Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus nukritus viena pozicija žemiau, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tai aiškina ne konkrečiais valdančiųjų sprendimais, o fonu aplink juos.
„Matote, pats fonas toks čia tų sprendimų. Aš nemanau, kad žiniasklaidos laisvė prastėja. Žmonės tikrai daug reiškia savo nuomonę, tai aš galbūt susiečiau ne su pačiais kažkokiais sprendimais, bet su pačia aplinka ir fonu“, – BNS ketvirtadienį sakė K. Vilkauskas.
„Visi matome, streikai vyko ir vyksta, tos įtampos yra. Sprendžiame, atrodo, teisinius klausimus dėl įstatymo tobulinimo, bet visą laiką, kai jau atsiranda didesnė įtampa, tai ir utriruojasi, šiek tiek auga (įtampa – BNS)“, – kalbėjo jis.
BNS skelbė, kad „Reporterių be sienų“ vertinime Lietuva nukrito iš 14 į 15 vietą.
RSF pažymi, kad COVID-19 pandemijos pradžios žodiniai išpuoliai prieš žiniasklaidą tapo įprastu reiškiniu.
Indekso rengėjai apžvelgdami Lietuvos padėtį skyrė dėmesio su visuomeniniu transliuotoju LRT susijusiems pokyčiams, pažymėdami, jog neseniai pasiūlytos įstatymo pataisos „sukėlė rimtų nuogąstavimų dėl didėjančio politinio spaudimo LRT ir jos nepriklausomybę saugančių garantijų susilpnėjimo.“
„Manau, kad komitete mes tikrai tuos klausimus sprendėme ir išsprendėme, dėl LRT žurnalistų redakcinės politikos, dėl viešų paslaugų sutarties, kuri atmesta, (...) misijos apibrėžimo patikslinimas. Jeigu viskas toliau būtų patvirtinta, tai manau, kad nuimtų tas didesnes įtampas“, – teigė K. Vilkauskas.
Kalbėdamas, kas leistų Lietuvai pakilti žiniasklaidos laisvės indekse, socialdemokratas teigė, kad reikia pabaigti LRT įstatymo pataisų procesą, taip pat pakoreguoti Visuomenės informavimo įstatymą.
„Visuomenės informavimo įstatymą reikėtų tikslinti, ypač dabar kalbant apie internetinę žiniasklaidą, ten yra nemažai tokių pilkų zonų. Dabar Kultūros ministerijoje sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėja šiuos klausimus, ir turės pateikti savo pasiūlymus dėl įstatymo tobulinimo, kad galėtumėme labiau atliepti Europos Sąjungos žiniasklaidos aktą“, – teigė K. Vilkauskas.
„Reikia iš tikrųjų pabaigti tą epopėją su LRT įstatymo projektu, (...) manau, kad galime tą situaciją pataisyti“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, valdantiesiems pernai nepavyko priimti įstatymo pataisų, lengvinančių LRT vadovo atleidimą nepasibaigus kadencijai.
Po to buvo sukurta darbo grupė naujam transliuotojo valdysenos modeliui parengti. Šiuo metu jis yra svarstomas parlamente, tačiau ir šį projektą kritikai vadina keliančiu grėsmę laisvam žodžiui.
RSF ataskaitoje taip pat rašoma, kad nors vyriausybės ir žurnalistų santykius lydi įtampa, kuri stiprėja su kiekviena nauja krize, politiniai išpuoliai prieš žurnalistus yra reti.
Visgi dažnai žiniasklaidos priemonės susiduria su valstybės institucijų atsisakymu be paaiškinimo suteikti informaciją, teigia „Reporteriai be sienų“.
Indekse rašoma, kad visuomenė gerbia žurnalistus Lietuvoje, išskyrus kai kuriuos konspiracijų teorijų šalininkus.
RSF rašo, kad Medijų rėmimo fondo finansavimo sumažinimas „gali turėti neigiamą poveikį regioninėms ir kitoms pažeidžiamoms žiniasklaidos priemonėms bei pakenkti žiniasklaidos pliuralizmui.“
Indekse taip pat pažymima, kad šalies teisinė bazė stokoja aiškumo ir ne visuomet „padeda apsaugoti žurnalistų teises“, o „teismai kartais teikia pirmenybę asmens duomenų apsaugai, o ne spaudos laisvei“.
Latvija šių metų indekse yra 17-a, o Estija – trečia.
Užpernai Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse buvo 13, o 2023 metais užėmė rekordinę septintą vietą.
