Nemaža dalis pasienyje anksčiau įstrigusių vilkikų jau kursuoja tarp Lietuvos ir Baltarusijos, institucijos toliau dirba, kad susigrąžintų likusias transporto priemones, sako premjerė Inga Ruginienė.
„Turime informaciją, kad nemaža dalis vilkikų jau toliau dirba, kursuoja tarp Lietuvos ir Baltarusijos, yra nedidelė dalis dar likusi Baltarusijoje, dirbame dėl jų, bet situacija žingsnis po žingsnio sprendžiama“, – žurnalistams Seime antradienį teigė I. Ruginienė.
Vilniaus oro uosto veiklos porą savaičių nestabdant balionų antplūdžiams, premjerė kalbėjo besitikinti, kad tai yra pozityvus JAV diplomatijos, taip pat Lietuvos institucijų pasiruošimo ir darbo rezultatas.
„Tai, kad grėsmės mus lydės visada, tą turime omenyje, bet lygiai taip pat turėkime omenyje, kad mūsų institucijos ruošiasi ir adaptuojasi šitoms sudėtingoms situacijoms – tokie, kokie mes buvome prieš du mėnesius, tokie nebesame, esame padarę labai daug veiksmų, pakeitę daug algoritmų ir jau dabar tikrai galime pasakyti, kad tam tikri dalykai tikrai vyksta kitaip“, – teigė I. Ruginienė.
Krizė Baltarusijos pasienyje kilo po pastaruosius mėnesius vykusių kontrabandinių balionų iš Baltarusijos atakų, dėl to Vyriausybė spalio pabaigoje nusprendė mėnesiui uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.
Vėliau Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje. Skelbta, jog dėl to pasienyje įstrigę vežėjai transporto priemones turi laikyti specialiose aikštelėse, už tai buvo apmokestinti.
Siekiant užstrigusius vilkikus sugrąžinti į Lietuvą, minėti du pasienio punktai buvo atidaryti anksčiau nei planuota, argumentuojant, kad situacija pagerėjo, kontrabandinių balionų srautai sumažėjo, tačiau visi užstrigę vilkikai iki šiol dar negali išvykti iš Baltarusijos teritorijos.
Dėl situacijos pasienyje protestą prie Seimo rengė dalį vežėjų vienijanti asociacija „Linava“, Vyriausybę raginusi greičiau imtis realių veiksmų ir susigrąžinti vilkikus.
Ruginienė apie situaciją dėl LRT įstatymo pataisų: pagaliau pajudėjo ledai
Po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda nusprendus pristabdyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų priėmimą ir šiuo klausimu sudaryti darbo grupę, premjerė Inga Ruginienė džiaugiasi, kad valdantieji ir opozicija pradėjo kalbėtis.
„Pagaliau pajudėjo ledai ir bent jau pradedame kalbėtis. To labai norėjau ir tą labai skatinau daryti. Jeigu prisimenate, sakiau, kad reikia šiek tiek nuraminti aistras, sėsti, kalbėtis ir susitarti. Manau ir tikiuosi, kad tas procesas įvyks“, – žurnalistams Seime teigė I. Ruginienė.
„Aš nesu prieš jokius asmenis. Ne aš tą darbo grupę sukuriu, ne aš ją pasiūlau. Man atrodo, kuo platesnis ratas žmonių bus – tuo sveikiau. Seimas apsispręs“, – akcentavo ji, paklausta, ar į darbo grupę turėtų būti įtraukti Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovai.
Kaip skelbta, pirmadienį Prezidentūroje buvo surengtas šalies vadovo Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimas. Po jo apsispręsta pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Opozicijoje dirbančių parlamentarų manymu, Seimui reiktų grįžti ne prie to paties įstatymo projekto, bet registruoti visiškai naujas pataisas.
Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė pirmadienį teigė nežinanti, ar jos vadovaujama organizacija dalyvaus Seimo pirmininko buriamoje darbo grupėje. Anot jos, protestą organizavusi bendruomenė reikalauja, kad Seime kelią besiskynusios pataisos būtų atmestos, o politikai ir suinteresuotos pusės iš esmės diskutuotų apie galimus LRT valdysenos pokyčius.
ELTA primena, kad Seime skubos tvarka svarstytos LRT įstatymo pataisos sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos. Šią savaitę, tris vakarus iš eilės, prie Seimo vyko protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą.
Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.
Neigia, kad dalis Valstybės pažangos tarybos narių darbo netęs dėl protestų organizavimo
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad iš Valstybės pažangos tarybos pašalinti kai kurie kultūros protestų organizatoriai, premjerė Inga Ruginienė sako, kad pasikeitus Vyriausybei yra normalu peržiūrėti tarybos sudėtį ir norėtų joje matyti daugiau kairiosios krypties narių.
Ji neigė viešojoje erdvėje sklandančius įtarinėjimus, kad pokyčiai gali būti susiję su kerštu konkretiems žmonėms dėl protestų organizavimo.
„Dar pati norėsiu peržiūrėti sudėtį. (...) Aš labai norėčiau ir tokius tikslus ir keliu, kad kuo daugiau kairiosios krypties tiek mokslininkų, tiek politikų ateitų į šitą tarybą. Ir normalu, kad kiekviena Vyriausybė atėjusi peržiūri (jos sudėtį – BNS), nes visi turi savo tam tikrą paruoštą programą, visi turi savo matymą. (...) Atstovaujame kairiosios politikos krypčiai ir aš pati asmeniškai tikrai norėčiau, kad kuo daugiau ekspertų būtų iš šitos srities“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Ruginienė.
Savaitgalį Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi pranešė gavę padėkos laiškus už darbą Valstybės pažangos taryboje, bet kvietimo tęsti veiklą nesulaukė. Tuo metu dalis tarybos narių tokį kvietimą gavo.
Jie aktyviai prisidėjo prie kultūros ir žurnalistų bendruomenių protestų, nukreiptų prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušrai“, prieš grėsmę žodžio ir spaudos laisvei.
Paklausta, ar minėti asmenys taryboje darbo netęs dėl organizuotų protestų, premjerė tai neigė.
„Vieni ateina, kiti išeina, tai kažkas atėjo, kažkas išėjo. Pavyzdžiui, atėjo Studentų sąjungos pirmininkė (Ieva Vengrovskaja – BNS). Ar tai nėra svarbus asmuo, ar tai neatstovauja jaunimo?“ – klausė ji.
„(Ar – BNS) kažkas tai yra parengęs sąrašą tų asmenų, kur, nepaisant to, ar Vyriausybė keičiasi, ar nesikeičia, nepaisant to, kas vyksta Lietuvoje, jų liesti negalima? Tai aš norėčiau tą sąrašą turėti ir tikrai galėčiau atsižvelgti“, – pridūrė premjerė.
Anot I. Ruginienės, ji norėtų, kad taryba būtų darbinis organas, o ne „metodas politikuoti, daryti sau reklamą“.
„Ir aš kiek buvo protestų, visus palaikiau ir sveikinu už aktyvią politinę poziciją. Ar kada matėt, kad neigiamai būčiau pasisakiusi? Niekada gyvenime“, – aiškino ji ir pridūrė, kad prioritetus ketina susidėlioti sausį.
BNS skelbė, kad reaguodamas į situaciją dirbti minėtoje organizacijoje atsisakė ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas, Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė. Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas pranešė abejojantis galimybėmis bendradarbiauti su Vyriausybe dėl strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija valstybės ateities projektavimo bei jos pažangos klausimais.
Jos tikslas – telkti valstybės institucijų ir įstaigų bei visuomenės pajėgas valstybės ir visuomenės ateities raidai analizuoti, modeliuoti, projektuoti, valstybės pažangos idėjoms skleisti ir su šiais klausimais susijusiems pasiūlymams Vyriausybei bei Seimui teikti.
Taryba privalo stebėti, kaip įgyvendinama pažangos strategija „Lietuva 2050“, vertinti pasiektą pažangą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
Minėtai tarybai vadovauja premjeras. Ją sudaro daugiau kaip pusšimtis narių. Į tarybą kviečiami parlamentinių frakcijų ir valdžios institucijų atstovai, Lietuvai nusipelnę visuomenės veikėjai ir valstybės pažangai svarbių sričių atstovai.
Pastarąjį kartą Valstybės pažangos tarybos sudėtis atnaujinta birželio 11 dieną, kai Ministrų kabinetui vadovavo Gintautas Paluckas.
