Du Rusijos orlaiviai iš Kaliningrado srities ketvirtadienio vakarą pažeidė Lietuvos oro erdvę. Užsienio reikalų ministerija Rusijos atstovybės atstovams įteikė protesto notą.
Apie tai „Dienos temoje“ – socialdemokratų valdybos narys Robertas Kaunas ir atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis.
– Pone Kaunai, tai tęstinis procesas (dronai, oro balionai ir lėktuvai) ar jų nereikėtų sieti į vieną grandinę?
R. Kaunas: Oro balionai, manyčiau, yra tam tikra provokacija, faktas, bet tai labiau siejama su kontrabanda, o dronai ir lėktuvai yra, manau, labiau susiję tarpusavyje.
– Ar jūs norite pasakyti, kad būtent šiuo metu tokia gausa tų balionų yra atsitiktinumas?
R. Kaunas: Visi trys faktoriai veda į tai, kad yra aiški provokacija stebėti, kaip mes reaguosime, kokių veiksmų imsimės ir ar išvis gebėsime reaguoti. Bet akivaizdu, kad reaguoti gebame. Pažeidus Lietuvos oro erdvę NATO oro policijos misija reagavo akimirksniu, pažeidimas nustatytas akimirksniu, Karinių oro pajėgų reakcija yra gera. Taip kad esame pajėgūs reaguoti.
– Pone Antanaiti, ar tikrai esame pajėgūs reaguoti? Nes be to, kad pakilo NATO naikintuvai, daugiau nieko kaip ir neatsitiko. Dronai skraido, kur nori, balionai uždaro mūsų oro uostą ir kai mes sakome, kad mes labai mokame reaguoti ir galime reaguoti, ar tai iš tikrųjų yra tiesa?
D. Antanaitis: Tai iš tikrųjų yra tiesa, nes balionai vis dėlto yra kriminalinė veika. Ir balionai patys savaime neskraido. Jie skrenda ten, kur pučia vėjas. Jeigu mes pažiūrėsime į vėjo žemėlapį, balionai būtent tada ir leidžiami, kad jie skristų į Lietuvą. Todėl labai svarbu vadovautis ne pritemptomis prielaidomis, bet surasti priežastis ir pasekmes.
Tuo metu, kai rusų naikintuvas įskrido į Lietuvos oro erdvę, buvo suveikta idealiai, buvo labai greitai sureaguota. Įsivaizduokime tokį dalyką: reaktyviniam lėktuvui ar naikintuvui apsisukti ore 180 laipsnių kampu reikia 7 kilometrų erdvės. Jie Lietuvos oro erdvėje buvo 18 sekundžių, bet vis tiek mūsų sąjungininkai sureagavo, pakilo ir nuskrido.
– O kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako, kad jie netyčia galėjo įskristi į mūsų teritoriją, jūs irgi manote, kad tai galėjo būti netyčia? Nes rusai apskritai sako, kad jie nebuvo išskridę.
D. Antanaitis: Aš nenorėčiau vertinti ir komentuoti politikų komentarų, todėl pasakysiu savo požiūrį. Man visiškai nesvarbu, ar tankas į mano namus įvažiavo tyčia, ar netyčia, ar į mūsų valstybę įsibrovė ginkluotas lėktuvas tyčia ar netyčia. Buvo pažeista valstybės siena, buvo pasikėsinta į mūsų suverenitetą. O visa kita yra visiškai nesvarbu.
– Pone Kaunai, kaip jūs manote, ar tai galėjo būti padaryta netyčia, nes jūs sakėte, kad tai turėtų būti kaip ir viena grandinė vis dėlto?
R. Kaunas: Vertinant visą geopolitinį kontekstą ir tiek agresyvią Rusijos Federacijos retoriką, tiek karą Ukrainoje, aš abejočiau, kad tai yra netyčinis veiksmas. Aš labiau tai traktuoju kaip bandymą šiek tiek eskaluoti situaciją, tikrinti, kaip mes reaguosime ir kaip mes veiksime.
– Tikrinti ir reaguoti, kaip mes veiksime – iš to, ką jie dabar pamatė įskridus lėktuvams ir anksčiau, kai į mūsų teritoriją buvo įskridę dronai, kokias išvadas jie gali padaryti apie Lietuvą, pone Kaunai?
R. Kaunas: Kad Lietuva yra NATO narė ir kad Lietuvos oro erdvėje, šiuo atveju ketvirtadienį, apie 18 valandą, pažeidimo atveju buvo reaguota skubiai, greitai ir efektyviai. Tokį signalą jiems ir nusiuntėme atgal.
– O ar mes galime numušti dronus ir oro balionus jau dabar?
R. Kaunas: Manau, mes turėtume gebėti numušti ir dronus, ir oro balionus maksimaliai greitai. Kaip komunikavo premjerė, reikia rasti technologinių priemonių, kaip dronus ir ypač oro balionus efektyviai tiek identifikuoti, tiek perimti.
– Pone Antanaiti, ar tai būtų sudėtingas procesas ir ar metas tą daryti, t. y. neleisti, kad dronai, tarkime, iš Baltarusijos, skristų į mūsų teritoriją, arba tie patys balionai?
D. Antanaitis: Techniškai tai gana sudėtingas dalykas, nes oro balionai skrenda tokiu pat greičiu kaip ir vėjas, tai netgi radarai gali jų nepastebėti tam tikru momentu, nes tiesiog fizikos neapgausi. Numušti, be abejo, galima juos, jeigu juos mes aptinkame, tačiau numušę mes, ko gero, nesurasime kaltininkų, nes galbūt geriau čia pritaikyti kriminalinės žvalgybos metodus ar surasti tuos, kurie surenka juos. Todėl, aš manau, numušti juos tikrai būtų galima, tačiau reikia juos nustatyti, kur jie yra. Ir čia mes susiduriame su fizikos dėsniais, kurių apgauti negalime.
– O kada galima numušti lėktuvus ir ar dabar yra toks metas? Aš kalbu ne vien tiktai apie Lietuvą, nes pamenu, kaip turkai numušė rusų lėktuvą virš Sirijos ir daugiau jie nemėgino testuoti. Kada NATO galėtų tokio dalyko imtis? Pabrėžiu, šiuo atveju kalbu nebūtinai apie Lietuvą.
D. Antanaitis: Visų pirma, Turkija buvo visai kitas įvykis, nes šalia buvo Sirija, kur vyko karas ir rusai bombardavo turkų sąjungininkus, ir rusų lėktuvas, prikrautas ginklų, ne pirmą ir ne antrą, trečią kartą pažeidė Turkijos oro erdvę. Tai buvo konkretus karinis atvejis.
Ar NATO lėktuvai galės numušti rusų lėktuvus, priklauso nuo ginklų panaudojimo taisyklių, taip pat nuo grėsmės, kurią jie kelia mūsų valstybingumui arba kitai NATO valstybei. Pavyzdžiui, dabartinis rusų naikintuvo pažeidimas, aišku, kad tai buvo mūsų patikrinimas, ko gero, kaip mes reaguosime. Ir, pavyzdžiui, jeigu mes nesureaguotume ar per lėtai sureaguotume, tada kitas bandymas būtų perskristi iš Karaliaučiaus srities į Baltarusiją, kertant Suvalkų koridorių, taip pažeidžiant Europos Sąjungos sankcijas.
– Pone Kaunai, prezidentas sako, kad vakarykštis įvykis tik patvirtina būtinybę stiprinti Europos oro gynybą. Kaip tai turi vykti?
R. Kaunas: Tas turi vykti, be abejo, kolektyviai ir dar kartą atkreipiant dėmesį, kad Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kitos visos Rytų NATO flango valstybės turi turėti išskirtinį NATO dėmesį, nes šalia mes turime ypač agresyvų kaimyną, kuris nesibodi pažeidinėti oro erdvių ir Estijoje, ir Lietuvoje. Taip kad oro gynybai stiprinti šitame regione turi būti maksimalus dėmesys.
– Taip, jūs sakote, turi būti, bet oro policija Šiauliuose vis dar neginkluota. Tai ką ji tada veikia? Rodo, kad saugo, ar tikrai saugo? Ir kada policija turės tą gynybos funkciją? Nes juk NATO viršūnių susitikime, jeigu aš gerai atsimenu, buvo dėl to susitarta. Bet ar tai vykdoma?
R. Kaunas: Mes turime savo ginkluotę, NASAMS raketas, kurias galima panaudoti, jeigu toks poreikis būtų. Taip kad ir NATO reaguotų lygiai taip pat, jeigu toks poreikis būtų. Bet reikia suprasti, kad šiuo konkrečiu atveju tai buvo panašu į mokomąjį skrydį, nekvestionuojant, kad jie pažeidė mūsų oro erdvę ir to daryti negali. Bet netgi ir tuo atveju, jeigu mes numušinėtume orlaivį ir jis būtų numuštas Rusijos Federacijos teritorijoje, tai būtų labai didelė eskalacija ir būtų turbūt labai sunku įrodyti, kad tai buvo gynybinis veiksmas. Todėl čia reikėtų nesivadovauti emocijomis, o žiūrėti į faktus. Tai buvo 18 sekundžių ir maždaug 700 metrų pažeidimas ir visos reakcijos įvykdytos tinkamai ir laiku. Plius yra diplomatinės reakcijos. Taip kad šią dieną, manau, Lietuva ir NATO pasirodė gerai.
– Pone Antanaiti, aš dar noriu sudėti tokią vieną grandinę. Rugsėjo 20 d. Rusijos kariniai lėktuvai skraidė virš platformos „Petrobaltic“ Baltijos jūroje, kuri yra Lenkijos ekonominėje zonoje. Keliomis valandomis anksčiau naikintuvai buvo įsiveržę į Estijos oro erdvę ir 12 minučių skraidė virš Suomijos įlankos. Rugsėjo 10-osios naktį ne mažiau nei 19 dronų grupė buvo įskridusi į Lenkijos oro erdvę, dar rugsėjo 13-ąją buvo Rumunijos oro erdvės pažeidimas, Danijos, Norvegijos erdvėje buvo dronų. Per NATO pratybas Lenkijoje Nyderlandų kariai susidūrė su neatpažintais dronais. Dabar tai, kas vyko pas mus. Ar galima sakyti, kad tai yra koordinuotos akcijos? Ir vėlgi, koks yra jų tikslas: labiau testuoti mus ar galbūt nukreipti dėmesį nuo įvykių Ukrainoje?
D. Antanaitis: Mes kalbame apie tai, kas įvyko vakarinėje Rusijos dalyje arba Europoje. Bet Rusija pažeidinėja oro erdvę taip pat ir Ramiojo vandenyno regione, ir taip pat savo pietuose.
Kalbant apie jūsų išvardintus įvykius, visur dėti brūkšnį, kad tai yra tas pats, taip pat nėra labai tikslinga. Mes nežinome, kas skraidino dronus, ar tai buvo islamistai, ar tai buvo Palestinos teroristų rėmėjai, ar tai buvo šiaip žiopliai, ar tai buvo kažkoks chuliganiškas įvykis ar pan. Mes negalime vadovautis prielaidomis, nes klaidingos prielaidos priveda prie klaidingų sprendimų, klaidingi sprendimai – prie klaidingų veiksmų, klaidingi veiksmai – prie katastrofiškų padarinių.
– Pone Kaunai, kaip jūs manote, ar tai galėjo būti viena koordinuota akcija ir koks jos tikslas, ar, kaip sako ponas Antanaitis, jų negalima sieti į vieną?
R. Kaunas: Čia galime mąstyti įvairiai. Jeigu žiūrėtume, kad Rusija iš principo elgiasi agresyviai ir tiesiog siekia jėga įtvirtinti savo norus, tame kontekste galime susieti visus veiksmus. Bet vėlgi, tam tikri atsiskyrimai čia irgi yra matomi. Sakykime, mūsų NATO rytinis flangas, tiek Lenkija, tiek Estija, tiek Lietuvos oro erdvės pažeidimas, gali būti tiesiog tokie provokatyvūs veiksmai ir tikrinimas, kaip mes reaguosime. Tai mes ir reaguojame adekvačiai.
– NATO šiek tiek anksčiau paskelbė naują planą „Rytų sargybinis“. Pone Kaunai, jis šiuo metu veikia?
R. Kaunas: Jis pradėjęs veikti. Be abejo, galbūt jis ir nėra iki galo pabaigtas, bet su kiekviena Rusijos provokacija jie gauna priešingą veiksmą, negu turbūt siekia. Jie kažkada siekė, kad NATO siena atsitrauktų nuo Rusijos, bet su savo visais veiksmais jie kaip tik dar labiau išplėtė rytinę NATO sieną. Su kiekvienu savo veiksmu jie vis sukelia stiprėjantį NATO atgrasymą ir parodymą, kad mes nesitrauksime. Būtent tas „Rytinis sargybinis“ yra vienas iš veiksmų, kur labai aiškiai pasakyta, kad ne, NATO čia yra, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kitos šalys yra NATO valstybės ir kiekvienas centimetras bus ginamas.
– Dėkoju už pokalbį.
