir tikrai šiandien negalėtume pasakyti, kad neprisijungsime kažkuriame etape vėliau. Tačiau šitame artimiausiame etape – ne“, – kalbėjo prezidentas.
„Kalbant apie kitų atskirų valstybių sprendimą tenai dalyvauti, tai, be abejo, yra jų vidaus politikos reikalas ir jie gali nuspręsti. O Europos Sąjunga, aš manau, kad galutinį sprendimą taip pat padarys ateityje, kuomet bus kur kas aiškesnė pati vizija Taikos tarybos, ten svarstomi klausimai ir tų klausimų aktualumas tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai“, – pridūrė jis.
D. Trumpas Taikos tarybą pristatė sausį Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume. Jos steigimo chartiją iki šiol pasirašė apie 19 šalių.
Dalis būsimo ES biudžeto turi būti skirta Bendrijos rytinės sienos apsaugai
G. Nausėda teigia, kad dalis Europos Sąjungos (ES) 2028–2034 metų biudžeto lėšų turėtų būti skirta rytinės Bendrijos sienos apsaugai.
Šį poreikį prezidentas aptarė su Vilniuje viešinčia Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola.
„Kalbėjomės apie 2028–2034 metų daugiametę finansinę programą. Turime užtikrinti, kad ES biudžetas atitiktų mūsų ambicijas saugumo, konkurencingumo ir sanglaudos srityse. Rytinė Europos Sąjungos siena yra visos ES atsakomybė, todėl tai turi atsispindėti finansiniuose sprendimuose, susijusiuose su Rytų Europos regionu“, – po susitikimo su R. Metsola pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, susitikime taip pat buvo aptarta ES plėtra ir Ukrainos prisijungimas prie Bendrijos.
„Ukrainos integracija į Europos Sąjungą yra strateginis sprendimas, Europos ateities ir saugumo pagrindas. Turime išlaikyti derybų tempą ir politinį ryžtą bei pasiekti, kad Ukraina taptų pilnateise Europos Sąjungos nare artimiausiu metu, vėliausiai 2030 metais“, – kalbėjo G. Nausėda.
Europos Parlamento pirmininkė pabrėžė, kad ES toliau rems Ukrainą.
„Ukraina laikosi tvirtai, o Europa ir toliau rems Ukrainą, kol bus pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika, grindžiama principu „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo R. Metsola.
Anot prezidentūros, susitikime G. Nausėda ir R. Metsola taip pat aptarė Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį, hibridines atakas, su kuriomis susiduria Lietuva ir kitos valstybės narės bei istorinės atminties stiprinimo svarbą.
Anksčiau pirmadienį R. Metsola buvo susitikusi su premjere Inga Ruginienė. Jos aptarė Europos atsparumą įvairioms grėsmėms, įskaitant hibridines, paramą Ukrainai.
Finansų ministerija pernai BNS yra teigusi, kad ES biudžeto derybose Lietuva sieks didelio dėmesio rytinio Bendrijos pasienio regiono saugumui, pakankamo Sanglaudos politikos ir Bendros žemės ūkio politikos, regionų ekonominio suartėjimo, rytinio pasienio regiono iššūkių finansavimo.
EK pernai liepą pristatė beveik 2 trln. eurų siekiantį 2028–2034 metų bloko biudžeto projektą, kuriuo siekiama skatinti konkurencingumą, remti Ukrainą ir patenkinti tradicinius Europos pinigų gavėjus, pavyzdžiui, ūkininkus.
