„Brent“ naftos kaina pastarosiomis dienomis sparčiai kyla aukštyn – ketvirtadienio rytą ji buvo pašokusi virš 125 dolerių už barelį.
Tai rekordinis lygis nuo pat karo Irane pradžios. Kainos augimą lemia vis dar uždarytas Hormuzo sąsiauris bei stringančios derybos tarp JAV ir Irano dėl taikos plano. Žiniasklaidoje pranešama apie galimą JAV karinių veiksmų atnaujinimą prieš Iraną, kuris apimtų tiek oro smūgius, tiek galimą antžeminę operaciją, siekiant perimti teritoriją aplink Hormuzo sąsiaurį. D. Trumpas iki šiol teigė, kad ekonominė Irano blokada yra geresnis pasirinkimas nei karinių veiksmų atnaujinimas, tačiau jos metu Hormuzo sąsiaurio blokada tęstųsi, toliau keldama naftos kainas bei darydama žalą pasaulio ekonomikai.
Federalinis rezervų bankas, kaip ir tikėtasi, paliko palūkanų normas nepakeistas – 3,75 proc. lygyje, tačiau signalizavo stiprėjančias infliacijos rizikas. Vakarykštis posėdis pasižymėjo itin dideliu narių nuomonių išsiskyrimu. Aštuoni iš devynių komiteto narių balsavo už tai, kad palūkanos būtų nepakeistos, o vienas norėjo jas mažinti jau šiame posėdyje. Taip pat trys nariai iš tų, kurie balsavo už palūkanų nekeitimą, išreiškė nepritarimą tam, kad pranešime būtų įtraukta nuoroda, jog FED ateityje būtų atviras palūkanų normų mažinimui. Tai vertinama kaip aiškus signalas, kad didelė dalis FED narių nėra linkusi nusileisti Trumpo spaudimui mažinti palūkanas, stiprėjant infliaciniam spaudimui. Atitinkamai vakar pasikoregavo ir rinkos lūkesčiai – šiuo metu palūkanų mažinimo iš FED nebesitikima, tačiau matoma nedidelė tikimybė, kad iki metų pabaigos jos galėtų būti didinamos.
Vakar buvo paskutinis J. Powello posėdis kaip FED vadovo, kadangi gegužės mėnesį baigiasi jo kadencijos terminas. Jo vietą šiame poste perims K. Warshas, kurio kandidatūrą jau patvirtino Senato Bankų komitetas. Galutiniam patvirtinimui dar reikalingas viso Senato balsavimas, tačiau čia problemų neturėtų kilti. Įdomu tai, kad Powellas indikavo, jog pasibaigus jo kaip FED vadovo kadencijai jis galėtų toliau eiti FED valdybos nario pareigas, kadangi šių pareigų kadencija baigiasi tik 2028 m. pabaigoje. Įprasta praktika iki šiol buvo tokia, kad pasibaigus FED vadovo kadencijai, jis kartu pasitraukdavo ir iš FED valdybos nario pozicijos, tačiau panašu, kad šiuo atveju taip nebus. Powellui pasitraukus ir iš valdybos, D. Trumpas turėtų galimybę į FED paskirti dar vieną savo atstovą, kuris, tikėtina, proaktyviai siektų palūkanų mažinimo. Tad Powello pasilikimas FED būtų reikšmingas įvykis, siekiant apriboti prezidento įtaką FED sprendimams.
Vakar rezultatus skelbusios didžiosios JAV technologijų bendrovės stipriai viršijo analitikų lūkesčius. Geriausius rezultatus pademonstravo „Alphabet“, kurios pelnas vienai akcijai (EPS) siekė 5,11 dolerio ir prognozes viršijo net 95 procentais. Įmonė taip pat demonstravo gerokai spartesnį, nei tikėtasi, debesijos verslo segmento augimą, be to, fiksuotas net 40 proc. aktyvių „Gemini“ pokalbių roboto vartotojų skaičiaus augimas, lyginant su ankstesniu ketvirčiu. Po rezultatų paskelbimo įmonės akcijų kaina šoktelėjo apie 6 procentus. „Amazon“ akcijų kaina taip pat pakilo apie 5 procentus, įmonei pranešus, kad EPS siekė 2,78 – t. y. apie 70 proc. daugiau nei analitikų prognozė. Investuotojai taip pat pozityviai sureagavo į sparčiausią per trejus metus AWS debesijos verslo segmento augimą.
„Meta“ akcijų kaina smuko 7 proc., nepaisant geresnių nei tikėtasi pajamų ir pelno rodiklių. Investuotojus neramina įmonės planuojamos milžiniškos investicijos, kurios šiais metais turėtų siekti nuo 125 iki 145 mlrd. JAV dolerių. Taip pat optimizmą mažino tai, kad „Meta“ pirmą kartą fiksavo sumažėjusį aktyvių vartotojų skaičių, nors tai ir siejama su interneto ribojimais Irane. „Microsoft“ taip pat solidžiai viršijo pajamų ir pelno lūkesčius, tačiau akcijų kaina mažėjo beveik 2 proc. dėl tos pačios priežasties kaip ir „Meta“ atveju. Įmonė šiems metams planuoja net 190 mlrd. investicinių išlaidų, kurių pagrįstumas įtikina ne visus.
JAV akcijų biržos vakar judėjo nedaug – NASDAQ kilo 0,04 proc., o S&P 500 traukėsi 0,04 procento. Indeksus palaikė 2,4 proc. kilęs energetikos sektorius bei augusios su DI technologijomis siejamų įmonių akcijų kainos. Kituose sektoriuose optimizmo buvo gerokai mažiau, o bendrai S&P 500 indekse dieną su neigiamu rezultatu užbaigė net 334 įmonės.
Dauguma Europos biržų vakar judėjo žemyn. STOXX 600 smuko 0,6 proc., Vokietijos DAX – 0,27 proc., Prancūzijos CAC – 0,39 proc., Italijos FTSE MIB – 0,51 procento. Baltijos birža išsiskyrė 0,09 proc. augimu. Šiandien investuotojai lauks ECB posėdžio, kurio metu palūkanų pokyčių nesitikima, taip pat euro zonos infliacijos rodiklio, kuris turėtų rodyti toliau spartėjantį kainų augimą.
