Antradienio vakarą Seimo salėje – LRT įstatymo projektas, kuriuo valdantieji siekia lengviau atleisti LRT generalinį direktorių. Šis projektas svarstomas skubos tvarka ir jau ketvirtadienį turėtų būti priimtas. Ilgiau nei septynias valandas trukusio posėdžio neužteko – prie LRT klausimo Seimas grįš ir trečiadienį nenumatyto posėdžio metu.
Praėjusią savaitę Seimas valdančiųjų balsais po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kurios palengvintų LRT vadovo atleidimą. Valdantieji taip pat paprašė skubos tvarkos, kuri užkerta kelią poveikio vertinimo išvadai gauti ir reiškia, kad valdantieji pataisas priims iki Kalėdų.
Priėmus pataisas, kurias palaiko socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir valstiečiai žalieji, LRT vadovas būtų atleidžiamas slaptu balsavimu, mažesne balsų dauguma ir remtųsi dviem kriterijais: jei vadovas netinkamai vykdytų funkcijas ir jei taryba nepatvirtintų metinės veiklos ataskaitos.
Tokias pataisas kritikuoja ir Lietuvos, ir tarptautinės organizacijos, taip pat teisininkai, tačiau valdantieji į tai neatsižvelgia.
Numatyta, kad LRT įstatymo klausimas Seimo salėje turėtų trukti vos pustrečios valandos, tačiau viskas užsitęsė kur kas ilgiau – daugiau nei septynias valandas. Vien pirmadienio Kultūros komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas šis klausimas, truko daugiau nei penkias valandas, o dalis pasiūlymų komitete buvo toliau svarstomi antradienį.
Opozicija sako sieksianti užtempti LRT įstatymo svarstymą Seimo salėje ir taip apsunkinti valdančiųjų „buldozerį“. Opozicija neatmeta, kad Seimo salėje diskusijos truks iki paryčių.
Tiesa, vos prasidėjus Seimo posėdžiui, socialdemokratai paprašė pusvalandžio pertraukos. Anksčiau projektas buvo įtrauktas rytinėje Seimo darbotvarkėje, vėliau perkeltas į vakarą, o galiausiai dar pavėlintas. Taip pasielgę, valdantieji užkirto kelią opozicijai pareikalauti ilgesnės pertraukos ir atidėti klausimo svarstymą kitai dienai.
Seimui sugrįžus po pertraukos, konservatorius Jurgis Razma pažymėjo, kad skubos tvarka Seimui teikiamas įstatymo projektas turi būti suredaguotas dokumentų skyriuje, tačiau taip nėra.
„Galiu tvirtinti, kad nebuvo šis projektas pateiktas redaguoti dokumentų skyriui. 18:25 išprievartavus posėdžių sekretoriatą dirbti viršvalandžius, matyt, nebuvo pagalvota, kad reikia prispausti ir dokumentų skyrių, kad dirbtų po darbo valandų. Negali būti svarstymo, nes projektas nėra suredaguotas, kaip reikalauja statutas. Mes pažeisime statutą, jei tęsime svarstymą“, – teigė J. Razma.
Liberalas Eugenijus Gentvilas taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekte „padaryta reikšmingų klaidų“, pavyzdžiui, neaišku, kuris straipsnis teikiamas pakeitimui, lyginamasis variantas nesutampa su teikiamu dokumentu.
„Ką mes svarstome? (...) Mes negalime svarstyti visiškai nekokybiškų dalykų“, – pabrėžė E. Gentvilas.
Jiems antrino ir konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas: „Akivaizdu, kad reikalinga techninė pertrauka.“
Visgi valdantieji tęsė klausimo svarstymą.
Dūris surūdijusiu virtuviniu peiliu, nuvalytu į skudurą
Konservatorius Vytautas Juozapaitis pažymėjo – antradienio vakarą Seimas sprendžia, ar LRT liks visuomenės, ar taps valdžios įrankiu: „Tai – ne techninis patikslinimas, tai – ne procedūrinė korekcija, tai – politinis veiksmas, kuris tiesiogiai paliečia demokratijos nervų sistemą.“
Pasak V. Juozapaičio, visuomeninis transliuotojas turi būti nepatogus valdžiai, bet patikimas visuomenei.
„Nepriklausomas visuomeninis transliuotojas nėra komforto zona politikams – taip turi būti. Jei transliuotojas ima patikti valdžiai, kažkas negerai. Jei žurnalistai nebekelia nepatogių klausimų, vadinasi, jie jau kažko bijo. Jei redakcijos sprendimai ima derintis prie politinio kalendoriaus, vadinasi, nepriklausomybė jau pažeista“, – teigė V. Juozapaitis.
Jo teigimu, prieš Kalėdas, Kristaus gimimo šventės išvakarėse, valdantieji nusprendė susitapatinti su velniais.
„Skuba – blogas patarėjas chirurgijoje, o demokratijoje – mirtinas. Demokratijos audiniai pjaunami lėtai, atsargiai, steriliai, o čia siūloma ne chirurginė intervencija, o dūris surūdijusiu virtuviniu peiliu, nuvalytu dar į skudurą. Dar sakoma – jei lauktume, žaizda kraujuotų. Ne, kolegos, kraujuoja ne todėl, kad per lėtai gydome, o todėl, kad per grubiai žalojame“, – konstatavo V. Juozapaitis.
Baškienė: valdančiųjų veiksmai nedaro garbės Lietuvai
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vardu Rima Baškienė kritikavo, kad valdantieji negirdėjo argumentų dėl LRT įstatymo projekto, o tai atvedė į susipriešinimo situaciją.
„Protesto akcijos nekyla savaime, jas iššaukia atitinkami sprendimai. (...) Kompetencija ir profesionalumas jums, deja, nėra svarbu. (...) Ši situacija yra negirdėjimo, neįsiklausymo ir neatsakingo požiūrio“, – kritikavo R. Baškienė.
Pasak jos, kalbėjęs apie kultūrą ir sistemišką darbą, Kultūros komiteto pirmininkas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas šiandien paklusniai vykdo partinius nurodymus: „Man labai liūdna, kad nukrito kaukė nuo Kultūros komiteto pirmininko veido“.
R. Baškienė teigė, kad savo skubėjimu valdantieji siekia atleisti LRT direktorę už tai, kad LRT galimai skiria per mažai dėmesio valdančiųjų darbų viešinimui.
„Visa, kas vyksta, rodo nepagarbą Seimo statutui ir 10 tūkst. pilietiškai nusiteikusių žmonių, kurie atėjo į protesto mitingą ir ne vieną kartą“, – sakė R. Baškienė.
„Valdančiųjų veiksmai nedaro garbės Lietuvai“, – pridūrė politikė.
Gentvilas: sniego nėra, bet vis tiek labai daug besmegenių
Liberalas Eugenijus Gentvilas savo pasisakymą pradėjo nuo dainos citatos, taip įgeldamas valdantiesiems: „Žiauriai graži žiema, sniego nėra, bet vis tiek labai daug besmegenių.“
Pasak liberalo, šiuo metu stebime ne konfliktą tarp generalinės direktorės ir tarybos, o konfliktą tarp valdančiųjų ir jų noro tramdyti nepriklausomą visuomeninį transliuotoją ir apriboti jo teises.
„Skuba tik pagilino šiuos dalykus. Akivaizdu, kad konfliktą reikia spręsti“, – sakė E. Gentvilas.
Jis pabrėžė, kad visuomeninio transliuotojo teises gina nacionaliniai ir europiniai teisės aktai.
„Istorija diktuoja – jei valdžia nesprendžia kabinetuose, sprendžia tauta gatvėse ir aikštėse“, – kalbėjo E. Gentvilas.
„Demokratas“ Tomas Tomilinas taip pat pažymėjo, kad šiandien jau veikia aiškus teisinis ES reguliavimas, reglamentuojantis visuomeninių transliuotojų apsaugą.
„Socialdemokratai, jūs bandote pasakyti, kad darote gerą darbą, bet atrodote kaip paaugliai, kurie žaidžia degtukais degalinėje. Atrodo, pasišildysite, bet ne, galite sukelti didžiulę krizę, kuri gali kainuoti milijonus eurų Lietuvai. Svarbiausia, vardan ko jūs visa tai darote? Visiškai neaišku. Jūs norite įtikti savo koalicijos partneriui? Tik tiek?“ – klausė T. Tomilinas.
Seimo salėje – pasimetimas: „Tai ką svarstome?“
Panašu, kad, perėjus prie Seimo narių pasiūlymų įstatymo projektui, parlamentarai patys pasimetė, ką svarsto.
„Tai ką svarstome?“ – tokie šūksniai girdėjosi Seimo salėje.
„Nesvarbu, koks pasiūlymas, jiems nesvarbu, koks pasiūlymas, jie čia savo nuomonę turi visais klausimais“, – atkirto konservatorė Ingrida Šimonytė.
„Gali paaiškinti pirmininkas, ką jis čia pasakė?“ – vėl nuskambėjo šūksniai.
Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad Seimo pirmininkas Juozas Olekas remiasi kitokiu klausimų eiliškumu nei jis nurodytas kiekvieno darbotvarkėje.
„Nežino, kokį pasiūlymą turi pristatyti, mielieji, būkite geri, parodykite, pagal ką šis Seimas dirba. (...) Nėra tokio eiliškumo mūsų darbo įrangoje, kuri yra kiekvieno darbo vietoje. Todėl siūlau – padarykite techninę pertrauką ir sudėliokite eiliškumą, pagal kurį dirbame“, – sakė konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Šiuo metu Seimo salėje vėl girdėjosi parlamentarų šūksniai.
Žurnalistų tonacijos reikalavimai ir galimybė atleisti, jei labai norisi
Siekdama prailginti LRT įstatymo pataisų svarstymo laiką, Seimo opozicija priregistravo per 150 ironiškų pasiūlymų. Juos dvi dienas svarstė Kultūros komitete esantys valdantieji, kiekvienas iš pasiūlymų dar kartą buvo pristatytas ir Seimo posėdžių salėje.
Pavyzdžiui, Ingrida Šimonytė registravo siūlymą įstatyme nurodyti, kad LRT vadovas gali būti atleidžiamas „jei labai norisi“.
„Kadangi viso šito balagano tikslas yra tiesiog rasti būdą, kaip atleisti žmogų, kurio kitaip atleisti neišeina pagal dabartinį įstatymą, (...) siūlau tiesiog tiesiai šviesiai tame įstatyme ir parašyti (...), jei yra tokia situacija, kad atleisti neužtenka pagrindo, nes nėra jokio nustatyto pažeisto viešojo intereso, bet labai norisi, būtų galima tai padaryti. (...) Būtų daug paprasčiau“, – sakė I. Šimonytė.
Į tokį kolegės pasiūlymą sureagavo ir partijos kolegos. Pavyzdžiui, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ironizavo, kad toks I. Šimonytės pasiūlymas – perteklinis.
„Galvočiau, gal ir perteklinis kolegės I. Šimonytės pasiūlymas, nes visiems ir taip aišku, kad jūs norite atleisti nacionalinio transliuotojo vadovę, tai išsprūdę ne kartą jūsų kolegoms“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kitas I. Šimonytės siūlymas – įstatyme apibrėžti, kad laidų vedėjai ar reporteriai, kalbindami valdančiosios koalicijos partijoms priklausančius politikus, turėtų užtikrinti pozityvią veido išraišką, o jų tonacija turėtų būti mažorinė, pakili ir linksma.
Po kiekvieno tokio siūlymo Kultūros komiteto pirmininkas K. Vilkauskas rimtai pristatydavo komitete buvusių valdančiųjų poziciją.
„Komiteto nuomonė – nepritarti, nes neapibrėžtos nuostatos turinys nėra laikomas kaip objektyvus ir pakankamas, pagrindžiantis LRT generalinio direktoriaus atleidimą nesibaigus kadencijai legitimumą“, – sakė K. Vilkauskas.
Išsakius argumentus už ir prieš, Seimo nariai balsuodavo už arba prieš pristatytus siūlymus.
Tęsiant siūlymų svarstymą, liberalė Edita Rudelienė atkreipė dėmesį, kad Kultūros komiteto pirmininkui K. Vilkauskui, pristatančiam komiteto poziciją dėl opozicijos siūlymų, teks ilgai išstovėti Seimo tribūnoje.
„Labai kviečiu, kad K. Vilkauskui leistumėte atsisėsti, nes laukia ilgas posėdis“, – sakė E. Rudelienė.
Praėjus kelioms valandoms, Seimas padarė dar vieną pertrauką. Po jos sugrįžus Seimo pirmininkas Juozas Olekas pranešė, kad trečiadienį skelbiamas nenumatytas Seimo posėdis, balsavimas jame truks nuo 11 iki 21 valandos.
Pritarta projektui dėl Širinskienės katino
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė siūlė patobulinti įstatymo projektą, jame nurodant, kad LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui juo galima atleisti tik tuo atveju, jei Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia juo nepasitikėjimą.
„Tikriausiai matėte jau ne kartą ir laidose, ir žurnalistai kolegės Agnės katiną mini ir mini, iš principo jis jau yra žvaigždė, influenceris. Sakyčiau, didesnis nei ponia Agnė. Dėl to žinau, kad Nuodėgulis per įgaliotinę Agnę jos feisbuke rengia konkursą dėl pataisų, tokiu būdu buvo apklausta visuomenė“, – sakė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Tokiam pasiūlymui svarstymo stadijoje pritarta – už pasiūlymą balsavo 43, prieš – 23 Seimo nariai, dar aštuoni Seimo nariai susilaikė.
Tiesa, pritarimo šiam pasiūlymui Seimo pirmininkas J. Olekas neįgarsino, tik padėkojo už balsavimą: „Ačiū, kolegos, už jūsų sprendimą“.
Tiesa, tai dar ne galutinis balsavimas Seime. Ketvirtadienį Seimas galutinai apsispręs dėl LRT įstatymo.
„Aišku, mano Nuodėgulis, matyt, yra dėkingas, bet, ponai socialdemokratai, kokį farsą jūs Seime darote, priimdami tokius pasiūlymus. Aš manau, Brazauskas jau ne kapuose vartosi, matydamas, ką jūs darote ir kokias sąlygas jūs sukuriate ir opozicijos protestui, ir visų darbui“, – sakė A. Širinskienė.
A. Širinskienė teikė ir savo pataisą – politikė siūlė, kad LRT vadovu galėtų tapti tik socialdemokratas.
„Mieli kolegos, aš tikiu, kad mes greičiausiai su tokia valdančiosios daugumos raida artimiausiu metu svarstysime pataisas uždrausti Lietuvos Respublikoje opoziciją, tada tikrai valdantiesiems bus ramu, priiminėsite [įstatymus] kaip rytinėje darbotvarkėje viską bendru sutarimu ir galiausiai, kaip rytinėje darbotvarkėje, tarpusavyje susiriesite. (...)
Siūlyčiau labai atvirai įstatymo pataisa nustatyti, kad LRT direktoriumi gali būti skiriamas tik asmuo, kuris yra Socialdemokratų partijos narys, kuris turi dvejų metų stažą, – patikrinsime lojalumą, nebus kažkokių nesusipratimų, žmogus bent jau žinos visą tą bebrizmo maldaknygę, kaip reikia įdarbinti savus“, – ironizavo A. Širinskienė.
Sulaukus pusės dvyliktos vakaro, Seimas vis dar posėdžiavo. Prakalbus „Nemuno aušros“ lyderiui R. Žemaitaičiui, opozicija ėmė triukšmauti, taip neleisdama pasisakyti.
„Labai prašome jūsų – posėdis tęsiasi, labai prašome jūsų tokių dalykų nebekartoti. Dėkoju už supratingumą. Priešingu atveju mes turėsime įrašyti tai į protokolą“, – opoziciją drausmino posėdžiui pirmininkavusi socialdemokratė Orinta Leiputė.
Tomilino raginimas: jūs irgi galite pasipriešinti
Jau gerokai po vidurnakčio „demokratas“ Tomas Tomilinas kreipėsi į socialdemokratus: „Gerbiami socialdemokratai, aš suprantu, kad šiandien mes jūsų neįtikinsime, afekto būsenoje visi.“
T. Tomilinas socialdemokratus ragino kalbėtis su partijos lyderiais ir bandyti atverti jiems akis.
„Supraskite vieną dalyką – rytoj, poryt kartosis tas pats. (...) Susirinkite frakcijoje, užtenka kelių žmonių – sveikai, blaiviai mąstančių žmonių, – pakalbėkite su savo vadais. Aš iš savo praktikos sakau – pirmoje kadencijoje Karbauskis irgi laužė man rankas balsuoti dėl nesąmonių LRT. Aš pasipriešinau ir nieko neatsitiko. Jūs irgi galite pasipriešinti“, – ragino T. Tomilinas.
Beveik pusę antros nakties opozicija iškėlė klausimą – kur viso posėdžio metu yra premjerė Inga Ruginienė, kuri yra ir Seimo narė.
„Kur yra Seimo narė I. Ruginienė, kuri, kaip Seimo narė, pagal statutą privalo sėdėti Seimo salėje ir balsuoti, o ne dalyvauti įvairiuose renginiuose ir švytėti kaip vakaro žvaigždė? (...) Ji, kalbėdama su internetinės žiniasklaidos atstovais, klausė, ar jiems tiktų LRT vadovu prezidento patarėjas Jansonas. (...) Istorija jus įrašys tarp tokių tarybų Lietuvos didvyrių kaip Sniečkus, Paleckis ir kiti“, – sakė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Savo posėdį Seimas baigė jau po antros valandos nakties. Tiesa, daugiau nei septynias valandas trukusio posėdžio neužteko – prie LRT klausimo Seimas grįš ir trečiadienį. Ketvirtadienį Seimas turėtų galutinai priimti įstatymo pataisas.
