Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį skubiai sušaukė spaudos konferenciją, joje pranešė, kad Baltarusijos režimas paleido 52 politinius kalinius, tarp kurių yra ir Lietuvos piliečių. Prezidentas už kalinių išlaisvinimą dėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir Lietuvos užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui, kuris per spaudos konferenciją buvo prie sienos su Baltarusija.
„Ką tik paleisti 52 kaliniai: opozicijos veikėjai, žurnalistai, protestų dalyviai, užsienio valstybių piliečiai, kalėję Baltarusijos kalėjimuose. Džiugu, kad tarp išlaisvintųjų yra 6 Lietuvos piliečiai“, – teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, pavyko išlaisvinti ir Lietuvos pilietę Eleną Ramanauskienę. Ši moteris anksčiau buvo „Belorus“ sanatorijos rinkodaros skyriaus vadovė. G. Nausėda buvo gavęs E. Ramanauskienės sūnaus pagalbos prašymą.
Moteris Baltarusijoje buvo neteisėtai kalinama ir 2024 m. vasarą nuteista šešerių metų laisvės atėmimo bausme dėl kaltinimų šnipinėjimu.
„Noriu nuoširdžiai padėkoti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui, kuris buvo įsitraukęs į šią išlaisvinimo operaciją nuo pat proceso pradžios iki pabaigos. Tai, kas įvyko, yra didžiulė diplomatinė sėkmė Amerikai ir mums visiems. Kartu su Baltarusijos opozicionieriais Lietuvos sieną kirto Didžiosios Britanijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos piliečiai, kalėję Baltarusijoje. Taip pat nuoširdi padėka mūsų užsienio reikalų ministrui K. Budriui, visiems prisidėjusiems diplomatams ir specialiųjų tarnybų atstovams“, – teigė G. Nausėda.
Šiuo metu Baltarusijoje vis dar laikoma beveik 1 200 oficialiai pripažintų politinių kalinių, bet realus jų skaičius didesnis. G. Nausėda dar kartą perspėjo Lietuvos piliečius nevykti į Baltarusiją, jeigu tam nėra būtinybės, priešingu atveju jiems gresia nesusipratimai ir galimas įkalinimas Baltarusijoje.
„Lietuva rūpinasi savo žmonėmis ir jų nepalieka bėdoje. Lietuvos piliečių saugumas yra mūsų prioritetas, todėl dedame visas pastangas, kad mūsų piliečiai, atsidūrę nedemokratinių režimų nelaisvėje, būtų sugrąžinti namo“, – teigė užsienio reikalų ministras K. Budrys.
K. Budrys akcentavo, kad būtina didinti spaudimą Baltarusijos režimui raginant stabdyti vidines represijas, besąlygiškai paleisti šiuo metu įkalintus įkaitus ir nustoti imti naujus. Pasak užsienio reikalų ministro, Baltarusija yra Rusijos karo prieš Ukrainą bendrininkė, o režimo elgsena nesikeičia, todėl būtina griežtinti sankcijas režimui.
Paklaustas, kodėl Baltarusijos režimas sutiko paleisti dalį politinių kalinių ir kas yra mainų objektas, G. Nausėda pabrėžė, kad šiuo atveju nekalbama apie politinių kalinių paleidimą mainais į sankcijų atšaukimą.
„Ši, be jokios abejonės, teigiama žinia tokiame niūriame kontekste (nes rytoj prasideda aktyvioji „Zapad“ pratybų fazė) vis dėlto yra teigiamas signalas, kurį siunčia Baltarusija, nesitikėdama, turbūt, mainais kažkokių ypatingų nuolaidų. Bet kuriuo atveju aš noriu pažymėti, kad Jungtinių Amerikos Valstijų pastangos yra efektyvios dėl tos priežasties, kad JAV svoris tarptautinėje bendruomenėje yra atitinkamas“, – teigė G. Nausėda.
„Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir, be jokios abejonės, Europos sankcijų politiką lemia dalykai, kurie susiję pirmiausia su politinių kalinių buvimu Baltarusijoje, kitais faktoriais, dėl kurių buvo pritaikytos sankcijos. Todėl apie mainus „žmonės – už sankcijas“ tikrai nekalbama, jokių mainų šiuo požiūriu negali būti. Taip kad vertinkime tai kaip pozityvią žinią, išlaisvintus žmones“, – tęsė prezidentas.
Tačiau kaip tik G. Nausėdos spaudos konferencijos metu pasirodė žinia, jog JAV naikina sankcijas Baltarusijos aviakompanijai „Belavia“. Apie sankcijų panaikinimą pranešta ketvirtadienį, po to, kai Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitiko su JAV prezidento atstovu Johnu Cole.
„Belavia“ yra Baltarusijos valstybinių oro linijų bendrovė, oficialiai vadinama „Belavia Belarusian Airlines“. Ji įkurta 1996 metais, o jos pagrindinė būstinė yra Minske.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto partnerystės docentas Vytis Jurkonis pažymi, kad greičiausiai ne viskas yra žinoma, dėl ko tiksliai susitarė Baltarusija su JAV. Iš viešų duomenų galima spręsti, kad Baltarusijos režimas greičiausiai tikisi, jog susitarimai su JAV atvers kelią Europos Sąjungos sankcijų švelninimui, bet tokia įvykių eiga, pasak jo, nėra nulemta.
„Belaviai“ tai šiek tiek palengvina reikalus tam tikrose jurisdikcijose, nes anksčiau jie negalėdavo skraidyti, nes vietos kompanijos, vietos oro uostai baimindavosi antrinių JAV sankcijų ir panašiai. Bet klausimas, ar iškart atsidarys reisai į Europos Sąjungos valstybes? Ne, to nereiškia. Aišku, yra, turbūt, oficialaus Minsko lūkesčiai, kad pirmas barjeras, kurį reikia įveikti, yra Vašingtonas, o jau Briuselis seks paskui. Bet nebūtinai taip bus. Man atrodo, tai yra dviejų autoritarų – Minske ir Maskvoje – galvojimas, kad galų gale viską nusprendžia Jungtinės Valstijos. Bet man atrodo, jie šiek tiek klysta, ypač žinant dabartinį visą euroatlantinės bendruomenės kontekstą. Man atrodo, kad tie lūkesčiai nebūtinai realizuosis“, – sako V. Jurkonis.
Anot V. Jurkonio, Baltarusijos režimas paleido mažiau nei 5 proc. politinių kalinių, teroras Baltarusijoje tęsiasi, nauji politiniai kaliniai suimami, todėl jis tikisi, jog Briuselis išlaikys stuburą, nepaisant lobizmo. Mokslininkas sako, kad Baltarusija privalo paleisti visus politinius kalinius, stabdyti terorą, sudaryti galimybę grįžti visiems represuotiems piliečiams namo, ir tada būtų galima kalbėti apie kažkokį santykių pokytį.
Egzistuoja ir saugumo dedamoji: Baltarusija kelia grėsmę ir kaimyninių šalių saugumui, nes leidžia savo teritorijoje dislokuoti Rusijos ar „Wagner“ karius, techniką, kalba apie Rusijos branduolinį ginklą Baltarusijoje, padėjo Rusijai pulti Ukrainą.
„Bet linkėjimai visiems tiems skeptikams, kurie sako, kad sankcijos neveikia. Jeigu dėl to deramasi, tai yra ženklas, jog visas sankcijų režimas nėra ir nebuvo patogus. Netgi toks dalinis – JAV pusės – sankcijų nuėmimas su viltimi, kad gal Briuselis seks tuo pavyzdžiu, rodo, kad Minske to buvo labai norima“, – sakė V. Jurkonis.
Jis neabejojo, kad sankcijų naikinimu „Belaviai“ naudosis ir Rusija, nes Minskas seniai yra žinomas kaip tranzito punktas apeidinėjant sankcijas tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Pasak V. Jurkonio, greičiausiai Minskas norėtų ir kalio trąšų sankcijų naikinimo ar švelninimo.
„Neabejotinai tas klausimas buvo svarstomas, bet aš manau, kad ir Vašingtone suprantama, jog tai esminis klausimas, bet esminiam klausimui judinti reikia labai rimtų ir konkrečių žingsnių, kurie parodytų, jog Minskas nusiteikęs rimtai. Galima kalbėti apie pirmąsias kregždes, jei kalbame apie politinius kalinius. Kad humanitarinė misija tęsiama, tai gerai. A. Lukašenka susilaukė skambučio, epitetų, manau, kad jis dėl to labai laimingas. Bet taip pat manau, kad tiek Vašingtonas, tiek Briuselis puikiai supranta, jog mes kalbame apie dvi esmines dedamąsias – kaimyninių valstybių saugumą ir žmogaus teisių padėtį. Tai žmogaus teisių darbotvarkės klausimu signalai siunčiami, bet tų klausimų tiek daug, kad čia toli gražu negalima sakyti, jog tai ryškus ir negrįžtamas pokytis. Juk nieko nekalbama apie saugumą“, – teigia V. Jurkonis.
