Lietuva atideda naujų karinių transporto lėktuvų įsigijimą, antradienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pranešė už šalies saugumą atsakingi pareigūnai.
„Atidedamas naujų karinių transporto orlaivių įsigijimas“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
„Tai nereiškia, kad yra panaikinamas anksčiau priimtas sprendimas, bet paprasčiausiai įsigijimas yra atidedamas dėl būtinumo susikoncentruoti į naujus prioritetus“, – pridūrė jis.
Pasak patarėjo, sprendimas atidėti orlaivių įsigijimą priimtas „dėl būtinumo susikoncentruoti į naujus prioritetus“.
Kaip rašė BNS, Lietuva pernai birželį paskelbė apie planą įsigyti tris naujus transporto orlaivius „Embraer“ C-390. Jie turėjo pakeisti dabar naudojamus „Spartan“ lėktuvus.
Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, nuspręsta modernizuoti dabartinius „Spartan“, kad jie galėtų skraidyti iki 2036 metų. Tai kainuos apie 150 mln. eurų.
Skaičiuota, kad nauji „Embraer“ lėktuvai gali kainuoti 700–800 mln. eurų.
„Taupome ten, kur galime taupyti“
Derybos dėl naujų orlaivių pirkimo bus pradėtos 2030 metais.
Pasak R. Kauno, šiuo metu planuojama, kad bus sugrįžta prie derybų dėl „Embraer“ orlaivių pirkimo, tačiau neatmestina, kad per ketverius metus rinkoje atsiras ir naujų pasiūlymų.
„Visi klausimai yra įmanomi, (...) bet tikslas yra nepaleisti to įdirbio, kuris jau dabar yra padarytas“, – kalbėjo ministras.
Prezidento patarėjas ir krašto apsaugos ministras sakė, kad „Embraer“ lėktuvų pirkimas dabar galėjo būti vykdomas su sąlyga, kad tam bus skiriamas papildomas finansavimas, tačiau šiuo metu tikslingiau lėšas nukreipti į karinės infrastruktūros plėtrą, kariuomenės divizijos kūrimą bei integruotos oro gynybos sistemos vystymą.
Apie pastarąją buvo paskelbta pernai, jau po sprendimų gynybai iki 2030-ųjų skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Per trejus metus oro gynybai stiprinti numatyta apie 500 mln. eurų.
Anksčiau nesuplanuotų lėšų reikės ir Kapčiamiesčio poligono įkūrimui.
„Mes naujų (finansinių – BNS) injekcijų neturime. Reiškia, taupome ten, kur galime taupyti, kur klausimai nėra tokio pirmo prioriteto“, – sakė R. Kaunas.
STT tyrimas įtakos neturėjo
Anksčiau pareigūnai skelbė, kad įsigyti toliau skrendančius ir kitais parametrais geresnius „Embraer“ orlaivius reikia dėl naujų Lietuvai formuluojamų užduočių NATO rėmuose.
D. Matulionis patvirtino, kad NATO pajėgumų tiksluose yra karinių transporto lėktuvų stiprinimas, tačiau dabar planuojamas „Spartan“ modernizavimas, o ilgainiui – „Embraer“ įsigijimas atitinka šiuos tikslus.
Seimo opozicija kėlė abejones, dėl ko pernai įsigyti buvo pasirinkti būtent „Embraer“ orlaiviai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių Giedriumo Jeglinsko ir Lauryno Kasčiūno kreipimosi yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar atsirenkant „Embraer“ lėktuvus nebuvo padarytas korupcinis nusikaltimas.
Tyrimui vadovaujanti prokurorė Vilma Vidugirienė naujienų portalui „15min“ antradienį paskelbtame straipsnyje teigė negalinti nieko detaliau pasakyti apie procesą, tik tai, kad įtarimai jame niekam nėra pareikšti, niekam taip pat nėra suteikti jokie statusai.
D. Matulionis sakė, kad sprendimui atidėti naujų karinių transporto orlaivių pirkimą STT vykdomas tyrimas įtakos neturėjo.
Matulionis: Lietuva stiprins žvalgybos pajėgumus, pasirengimą galimai mobilizacijai
Atliepiant išorines grėsmes, Lietuva stiprins žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumus, pasirengimą galimai mobilizacijai, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
„Išorinės grėsmės yra išlikusios, jos gerai žinomos, priešiškų veiksmų įvairovė plečiasi, siekiama kelti įtampas visuomenėje, suskaldyti euroartlantinę vienybę, sumažinti paramą Ukrainai“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio antradienį kalbėjo D. Matulionis.
„Todėl bus stiprinami žvalgybos ir technologiniai žvalgybos pajėgumai, stiprinamas pasirengimas galimai mobilizacijai, bus glaudžiau bendradarbiaujama su Lietuvos kariuomenė, taip pat prioritetinis dėmesys bus skiriamas kontržvalgybiniai veiklai“, – dėstė jis.
VGT antradienį patvirtino ir Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos strategijas 2026–2030 metams.
VSD artimiausius penkerius metus prioritetą teiks žvalgybos gebėjimams vystyti, efektyviau neutralizuoti Lietuvai iš užsienio kylančias grėsmes, laiku identifikuoti ir analizuoti geopolitinius procesus, galinčius paveikti nacionalinio saugumo interesus, taip pat technologinių pajėgumų plėtrai, apimant dirbtinį intelektą ir didžiųjų duomenų analizę.
VGT antradienį patvirtino ir naująją Nacionalinio saugumo strategiją.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad atnaujintoje strategijoje akcentuojamas gynybos pramonės stiprinimas.
„Būtent skatinti vystyti gynybos pramonę tiek regioninę – tai, be abejo, mes kalbame apie Lietuvą, mūsų akcentas yra Lietuva, tiek visa Europa irgi skatina gynybos pramonę“, – teigė jis.
R. Kaunas sakė poreikį Europai užsitikrinti savas tiekimo grandines pirmadienį aptaręs su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu.
Dėmesys atnaujintoje strategijoje, pasak ministro, taip pat skirtas energetiniam ir ekonominiam saugumui, energetinės infrastruktūros saugai. Taip pat joje pirmą kartą nurodomas reikalavimas skirti 5–6 proc. gynybai ir atitinkamai karinei paramai 0,25 proc. BVP Ukrainai.
„Mes turime užsitikrinti nepaisant to, kokia politinė vadovybė būtų Lietuvoje, kad mes turime turėti labai aiškią finansinę eilutę, kad galėtų Lietuvos kariuomenė ir gynyba stiprėti“, – sakė R. Kaunas.
Žvalgybos tarnybų veikla VGT aptariama kasmet.
„Ją (strategiją – BNS) turėjome atnaujinti, maksimaliai atspindint dabartinius Lietuvos saugumo iššūkius ir numatant konkrečius prioritetus ir uždavinius. Kertinis strategijos prioritetas – pasirengimas veiksmingam atgrasymui ir valstybės gynybai karinės agresijos atveju“, – kalbėjo D. Matulionis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, siūlydama patvirtinti šią strategiją, VGT taip pat siūlo, esant poreikiui, dokumentą atnaujinti kasmet, atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius.
Nacionalinio saugumo strategiją atnaujinama atsižvelgiant į Lietuvos ir pasaulio saugumo situacijos radikalius pokyčius Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.
Šiame dokumente, be kita ko, konstatuojama, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui kyla egzistencinė grėsmė, kurią sustiprina tikimybė, kad Rusija iki 2030 metų gali išvystyti pajėgumus, kurie leistų kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.
Tiek prezidento patarėjas, tiek krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad NATO – stipri organizacija, todėl nereikėtų bėgti įvykiams už akių svarstant įvairius scenarijus dėl Lietuvos ateities Aljanse.
„Kol kas NATO gyva, tai nereikia čia, kaip sakoma, pulti į traukinį. NATO egzistuoja kaip organizacija, tiktai keičiasi galbūt tikslai, galbūt svorio centrai šiek tiek keičiasi – gal mažiau Amerikos, daugiau Europos. Tai čia aš manyčiau, kad tos apokaliptinės mintys, jos tikrai nėra reikalingos ir jos veda tik į dar didesnę sumaištį“, – kalbėjo D. Matulionis.
„Niekas nekalba apie pasirinkimą NATO ar ne NATO – NATO egzistuoja, NATO yra, NATO stiprėja, ir kuo bus stipresnė Europa, tuo bus stipresnis ir NATO“, – pridūrė R. Kaunas.
Atnaujintą strategiją galutinai turės patvirtinti Seimas.
Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija patvirtinta 2021 metais. Strategija atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
Matulionis: NATO kol kas gyva – nereikia pulti po traukiniu
Vyriausybės vadovei Ingai Ruginienei praėjusią savaitę pareiškus, jog jos vadovaujama Vyriausybė turi A, B ir C gynybos planus tam atvejui, jei NATO subyrėtų, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tokių ministrės pirmininkės žodžių komentuoti nesiima. Jo teigimu, NATO vis dar egzistuoja, tad nereikėtų bėgti įvykiams už akių.
„Aš nenorėčiau komentuoti, ką pasakė premjerė. Jūs geriau premjerės paklauskite“, – antradienį po Valstybės gynimo tarybos žurnalistams sakė D. Matulionis.
„Jeigu taip bus, tada ir svarstysime, bet NATO kol kas gyva – nereikia, kaip sakoma, pulti po traukiniu, kai NATO, kaip organizacija, egzistuoja, galbūt tik keičiasi tikslai, svorio centrai šiek tiek keičiasi – gal mažiau Amerikos, daugiau Europos. Manyčiau, kad tos apokaliptinės mintys tikrai nėra reikalingos ir veda tik į dar didesnę sumaištį“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę, duodama interviu naujienų portalui „Delfi“, I. Ruginienė teigė, jog NATO subyrėjimo atveju jos vadovaujama Vyriausybė turėtų ne tik A, bet ir B, ir C planus valstybės saugumui užtikrinti.
Savo ruožtu parlamento opozicijos lyderiai Vyriausybės vadovę pakvietė šiuos planus pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio metu.
NSGK nariai sveikina VGT sprendimą atidėti „Embraer“ pirkimą: oro gynyba yra numeris vienas
Seimo Nacionalinio saugumo gynybos komiteto (NSGK) nariai sveikina Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą iki 2030 metų atidėti braziliškų „Embraer“ orlaivių įsigijimą. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, jog dėl kilusių įtarimų apie galimą neskaidrų procesą dar praėjusios sudėties komitetas siekė tokio sprendimo.
„Sveikinu VGT nutarimą atidėti transporto aviacijos įsigijimą iki 2030 metų, kitaip tariant, sustabdyti braziliškų „Embraer“ orlaivių pirkimą. Tokio sprendimo siekėme jau nuo vasaros, kai valstybės vadovus ir visuomenę įspėjome dėl jo neskaidrumo, neracionalumo ir nesavalaikiškumo“, – antradienį „Facebook“ rašė L. Kasčiūnas.
Anot jo, dar rugsėjo mėnesį Seimo NSGK rekomendavo atidėti sprendimą įsigyti minimus orlaivius iki kol visiškai bus suformuota nacionalinė divizija bei bus išvystyta integruota oro gynyba.
„Deja, tuometinė krašto apsaugos ministrė socialdemokratė Dovilė Šakalienė neskaidriai ir įžūliai protegavo šį 700 milijonų eurų vertės pirkimą“, – tvirtino konservatorius.
„Dėl šio stambaus įsigijimo kyla daug pagrįstų įtarimų skaidrumo aspektu: procedūrų formalumas, neskaidrumas, konkurencijos ribojimas, galimas konkretaus tiekėjo protegavimas ir išankstinių ryšių su tuometine Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybe buvimas“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
R. Sinkevičius poreikio naujoms diskusijoms nemato
Seimo NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius taip pat teigė šį VGT sprendimą vertinantis kaip teisingą.
„Esame priversti priimti greitą sprendimą, nes esame bendrame pirkime kartu su olandais, olandai reikalauja atsakymo. Tai šiandien atsakymas toks“, – Eltai komentavo R. Sinkevičius.
Socialdemokratas taip pat pažymėjo, jog tokią rekomendaciją komitetas buvo pateikęs ir anksčiau, kada Seimo NSGK dar vadovavo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Giedrimas Jeglinskas.
„Prieš tai buvusi NSGK sudėtis buvo nepritarusi tokiam sprendimui pirkti „Embraer“, todėl keisti to sprendimo aš neturėjau pagrindo“, – sakė jis.
Paklaustas, ar komitetas žada inicijuoti diskusiją, ką toliau būtų galima daryti dėl orlaivių įsigijimo, R. Sinkevičius atsakė tokio poreikio nematantis.
„Turbūt nieko nebus. Su tuo atidėjimu neprieštaravo nei kariuomenės vadas, nei krašto apsaugos ministras. Ką čia daugiau prisvarstysi, juolab kad buvo ankstesnis NSGK nepritarimas“, – teigė socialdemokratas.
S. Skvernelis: politikai turi klausyti kariuomenės patarimų
Kitas Seimo NSGK narys, Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat pabrėžė, kad politikai turi įsiklausyti į kariuomenės patarimus.
„Jeigu kariuomenė apsisprendė, kad nereikia tų naujų transporto lėktuvų, o galima investuoti į dar vos skraidantį „Spartaną“, tai viskas tvarkoje. Politikai turi klausyti kariuomenės patarimų“, – Eltai teigė politikas pridurdamas, kad Lietuva nuo tokio sprendimo tragedijos nepatirs.
„Kalbant apie karo aviaciją, neturime mes tų pajėgumų, kuriuos turi kitos NATO valstybės. Tas vystymas turėtų būti koviniai ir gelbėjimo sraigtasparniai, transporto lėktuvai, kas yra labai svarbu, bet, matyt, prioritetai šiandien yra kitokie. Galbūt tas lėšas reikia panaudoti stiprinant oro gynybą“, – tęsė jis.
Tiesa, pažymėjo S. Skvernelis, pačių „Spartan“ lėktuvų modernizacija irgi nėra finansiškai naudinga. Vis dėlto, pakartojo jis, reikia žvelgti į šiandieninį kontekstą.
„Vėlgi reikės daryti dideles investicijas, nes resursą išnaudojo. Investicijos bus į niekur, į balą išmetamos. Bet čia reikia žiūrėti į šios dienos situaciją. O šiandien, man atrodo, iš tikrųjų, jeigu dėlioti prioritetus, oro gynyba yra numeris vienas“, – akcentavo demokratų pirmininkas.
Kaip skelbta, antradienį posėdžiavusi VGT nusprendė atidėti trijų braziliškų orlaivių „Embraer“ įsigijimą iki 2030 m., o iki to laiko lėšas skirti skubesniems kariuomenės poreikiams – oro gynybai, karinės infrastruktūros vystymui.
Komentuota, kad iki to laiko planuojama tęsti diskusijas dėl dabar kariuomenės naudojamų orlaivių „Spartan“ modernizavimo, kuris galėtų kainuoti apie 150 mln. eurų.
Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, atnaujinus šiuos orlaivius jie galėtų tarnauti iki 2036-ųjų.
Pernai rugsėjį dėl lėktuvų „Embraer“ įsigijimo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Į STT prašydami ištirti, ar įsigyjant braziliškus transportinius lėktuvus nebuvo pažeisti pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, kreipėsi šio sprendimo kritikai – opozicijoje dirbantys parlamentarai G. Jeglinskas ir L. Kasčiūnas.
Tiek krašto apsaugos ministras, tiek prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis antradienį po VGT posėdžio pabrėžė, kad šiam sprendimui STT atliekamas tyrimas įtakos neturėjo.
