Reaguodamas į diskusijas dėl LRT pataisų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako – skirtingų nuomonių visada buvo ir bus. Pasak jo, bus ieškoma sprendimų, dėl kurių „dauguma būtų patenkinti“.
– Pone Olekai, tai kas tokio atsitiko valstybėje – ar pučas, ar perversmas – kad reikia iki išnaktų sėdėti, per naktis ir atleidinėti LRT generalinį direktorių?
– Na, turbūt aš girdžiu, ką LRT darbuotojai kalba, kad yra įtampa, krizė, kuri reikalauja sprendimo. Man, kaip gydytojui, dažnai tekdavo susidurti su situacijomis, kai reikia priimti tam tikrą sprendimą, kuris išspręstų situaciją, ir žiūrėti, kaip galima pašalinti priežastis, dėl kurių tokia situacija kilo. Tai radijuje ir televizijoje aš dabar matau būtent tokią situaciją. Vieni kitiems siūlo atsistatydinimus, štai jūs pradėjote laidą, aš truputį stabtelėjau prieš atsakymą, nes mes prarandame tam tikrą brangų laiką, skirtą informuoti žmones. Manau, kad tai neturėtų tęstis ir diskutuojami įvairūs pasiūlymai. Kaip žinote, 150 ar kiek įvairių pasiūlymų Seime, kurie šiandien diskutuojami ir, matyt, kad turėsime sprendimą, kuris leis šitą situaciją spręsti.
– Kitaip tariant, pone Olekai, aš suprantu iš jūsų, kad pagrindinė bėda yra dabartinė generalinė direktorė.
– Aš nekaltinčiau tik direktorės, aš sakyčiau – tai yra tokia situacija. Aš tikrai dabar nenorėčiau užsiimti teisėjo vaidmeniu. Yra ir struktūros, kas direktorę skiria, kas ją atleidžia, kas turi vertinti. Ne mano, kaip Seimo pirmininko, darbas pasakyti, ar direktorė tinka eiti pareigas, ar ne.
– O kas nutiko, kad to negali padaryti taryba? Nes taryba yra aukščiausias valdymo organas ir dabar dėl vieno žmogaus reikia skubos tvarka kurpti įstatymą, buldozeriu, sėdėti naktimis.
– Europoje yra labai įvairūs direktoriaus priėmimo ir atleidimo dalykai. Lietuvoje taip pat buvo įvairiai. Šita tvarka po ilgo laiko, kuri buvo kitokia, buvo pakeista. Aš nežinau, ar taikant šiai direktorei ir ar apskritai norint naują tvarką padaryti, bet dabar matome, kad tai yra problema, nes mes neturime atsakymo, kaip iš šitos situacijos išeiti. Seime, kaip sakiau, yra keletas įvairių pasiūlymų, kurie galbūt padėtų šitą situaciją išspręsti. Bet aš tik noriu pasakyti, kad čia neturėtų būti pabaiga. Aš jau kalbėjausi su ne vienu ekspertu, kuris gali tą patarti, pasiūlyti, kaip tai daryti, ir pats susirinkau patirties medžiagą. Mes tikrai turėsime susėsti. Rytoj aš turiu susitikimą su keletu žmonių, su kuriais mes galėsime aptarti, kaip ta situacija atrodytų ateityje, kad dauguma būtų patenkinti.
– Kitaip tariant, bandysite atleisti per tarybą, o vėliau jau spręsite, ką daryti. Tačiau pati generalinė direktorė siūlo išeitį. Šiandien ponia Garbačiauskaitė-Budrienė tarybai pasiūlė, kad visa taryba galėtų atsistatydinti, in corpore, ir tada automatiškai turėtų atsistatydinti tiek generalinė direktorė, tiek jos pavaduotojas. Du trečdaliai LRT darbuotojų pasirašė raštą tarybai, siūlo atsistatydinti, sako tarybai, kad ja nebepasitiki.
– Jūsų pavyzdžiai labai aiškiai apibrėžia, kad situacija yra nenormali ir ją reikia spręsti.
– Bet jūs siūlote spręsti keičiant generalinę direktorę, o ne tarybą.
– Manau, kad toks pasiūlymas, kažkoks pasiūlymas bus ir iš Seimo, priimant šias pataisas. O, kaip sakiau, ateičiai mums reikėtų iš tikrųjų... Aš jau girdėjau kai kurias diskusijas įvairiose laidose, kur kalbama, kad mes galime pasimokyti, sakykime, iš BBC pavyzdžio, iš kitų europinių pavyzdžių ir galbūt nebūtinai nukopijuoti, bet sukurti tokį variantą, kuris daugeliui būtų priimtinas. Tai mes to siekiame. Nes dabar tie švaistymaisi atsistatydinimais, aš manau, kad nėra tinkami. Galimi – galbūt. Jeigu kas nori parodyti gerą pavyzdį, galėtų tą parodyti, bet pasekmės yra skirtingos.
– Pone Olekai, gal galite įvardyti, kuo užkliuvo LRT generalinė direktorė, kad ją reikia keisti, kad reikia net specialų įstatymą sukurti dėl vieno žmogaus, kuris iš karto ir įsigaliotų?
– Kolega, jūs neteisingai sakote. Įstatymas galiojo ir anksčiau. Galbūt būtų galima atvirkščiai sakyti, kad buvo sukurtas įstatymas, jeigu jau taip norime priekaištauti vienas kitam dėl šios direktorės, jeigu jūs einate tokia kryptimi. Bet aš nemanau, kad tas yra. Dar kartą kartoju, yra situacija, kurią reikia išspręsti. Direktorė, mano manymu, taip pat yra šitoje situacijoje ne toks nekaltas veikėjas. Nes jeigu direktorė būtų atlikusi visas pareigas tinkamai, nes mes turėjome ir audito išvadas, kurios sakė, kad yra tam tikrų keistinų dalykų arba keistų dalykų.
– Direktorė ketina tai išspręsti.
– Na, aš manau, kad čia yra tam tikra direktorės atsakomybė, jeigu iš 12 pirkimų visi 12 yra kaip išimtis. Tai nerodo, kad tai yra išimtis, o tai rodo...
– Patikslinsiu, kad tai buvo daroma leistinu būdu. Bet, pone Olekai, socialdemokratai mėgsta sakyti, jog palaiko žodžio laisvę ir ją gins. Bet tuo pačiu metu jūs turite koalicijos partnerį Žemaitaitį, kuris šiandien Seime užsipuola LRT vadovę, vadina ją chame, tyčiojasi iš žurnalistų, iš jų darbo. Jau ne kartą tyčiojosi iš jūsų ministro Budrio, taip pat nepagarbiai kalbėjo apie pačią premjerę. Ar jums viskas gerai? Apsimetate, kad viskas gerai?
– Žiūrėkite, aš niekada nepalaikiau tokios agresyvios kalbėjimo ir diskusijų kultūros. Man tam tikra prasme yra gėda kaip žmogui, kad išsilavinę žmonės, užimantys pareigas, švaistosi tokiais žodžiais. Ponas Žemaitaitis nėra vienintelis. Jeigu jūs klausėtės paskutinio posėdžio, ten skambėjo ir daugiau žmonių. Kažkada kažkas siūlė užčiaupti burnas ir panašius dalykus. Kai kurie jūsų kolegos man pasiūlė susitvarkyti savo nekrologą. Tai aš manau, kad tokie dalykai nėra tinkami ir mes, kalbėdami vienas su kitu, neturėtume grįžti į Vilniaus brigados laikus. Mes turėtume kultūringai diskutuoti argumentais, ką aš ir siūlau daryti Lietuvos Respublikos Seime.
– Aš klausiu apie poną Žemaitaitį.
– Tai jūs pasižiūrėkite plačiau. Jūs paimate vieną, pažiūrėkite ir kitą. Man netinka nė vieno toks kalbėjimas.
– Opozicija skelbia, kad ruošiasi jūsų, kaip parlamento pirmininko, nepasitikėjimo procedūrai. Kiek jūs pats jaučiatės atsakingas už tai? Kaip teigia opozicija, įstatymai stumiami buldozeriu. Šiandien, tikėtina, bus posėdžiaujama iki vėlyvos nakties arba per naktį. Išduosiu, kad mūsų pokalbis vyksta šiek tiek anksčiau, dar prieš Seimo posėdį, kuriame bus svarstomas šis klausimas.
– Kiek bus svarstoma, pamatysime, kiek užtruks. Aš tik priminsiu, kad, konservatorių valdžiai esant daugumoje, jų pakeitimus svarstėme iki pusės penkių, pusės šešių ryto.
– Čia omenyje turite naktinę mokesčių reformą Kubiliaus laikų?
– Taip. Kažkaip nesigirdėjo jūsų balso. Dabar jūs nusprendėte, kad šiuo atveju buldozeriu. Lietuvos Respublikos Seime yra buvę visko, visokių veikimų. Čia yra ir tam tikra demokratijos forma, kaip paveikti sprendimų priėmimą. Bet aš manau, kad iš tikrųjų reikia diskutuoti argumentais ir nevykdyti pašaipų kultūros, kas ką riebiau įžeis, ir priimti sprendimus. O kad nuomonių yra skirtingų, jų visada buvo ir bus, ir reikia ieškoti sutarimo. Ir aš, kaip Seimo pirmininkas, bandau tai daryti. Kalbėjausi ir su Liberalų sąjūdžio frakcijos vadove, kalbėjausi ir su Konservatorių frakcijos pirmininku, pasikalbėsiu ir su kitais dar kartą, kad kaip mums surasti, kad mes būtume pavyzdys, kaip diskutuoti dėl politinių sprendimų priėmimo.
– Pone Olekai, noriu paklausti dar kita tema. Jungtinės Valstijos švelnina santykius su Baltarusija. Paleista krūva politinių kalinių, JAV atšaukė sankcijas kalio trąšoms. Ar Lietuva irgi turėtų keisti politiką Baltarusijos atžvilgiu?
– Tai yra labai sudėtingas klausimas. Manau, kad mes visi turime pasidžiaugti ir pasveikinti žmones, kurie po 4 metų kalėjimo išėjo į laisvę. Rytoj susitinku su A. Bialiackiu, galbūt susitiksiu pasikalbėti ir su kitais, ką mes galime padaryti, kad Baltarusijos žmonių gyvenimas palengvėtų. Ir, be abejo, tokia griežta mūsų pozicija su sankcijomis, su spaudimu, duoda tam tikrą rezultatą, bet neduoda galutinio. Todėl mūsų sąjungininkų kalba, amerikiečių kalba, vėlgi yra ta, kaip sakoma, rimbo ir saldainio politika. Mes jau turbūt turime kelis šimtus – galime suskaičiuoti beveik 200 – politinių kalinių ir ryškių asmenybių, kurie yra paleisti į laisvę. Be abejo, tas prekybinis klausimas irgi yra iškilęs, bet mes lygiuojamės, tariamės ir diskutuojame su partneriais, su sąjungininkais tiek NATO, tiek Europos Sąjungos lygiu, kad pasiektume kuo geriausią rezultatą: kad režimas nepasijustų laimėtoju, kad nei Lietuva, nei demokratinės Europos valstybės nepralaimėtų ir kad politiniai kaliniai galėtų gauti laisvę.
– Pirmininke, noriu pacituoti Deividą Matulionį, prezidento patarėją, kuris sako, kad trąšų tranzito klausimą per Lietuvos teritoriją galbūt būtų galima susieti su JAV karių buvimu Lietuvoje. Kitaip tariant, taip išpešti naudos ir padaryti tam tikrų nuolaidų. Jūs matytumėte tame racijos?
– Nenoriu atskleisti visų užkulisių, kur vyksta derybos. Kaip žinote, šiandien Seime mes atidėjome mūsų paruoštos rezoliucijos priėmimą tam, kad galėtume rasti galimybių aptarti įvairius variantus, nes mums reikalingas saugumas, mums reikalingas ekonominis augimas ir tai ne visada pasiekiama vien tik griežta pozicija, bet tai pasiekiama ir diplomatiniais kanalais, ir dėl to tokie pasiūlymai gimsta.
– Iš jūsų suprantu, kad pokyčių dėl santykių su Baltarusija gali būti.
– Na, taip. Mes tikimės, kad pirmiausia visi politiniai kaliniai bus paleisti, kad sugrįš mūsų transportas, kuris yra sulaikytas, ir dėl to mes kalbamės. Pirmiausia kalbamės techniniu lygiu ir patys kalbamės su Baltarusija, o politiniu lygiu kalbamės per savo sąjungininkus.
– Ir pabaigoje klausimas. Vėl skandalas su įmone „Fegda“. Įmonė „Fegda“ siejama su socialdemokratų viršūnėmis, su jūsų laikinuoju pirmininku ponu Sinkevičiumi, kuris ten dirbo. Ši įmonė taip pat pagarsėjo, kad nutiesė nekokybišką kelią į Rūdninkus. Taip pat manoma, kad galimai dėl to buvo patraukta Dovilė Šakalienė, buvusi krašto apsaugos ministrė. Kaip jūs išspręsite šį klausimą ir atkursite pasitikėjimą?
– Man atrodo, kad ministras Robertas Kaunas labai aiškiai išdėstė viską papunkčiui, dėl ko sprendimai buvo priimti, kokie įsipareigojimai iš „Fegdos“ yra tie brokai, kuriuos padarė dar buvus konservatorių ministrui, kur niekas nebuvo reaguojama. Ir aš manau, kad tą klausimą išspręsime teisingai Lietuvos kariuomenės naudai.
– Ar nematote reputacinės krizės dėl pasitikėjimo krašto apsaugos sistema ir būtent dėl socialdemokratų?
– Aš manau, kad atėjus ministrui Kaunui sprendimas, kad „Fegda“ sutvarkys už savo pinigus, o ir yra duotas pažadas, yra geras sprendimas. Ir tai kelia ministro, sakykime, tokią poziciją šiuo klausimu.
– Dėkui jums.
