Nors buvęs Seimo narys Kazys Starkevičius prisipažino ėmęs kyšį vadinamojoje Augalininkystės tarnybos byloje, tai nereiškia, kad jis išvengs baudžiamosios atsakomybės. Negana to, tai negarantuoja ir lengvesnės bausmės, nes svarbu, ar jis prisipažino savo noru, ar prispaustas byloje jau surinktų įrodymų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai kratas K. Starkevičiaus namuose ir darbo vietoje atliko dar vasario pradžioje. Nors iš pradžių tuomet dar Seimo nariu buvęs K. Starkevičius žadėjo bendradarbiauti su teisėsauga, greitai jis atsitvėrė tylos siena.
Taip pat skaitykite
Praėjus porai dienų po kratų paaiškėjo, kad jis atsisako duoti parodymus tyrimą atliekantiems pareigūnams. Prieš pat prasidedant Seimo pavasario sesijai, pirmosiomis kovo dienomis K. Starkevičius atsisakė ir Seimo nario mandato, o dar po mėnesio paaiškėjo, kad kam jau pareikšti įtarimai vadinamojoje Augalininkystės tarnybos byloje.
Trečiadienį portalas 15min.lt, remdamasis šaltinių duomenimis, paskelbė, kad K. Starkevičius teisėsaugai prisipažino ėmęs kyšį ir pats pinigus pristatė tyrėjams. Pranešama, kad kyšį K. Starkevičius paėmė praėjusių metų spalį.
Taip pat skaitykite
Kaip praneša 15min.lt, įtariama, kad kyšį politikui sostinėje perdavė su buvusiu Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovu Jurijumi Kornijenka siejamas verslininkas Danielis Krinickis.
D. Krinickio advokatas kitoje byloje Mindaugas Dūda teigė, kad jo klientas sakė, kad komentarų nebus: „Gerbkite ir save, ir kitus. Viskas. Netrukdykite, mes ruošiamės posėdžiui. Ačiū, geros dienos.“
Klausimas, ar prisipažinimas nuoširdus
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Raimundas Jurka portalui LRT.lt priminė, kad šioje byloje įtarimai pareikšti ne tik K. Starkevičiui, bet ir kitiems asmenims. Visgi tai, jog buvęs Seimo narys prisipažino ėmęs kyšį, pasak profesoriaus, automatiškai neįrodo kitų asmenų kaltės.
Tiesa, daug kas, pasak R. Jurkos, priklauso ir nuo to, kokie tiksliai įtarimai pareikšti tiek K. Starkevičiui, tiek kitiems bylos dalyviams.
„Jeigu įtarimų formuluotėse šis asmuo [K. Starkevičius] yra siejamas su kitais asmenimis, kaip bendrai veikęs, bendrai daręs [nusikalstamą veiką], tada, be abejo, tai turi įtakos ir kitų asmenų teisinei padėčiai.
Tai yra iš pareigūnų pusės žiūrint, nes jei vienas iš bendrininkų prisipažįsta, tokiu atveju natūralu, kad tai tam tikras negatyvus domuo kito asmens atžvilgiu“, – komentavo R. Jurka.
Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad korupcinėse bylose pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, kyšį duodantis asmuo suvokia savo veiksmus, supranta, kad duoda kyšį ir elgiasi neteisėtai, tačiau kitas, tarkime, kyšį gaunantis asmuo, to nesupranta.
„Ar nesupranta kito asmens ketinimų, ko jis siekia tuo. Labai daug situacijų gali būti. Net prekybos poveikiu bylose, kai yra tarpininkai kyšininkavimo mechanizme, teisėsaugos institucijos privalo nustatyti suvokimo, kad vyksta korupciniai sandoriai, turinį ir realumą“, – aiškino profesorius.
Tiesa, R. Jurka neskubėjo vertinti K. Starkevičiaus prisipažinimo kaip bausmę sumažinti galinčios aplinkybės. Anot MRU profesoriaus, vertinant tai svarbu, ar žmogus prisipažino įrodymų prispaustas į kampą, ar savo sąžinės vedamas.
„Tai nešalina baudžiamosios atsakomybės. O ar tai gali būti asmens teisinę padėtį lengvinanti aplinkybė? Taip. Bet vėlgi yra sąlyga. Jei asmuo prisipažino elgęsis nusikalstamai, bet prisipažinimą lemia aplinkybė, kad jį prirėmė byloje esantys duomenys, toks prisipažinimas nebus laikomas nuoširdžiu.
Įstatymas, teisminė praktika formuluoja prisipažinimui tokį papildomą reikalavimą, kad prisipažinimas turi būti nuoširdus. Kitaip sakant, pats asmuo savo valia turi nutarti prisipažinti, kai niekas jam dėl to įtakos nepadarė.
Jeigu byloje yra duomenų, kad prisipažinimą lėmė slapta daryti įrašai ar kitokie duomenys, prieš kuriuos belieka kelti rankas, tai, be abejo, tas prisipažinimas nėra laikomas nuoširdžiu“, – komentavo R. Jurka.
Kaip skelbė 15min.lt, K. Starkevičius kyšio ėmimą teisino aptemusiu protu ir teigė, kad tai yra jo didžiausia gyvenimo klaida, sakė už tai atsiprašantis. Profesorius R. Jurka portalui LRT.lt sakė, kad taip K. Starkevičius parodė suvokiantis savo atsakomybę, tačiau kartu gali siekti lengvesnės bausmės.
„Už korupcines veikas net bausmės vykdymo atidėjimas paprastai yra netaikomas. Priklausomai nuo sumos dydžio (K. Starkevičius prisipažino paėmęs 20 tūkst. eurų kyšį – LRT.lt), ko gero, tokie veiksmai bus kvalifikuojami pagal Baudžiamojo kodekso dalį, kurioje numatytas tik laisvės atėmimas, nes tai yra sunkus nusikaltimas.
Jei tai yra sunkus nusikaltimas, pagal BK, yra [bausmė] nuo dvejų iki aštuonerių metų. Asmuo supranta, kad reikia kažką daryti, padėti teisėsaugos institucijoms ir tikėtis, kad bausmė jam bus gerokai sutrumpinta“, – portalui LRT.lt komentavo MRU profesorius R. Jurka.
Bausmės išvengti greičiausiai nepavyks
Advokatų profesinės bendrijos „Con-stat“ partneris, advokatas daktaras Edgaras Dereškevičius LRT RADIJUI teigė, kad nors tokia informacija yra nauja ir netikėta, teisinėje praktikoje, ikiteisminių tyrimų metu tokiu atvejų, kai apie kyšį asmuo prisipažįsta ir jį perduoda tyrėjams, yra buvę.
„Tačiau čia labai didelis dėmesys turi būti kreipiamas į tai, kuriuo momentu asmuo apsigalvoja ir nusprendžia pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigai arba teisėsaugai apie tai, kad jis yra padaręs nusikalstamą veiką ir šiuo atveju net atnešęs nusikaltimo dalyką. Tai čia labai svarbus tas momentas, galiausiai jį vertina teismas“, – sakė E. Dereškevičius.
Vasario 9-ąją pareigūnai kratas atliko K. Starkevičiaus namuose, automobilyje, darbo vietoje, tačiau minėto kyšio nerado, nes jis, kaip skelbia 15min.lt, buvo Seimo viešbutyje. Anot „Con-stat“ partnerio, tai, kad tie pinigai nebuvo rasti per kratą ar pateikti K. Starkevičių apklausiant kaip įtariamąjį, o parodymus apskritai buvo atsisakyta duoti, gali lemti, kad K. Starkevičiaus sprendimas prisipažinti gali tiesiog nublankti.
„[Nublankti] su tuo teisininkų besitikimu rezultatu, kuris gali būti pripažintas kaip dar papildoma lengvinanti aplinkybė. <...>
Jeigu bus teismo pripažintas kaltu, tai išvengti teismo galėtų tikėtis tik tokiu atveju, jei teismas pripažintų kažkokias aplinkybes, dar nustatytinas byloje pagal 54 straipsnį, prieštaraujančias teisingumo principui, jeigu būtų skirta laisvės atėmimo bausmė.
Arba šio asmens, kaip buvusio politiko, aukštas pareigas ėjusio ministro, rangas galėtų turėti įtakos sprendžiant teismui, ar jį galima pataisyti jam neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Tačiau manyčiau, kad teismas diskriminavimu pagal užimamas pareigas neužsiims“, – LRT RADIJUI sakė E. Dereškevičius.
Primename, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos kyšininkavimo byloje, be K. Starkevičiaus, įtarimai pateikti buvusiam premjerui ir Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui, Augalininkystės tarnyboje dirbusiai buvusiai jo patarėjai Agnei Silickienei ir dar keliolikai asmenų.
Kaip nurodė Generalinė prokuratūra, šioje byloje bendra kyšių suma galėjo siekti ne mažiau kaip 1 mln. 112 tūkst. eurų.
