„Planuojama visus šiuos asmenis operatyviai įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje ir į Šengeno informacinę sistemą su draudimu atvykti“, – BNS penktadienį informavo Migracijos departamentas.
Draudimas atvykti į Lietuvą asmenims galios dešimt metų, o į Šengeno erdvę – penkis, tačiau artėjant pabaigai jį galima pratęsti.
Dar kovą Vidaus reikalų ministerija pranešė, jog į sąrašą įtraukiami 268 Rusijos piliečiai, dalyvavę tiesioginiuose karo veiksmuose prieš Ukrainą, tai reiškia, kad bendras sankcionuotų asmenų skaičius šiuo metu siekia beveik 900.
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką nebepriimami Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti tiek nacionalines, tiek Šengeno vizas, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Estija šių metų pradžioje paragino ES šalis įvesti koordinuotą Šengeno vizų draudimą rusams. Šiai idėjai užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra išreiškęs palaikymą.
Kovą Europos Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai adresuotame jungtiniame laiške, kurį pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Rumunijos valstybių ir vyriausybių vadovai, raginama pateikti konkrečius sprendimus, kuriuos būtų galima įgyvendinti ES lygmeniu.
Estija – pirmoji iš ES šalių – į Šengeno sąrašus suvedė daugiau kaip tūkstantį Rusijos kovotojų prieš Ukrainą pavardžių.
