Socialdemokratai ketvirtadienio vakarą nusprendė: į krašto apsaugos ministro kėdę siūlo parlamentarą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininką Robertą Kauną. Jis šiuo metu Seime dirba Ateities bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose. Interviu su R. Kaunu – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Jūsų partijos kolegė Rasa Budbergytė sakė, kad gynybos politiką galima išmokti per tris naktis. Ar jūs su ja sutinkate, jums tiek užteks?
– Rasa, manau, yra optimistė ir galbūt vertina šiek tiek kitaip. Aš manau, kad laiko tam tikrai informacijai įsisavinti, be abejo, reikės daugiau, tačiau darbas prasideda praktiškai iš karto. Ir, manau, kad viskas bus puiku.
– Prezidentas sako, kad esant tokiai geopolitinei situacijai nėra laiko kandidatui mokytis, kaip būti krašto apsaugos ministru. Jūs esate dirbęs versle, esate dirbęs savivaldoje porą metų, dabar mėnesį esate Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Kaip jūs pats įsivertintumėte savo kompetencijas šiuo metu, pavyzdžiui, 10 balų skalėje? Skiriate brigadą nuo bataliono?
– Be abejo, skiriu brigadą nuo bataliono. Bet reikėtų truputėlį pasižiūrėti į mano visą istoriją. Daugiau nei dešimtmetį dirbau IT sektoriuje ir šiandien mes turime tokią situaciją, kad karas nėra tik tankai ir haubicos. Šiandien mes turime kibernetinį saugumą, šiandien mes turime dronus, šiandien mes turime dirbtinį intelektą. Taip kad šitos visos sritys man yra gana artimos. Be to, aš daugiau negu dešimtmetį turiu vadovaujamo darbo patirties. Teko priiminėti sprendimus, įvairius sprendimus, ir sunkius, ir įvairius. Plius ministerija nėra tik vienas ministras, tai yra visa komanda. Tai yra ir politikos formavimai, ir kariškiai – visa patirtis yra, taip kad reikia tiesiog tęsti darbus, kuriuos atlikti mes esame įsipareigoję savo partneriams, turime konkretų Lietuvos strateginį tikslą ir tą darbo tęstinumą reikės užtikrinti.
– Ir ta pati jūsų kolegė R. Budbergytė, ir šiandien su žurnalistais kalbėdamas partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius akcentavo, kad jūs esate komandos žmogus. Jūs, girdžiu, kalbate apie tą komandą. Buvo R. Budbergytės minčių, kad reiktų išlaikyti tą, kuri buvo, nes ji gal padėtų greičiau jums įsivažiuoti į darbus. Bet bėda yra ta, kad iš visos D. Šakalienės komandos yra likęs vienas viceministras Tomas Godliauskas. Ar jis liks jūsų viceministru, ar turite jau nusimatę žmones, kurie jums padės?
– Noriu patikslinti. Yra pasirodžiusi tokia viešoji informacija, kad dingo viceministrai. Iš esmės situacija Lietuvoje yra tokia – jeigu atsistatydina ar yra atstatydinamas ministras, automatiškai atsistatydina ar yra atstatydinama visa komanda. Tai šiuo metu vidaus reikalų ministras yra priėmęs sprendimą pasilikti tik vieną viceministrą tiesiog darbams užtikrinti ir tęsti. Tai, be abejo, būtų logiška išlaikyti maksimalią buvusią komandą, kiek tai bus įmanoma, kadangi visa patirtis ir, ką aš jau minėjau, darbų tęstinumas privalo būti užtikrinamas.
– Karolis Aleksa, kuris buvo vienas iš viceministrų, taip pat yra Socialdemokratų partijos narys. Ar jūs svarstytume jį pasilikti savo komandoje? Nes vėlgi viešojoje erdvėje yra spekuliuojama, kad galbūt premjerė jo nenori, nes tai buvusios ministrės žmogus.
– Tiesa sakant, su Karoliu teko bendrauti darbiniais reikalais, tai tikrai pasirodė produktyvus, savo sritį išmanantis žmogus. Ir rytoj aš su Karoliu susitinku.
– Tai yra šansas, kad jis gali būti jūsų viceministras?
– Taip, toks šansas yra.
– Jums svarbiau kompetencijos negu savas žmogus?
– Be abejo, kad kompetencijos, Krašto apsaugos ministerijoje tai ypač svarbu.
– Viešojoje erdvėje buvo kilę irgi tokių klausimų ir diskusijų po jūsų pasisakymo „Savaitėje“ praėjusį sekmadienį po incidento su rusų naikintuvais, kurie pažeidė Lietuvos erdvę. Jūs tada kalbėjote, kad negalima jų numušti Rusijos teritorijoje, nes būtų sunku įrodyti, kad tai buvo gynybinis veiksmas. Bet prisimenam prieš 10 metų Turkiją, kuri numušė rusų bombonešį prie Sirijos sienos. Prisimenam Armėniją, Azerbaidžaną prieš penkerius metus, kuris numušė rusų sraigtasparnį Armėnijos teritorijoje. Tai buvo konflikto zona. Gal jūs galite patikslinti, ką jūs turėjote omenyje?
– Kalbant apie Turkijos ir Sirijos situaciją, tai rusai tuo metu bombardavo Siriją ir Turkijos oro erdvę pažeidė ne vieną kartą. Tai buvo nuolatinis, ištisinis oro erdvės pažeidimas. Turkija ne vieną kartą įspėjo, kad bus imtasi priemonių, ir kadangi tai nebuvo girdima, priemonės buvo priimtos.
– Tai tokiu atveju, jeigu tokie Rusijos lėktuvų pažeidimai dažnėtų, Lietuva įspėtų, jūs jau būtumėt linkęs po įspėjimų, jeigu jų neklausoma, irgi numušti?
– Kiekvienu atveju reikia vertinti labai individualiai ir, be abejo, kariškiai šiuo atveju turi patarti, kaip mums reaguoti konkrečiu atveju. Dabar mes šnekam apie 18 sekundžių ir 700 metrų oro erdvės pažeidimą. Tai yra netoleruotina, be abejo, bet laiko tarpas yra išskirtinai mažas. Bet kiekvienu atveju reikia vertinti individualiai.
– Koks jūsų santykis su krašto apsaugos sistemos darbuotojais?
– Geras santykis. Ir buvo viešoj erdvėj vėlgi pasirodę, kad nesu buvęs Krašto apsaugos ministerijoje. Tai patikinu, kad esu buvęs, ir ne vieną kartą, ministerijoje. Bendravome ir su viceministrais tuometiniais, esu buvęs ir gynybos štabe, man yra pristatyti, kaip parlamentarui, mūsų poreikiai. Šiandien teko lankytis Valstybės saugumo departamente, taip kad sistema yra žinoma.
– Jūsų pristatymas šiek tiek atidėtas, viena versijų buvo, kad reikia daugiau padiskutuoti. Čia buvo partijos pirmininko pasakyta. Iš premjerės skambėjo, kad dabar yra kitos hibridinės grėsmės, kurias reikia spręsti. Ir tos grėsmės niekur nėra dingusios. Šį vakarą galiausiai oro uostas vėl yra uždarytas ir labai tikimasi iš naujo krašto apsaugos ministro sprendimų. Ar jūs ateinat juos turėdamas?
– Aš ateinu su skatinimu, kad mes tuos sprendimus priimtume ir turėtume maksimaliai greitai, ir procesas jau yra pradėtas. Siena su Baltarusija yra uždaryta, be abejo, po šiandien vėl pasikartojusios hibridinės atakos mes turėsime turbūt reaguoti dar griežtesne kažkokia forma. Ir mūsų verslas, mokslininkai yra pakviesti rasti optimalų ir efektyvų sprendimą, kuris ne karo sąlygomis leistų neutralizuoti balionus.
Aš noriu tiktai patikslinti, kad tie meteorologiniai balionai nėra balionėliai, kur pripučiame orą ir jie skrenda. Tai yra balionai, kurie kyla į 5, 10, 13 netgi kilometrų aukštį. Tame aukštyje vėjo greitis yra 100–200 kilometrų per valandą. Svoris, kurį jie neša, yra 20–40 kilogramų. Taip kad tiesiog numušus tokį objektą, 20–40 kilogramų laisvas kritimas padarytų tikrai nemažą žalą pastatams, o gal net galėtų atimti ir gyvybę. Taip kad reikia elgtis labai atsakingai, geriausias būtų variantas, jeigu mes turėtume galimybę galbūt dronais tuos balionus perimti.
– Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria milijoną eurų verslui, kuris padės rasti tuos sprendimus. Ar jūs šitą hibridinę grėsmę matytumėt kaip problemą, kurią sprendžiant prisidėtų ir Krašto apsaugos ministerija, skirdama galbūt dar papildomą milijoną, kad tas sprendimas būtų rastas greičiau?
– Diskusijos visą laiką turi būti. Ir tarpinstitucinis, ir ministerinis bendravimas privalo būti. Ir, be abejo, Krašto apsaugos ministerija turi lygiai taip pat dėti visas pastangas, jeigu Ekonomikos ir inovacijų ministerijai reikės pagalbos. Net neabejoju, kad rasim technologinį sprendimą, nes visi tokie iššūkiai veda į galimybę mums tobulėti ir rasti patį racionaliausią ir optimaliausią sprendimą.
– Sakote, kad tęsite Dovilės Šakalienės pradėtus darbus. Klausimas, ar visus? Ar matot, ką reikėtų stabdyti? Daug diskusijų buvo dėl lėktuvų „Embraer“ pirkimo. Ar ateinate čia su savo vizija?
– Viską įvertinsim kartu su komanda, pasižiūrėsim, kokie darbai yra šiuo metu sudėlioti prioritetiškai. Galbūt galima keisti ir reikia keisti galbūt kai kurių darbų prioritetus. Dėl jūsų minimų orlaivių šiuo metu vyksta STT tyrimas. Tai, be abejo, negalima net judinti tos, sakykime, vietos, kol tyrimas nesibaigs. O toliau yra įvairios galimos diskusijos.
Iki 2030 metų mes turime modernizuoti savo „Spartanus“. Tai kainos 150 arba daugiau milijonų. Ir jeigu yra variantų, kad mes tuos pinigus, kuriuos bet kuriuo atveju turime išleisti „Spartanams“, galime išleisti, pavyzdžiui, vienam naujam orlaiviui, o po 2030 metų per kažkokį laikotarpį išdėlioti likusį pirkimą, „Spartanus“ kartu padovanodami Ukrainai kaip paramą – taip, čia yra kaštų naudos analizė. Taip reikia viską ir įvertinti, bet tai yra po STT tyrimo.
– Pagrindinis konfliktas tarp Dovilės Šakalienės ir Ingos Ruginienės kilo dėl finansavimo krašto apsaugai. Dabar kalbama apie 5,38 proc. Ar jūs ginsite, kad visi šitie pinigai atitektų kariuomenei? Ar vis dėlto, kaip premjerė sako, turėtų būti skirta ir kitoms ministerijoms, nes visi sektoriai turėtų būti pasiruošę dienai X?
– Visi sektoriai, be abejo, turi būti pasiruošę dienai X ir dvejopos paskirties įsigijimai, karinio mobilumo sprendimai irgi yra krašto gynybos dalis. Ir visada buvo finansuojama dalis tokių dvejopų įsigijimų ir karinio mobilumo, taip kad nieko naujo nevyktų. Tačiau reikia optimaliai pasižiūrėti, kad maksimaliai visos lėšos būtų išnaudojamos tiktai su gynyba susijusioms reikmėms.
– Krašto apsaugos ministrui tenka daug bendrauti su sąjungininkais ir natūralu, kad ta kalba vystosi geriau, greičiau ir efektyviau be vertėjo, be tarpininko. Jūs minėjot, kad anglų kalba įgudusiai kalbate. Ar susikalbėsit su britais, amerikiečiais?
– Probably I will speak with everyone freely because, yes, I can speak English. And my first meeting will be at 13th of November with one of the NATO admiral. (Tikriausiai kalbėsiu su visais laisvai, nes galiu bendrauti angliškai. Ir mano pirmasis susitikimas vyks lapkričio 13 dieną su NATO admirolu – liet.)
– Lapkričio 13 dieną bus jūsų pirmasis susitikimas su vienu iš NATO admirolų ir natūralu, kad jūs susikalbėsite. Liko, ko gero, paskutinis – prezidento filtras. Suprantu, kad premjerė neoficialiai bent jau aptarė jūsų kandidatūrą, kitaip tikriausiai čia nesėdėtumėte. Ar jūs manote, kad prezidentas, atmetęs Taminsko kandidatūrą dėl nepakankamos patirties, turėtų priekaištų jums?
– Nenorėčiau spekuliuoti ir daryti kažkokio spaudimo, kabutėse, prezidentui. Palaukime ir viską sužinosim.
– Dėkui.
