1995 metų lapkričio mėnesį šalies spaudoje teigiamų ženklų buvo ne itin daug. Pagrindinis žurnalistų dėmesys krypo į bankų situaciją Lietuvoje – metų pradžioje veikė 27 komerciniai bankai, o lapkritį jų buvo likę 16. Tačiau daugiausiai dėmesio sulaukė Vilniaus centre buvusioje „Lietuvos ryto“ redakcijoje nugriaudėjęs galingas sprogimas.
Šis įvykis iš karto buvo įvardintas kaip teroristinis aktas, o jo tyrimas vyko sudėtingai. Pasitelkti fotorobotai, stebėjimo kamerų įrašai, už informaciją siūlytos net solidžios premijos.
Straipsnių ciklas „Prieš 30 metų Lietuvoje“ skirtas pristatyti mažiau pastebimoms kasdienio gyvenimo, politinės situacijos apžvalgoms, kurios prieš 30 metų buvo aktualios visuomenei ir šiandien byloja apie pasikeitusį laiką. Tai leidžia padaryti LRT archyvų išsaugoti „Panoramos“ reportažai.
O tuo metu Palangoje buvo tęsiamos kurorto simbolio statybos. Įkalus 276 tilto polių, Baltijos jūroje prasidėjo audra. 430 metrų ilgio tiltas radosi ten pat, kur anksčiau stovėjo jo pirmtakas, ir buvo 30 metrų ilgesnis. Įdomu tai, jog tiltas planuotas su „prieplauka jachtoms“. Tiltas atidarytas 1997 metais.
Teroristinis aktas prieš žiniasklaidą
1995 m. lapkričio 16 dieną prieš vidurnaktį virš „Lietuvos ryto“ redakcijos Vilniaus centre dangus nušvito melsvai ir po kelių sekundžių driokstelėjo. Sprogo baigiamas statyti redakcijos priestatas. Laimei, žmonių jame nebuvo, tačiau sprogimas ne tik suniokojo redakcijos pastatą, bet be langų liko ir dauguma aplinkinių pastatų.
„Paskutiniai laikraščio mėnesiai buvo tikrai neblogi, įvairių temų buvo paliesta, kurios lietė tam tikrų visuomenės sluoksnių interesus, ir aš kol kas negaliu spėlioti kas, kaip ir kodėl. Viena aišku – pasikėsinta į didžiausio Lietuvos dienraščio redakciją ir žurnalistus, o tai, nemanau, kad yra eilinis įvykis Lietuvos gyvenime“, – „Panoramai“ sakė „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas.
Gana greitai įvykis žiniasklaidoje buvo įvardintas kaip teroristinis aktas. Maža to, kitą dieną po įvykio apie 12 valandą į redakciją paskambinęs asmuo įspėjo apie gresiantį dar vieną sprogimą. Redakcijos darbuotojams teko evakuotis, ant kojų buvo sukeltos visos tarnybos.
Anot ekspertų, sprogimas buvo vienas galingiausių, kuris kada nors įvykdytas Vilniaus mieste. Kelta versija, jog čia darbavosi profesionalūs sprogdintojai ir išpuoliui buvo pasiruošta, tai nebuvo spontaniškas įvykis.
Vėliau žiniasklaida skelbė, jog sprogdinimui buvo panaudotas vadinamasis „jūros mišinys“, kuris naudotas povandeniniuose sprogdinimuose.
Už tyrimui vertingą informaciją Vyriausybė buvo pažadėjusi skirti 100 tūkstančių litų premiją. 1995 metais greta esantis ir sprogimo metu taip pat nukentėjęs Lietuvos bankas jau turėjo įsidiegęs vaizdo stebėjimo sistemą, todėl buvo peržiūrimi ir vaizdo įrašai.
Tuo metu naudota ir fotorobotų technologija, žinių laidoje skelbta informacija apie įtariamuosius ir tyrimui galimai naudingos informacijos turinčius asmenis. Tačiau šis teroristinis išpuolis niekada nebuvo išaiškintas.
Šis įvykis buvo laikomas antru tiesioginiu išpuoliu prieš šalies žiniasklaidą. 1993 metų spalio 12 dieną prie savo namų buvo nužudytas „Respublikos“ žurnalistas Vitas Lingys.
Bankų agonijos metai
Didžiausio dėmesio 1995 metais sulaukė prastėjanti situacija bankininkystės sektoriuje. Su nepriklausomybės pradžia prasidėjo komercinių bankų steigimo bumas ir didžiulių palūkanų pažadų burbulas sprogo.
Lapkričio 15 dieną atlikta 80 kratų siekiant nustatyti „Kredito“ banko skolininkus. Bankas indėlininkams buvo skolingas 12 milijonų litų, o kreditų buvo išdalinta net 60 milijonų litų. Banką buvo įsteigę 20 firmų ir grupinių asmenų, o daugelis steigėjų buvo ir banko skolininkais.
Su laikotarpio problemomis dažniausiai siejamas būtent „Sekundės“ bankas, kuris žarstėsi didžiulėmis palūkanomis ir agresyviose reklaminėse kampanijose žadėjo didžiulius turtus. 1991 metais įkurta Gintaro Dylio bendrovė vertėsi finansinė veikla, skolino pinigus ir priiminėjo iš gyventojų valiutinius indėlius. Iš viso bankas iššvaistė 43 milijonus litų.
Banko valdytojas buvo sulaikytas 1994 metų kovo mėnesį ir tik 1995-ųjų lapkritį paskelbta, kad tyrimas baigtas. Vėliau banko valdytojas nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau indėlininkai pinigų neatgavo. Teigta, kad tyrimo metu buvo apklausta 12 tūkst. asmenų.
Apie sudėtingą finansinę situaciją skelbė ir Lietuvos banko statistika. 1995 metų pradžioje Lietuvoje veikė 27 komerciniai bankai, tai tų pačių metų lapkričio mėnesį jų buvo likę 16. Konstatuota, jog indėlių ir paskolų palūkanos komerciniuose bankuose yra neigiamos.
Kalbėta ir apie Lietuvos banko atsakomybę komercinių bankų krizės kontekste, pasigesta aiškesnių kontrolės instrumentų. Lietuvos bankas teigė, jog jo veiklai trukdė netobuli įstatymai, kitų institucijų veikla. Teisingumo ministerijos atstovas sakė, kad Lietuvos bankui buvo pasiūlyta pinigų plovimo prevencija, bet tam pasipriešinta.
Kasdienės problemos ir naujovės
1995 metų duomenimis, Lietuvos įkalinimo įstaigose buvo 13 tūkst. 228 asmenys. Per penkerius metus nusikaltėlių skaičius išaugo 5 tūkst., o 100 tūkst. gyventojų tekdavo 350 kalinių. Iš visų nusikaltimų 75 proc. buvo turtinio pobūdžio.
Dviems kauniečiams iškelta byla dėl pasiklausymo. Vienas iš jų dirbo KGB, o kitas – „Telekome“. Generalinio prokuroro pavaduotojas Artūras Paulauskas teigė, jog kaltinamieji aiškina, kad klausėsi komercinių įmonių vadovų pokalbių, kurie priklauso EBSW kompanijai, bet prokuroro nuomone buvo ir kitų tikslų. Pasiklausymo prietaisas buvo rastas ir tuometinio Lietuvos banko vadovo Kazio Ratkevičiaus kabinete.
Dabartinės Lietuvos Respublikos prezidentūros kieme 1995 metų lapkričio mėnesį vykdant kasinėjimus buvo atrastas neįprastas keramikinis radinys – falo formas ąsotėlis. Tuo metu teigta, jog radinys yra renesansinis XVI amžiaus gaminys.
1995 metų lapkričio 6 dieną skelbta apie vagystę iš Kauno zoologijos sodo. Tada pasigesta zoologijos sode gyvenusio pekario, kurio kaina siekė 700 litų, o juodojoje rinkoje už gyvūną buvo galima gauti 400 JAV dolerių. Reportaže teigiama, kad zoologijos sode vagystės yra dažnos – Naujųjų išvakarėse buvo pavogta palšųjų grifų pora.
Vilniaus miesto savivaldybė mieste bandė įvesti nerūkymo zonas. „Panorama“ domėjosi, kaip tokį pasiūlymą vertina miestiečiai. Nerūkymo zonomis siūlyta skelbti teritorijas aplink mokyklas, ligonines bei Vingio parką. Tiesa, pastarasis pasiūlymas sulaukė įvairių nuomonių.
Nuo 1995 metų lapkričio padidėjo ir akcizai tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams. Nauji akcizai padidino produkcijos kainas, tačiau tuo puolė naudotis ir prekybininkai, kurie ėmė kelti kainas.
1995 metų lapkričio 23 dieną, kaip ir kasmet, buvo paminėta Lietuvos kariuomenės diena. Tą kartą pagrindinės iškilmės buvo rengiamos Kaune.
