Tūkstančius į kultūros bendruomenės surengtą įspėjamąjį streiką susirinkusius žmones „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis vadina rėksniais.
„Kultūringi nekultūringai į minėjimą susirinko! Pasirodo, kultūrą ir meną gali kurti tik rėksniai!“ – sekmadienį savo paskyroje „Facebook“ paskelbė politikas.
„Kaip ir buvo galima tikėtis ūbavimais, rėkavimais, švilpimais ir staugimais šiandien Lietuvos ožį sudegino. Rugsėjo 22 dieną pradėję deginti Lietuvos ožį, šiandien jį įsiutusi minia ir sudegino. Kultūringiems veikėjams niekaip neina kultūringai paminėti M. K. Čiurlionio metų, ramybėje klausyti simfoninės poemos „Jūros“!“, – teigė R. Žemaitaitis.
Anot jo, „tikri menininkai toliau kūrė meną, o rėksniai ir nieko bendro neturintys su kultūra baubė“.
Skambant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūrai“ tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje protestavo dėl Kultūros ministerijos atidavimo partijai „Nemuno aušra“.
Prie akcijos prisidėjo šalies muziejai, teatrai, galerijos, bibliotekos bei meno kolektyvai, rengtos nemokamos paskaitos, ekskursijos, meninės instaliacijos ir pasirodymai, kitos veiklos.
Įspėjamojo streiko renginiai vyko nuo Akmenės iki Druskininkų, nuo Klaipėdos iki Zarasų.
Streiko kulminacija tapo 14 val. šalies kultūros įstaigose, aikštėse, skveruose, kiemeliuose nuskambėjusi protesto himnu ir „įspėjamąja sirena“ pasirinkta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“.
Streiko dalyviams taip pat skaitytas Kultūros protesto asamblėjos patvirtintas manifestas „Tai gali būti paskutinis kartas“.
Jame teigiama, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai kultūra yra bendra visų kalba, kai kultūra įkvepia, augina ir suteikia drąsos, kai esame vieningi, kai išeiname į gatves ir aikštes, stojame prieš panieką, melą ir chaosą, garsiai pasisakome už laisvę ir demokratiją, kai streikuojame dėl Lietuvos ir kai kuriame bei buriamės laisvi.

Sureagavo ir Adomavičius
Vos savaitę kultūros ministru buvęs I. Adomavičius nesureikšmina sekmadienį garsiai visoje Lietuvoje skambėjusių raginimų nepalikti Kultūros ministerijos „Nemuno aušrai“. R Žemaitaičio vadovaujamiems „aušriečiams“ priklausantis I. Adomavičius tvirtina – jo atstovaujama politinė jėga neskaldo visuomenės, nes prie protesto organizavimo prisidėjo oponuojantys politikai.
„Buvau pats Rokiškyje, teko apsilankyti viename iš protestų. Paklausiau „Jūrą“, pažiūrėjau gražų šokį, mačiau kultūrininkus, bet kartu mačiau ir Rokiškio politikus. Čia kažkokia mišrainė. Ne kultūros protestas, o politikos-kultūros. Atsijokime, sumažinkime garą ir pradėkime kiekvienas galvoti apie savo darbo barą“, – Eltai teigė I. Adomavičius.
Visgi, kultūros bendruomenė aiškiai ir kategoriškai sako, kad nesusitaikys, jei Kultūros ministerija net po I. Adomavičiaus atsistatydinimo liks „Nemuno aušrai“. Protestų organizatorių teigimu, kultūros bendruomenė yra pasiruošusi boikotuoti tiek „aušriečių“ paskirtą naują ministrą, tiek visus politikus, kurie tokį sprendimą palaikytų.
Ar tokie pareikšimai bei sekmadienį tūkstančius žmonių pritraukę renginiai yra pakankamas ženklas patiems „aušriečiams“ atsitraukti, I. Adomavičius aiškiai neatsako. Jis vis dar įsitikinęs, kad galėjo konstruktyviai dirbti ir pats.
„Aš, kaip buvęs kultūros ministras, tikrai mačiau, kad galiu padėti ir pagelbėti“, – sakė jis.
Pasiūlė A. Mamontovui steigti savo ministeriją
I. Adomavičius nesureikšmino sekmadienį skambėjusių iškilių Lietuvos kūrėjų raginimų atsitraukti nuo idėjos palikti Kultūros ministeriją „aušriečiams“. Sekmadienį vykstant kultūros bendruomenės įspėjamajam streikui, atlikėjas Andrius Mamontovas prašė šalies vadovų priimti teisingus sprendimus, o „Nemuno aušros“ lyderį kaltino visuomenės skaldymu.
„Atsimerkite. Jūs gi tikrai matote, kas yra „Nemuno aušra“, jūs matote kas yra Remigijus Žemaitaitis“, – Vilniaus universiteto didžiajame kieme susirinkusiems bendraminčiams sakė A. Mamontovas, kreipdamasis į valstybės vadovus.
Visgi, I. Adomavičiaus teigimu, skaldo ne „Nemuno aušra“, o pats A. Mamontovas. Todėl, tęsė jis, situaciją nepatenkinti kultūros elito atstovai galėtų įsteigi savo ministeriją.
„Tegu susirenka karalių gildija ir išsirenka savo ministeriją. Čia visų Lietuvos žmonių ministerija. Ne vieno Mamontovo ar kelių papildomų žmonių. Nors ir gerbiu jų meną“, – sakė I. Adomavičius.
„Mes esame demokratijoje. Nebėra, kad aš lyderis, aš grafas (...). Nėra Mamontovo Kultūros ministerija. Jei jis nori save pasiskelbti ypatinguoju karaliumi, tegu skiria savo pinigus ir kuria savo ministeriją“, – pridūrė jis.




