Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad jo pareiškimas dėl pasitraukimo iš koalicijos tuo atveju, jei premjeras Gintautas Paluckas toliau eis pareigas, yra ne blefas, o natūrali partijos politinė pozicija. „Tai turbūt logiškas žingsnis: jeigu tu nebalsuoji už ministrą pirmininką, tai tu negali būti koalicijoje“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sakė politikas. Interviu – ir apie koalicijos ateitį, ir apie veiksmus dėl drono, kuriems S. Skvernelis negaili kritikos.
– Didžiausia aktualija – dronas, kurio dar niekas taip ir nerado, bet visuomenei pateikiamos skirtingos žinutės. Ir jos keičiasi netgi kelis kartus per dieną ir, jūsų akimis, ką jūs jau sakėte šiandien, tas jūsų vertinimas: apgailėtina, kas vyksta. Suprantu, kad jūs čia reagavote į komunikaciją, bet jeigu mes pažiūrėtumėm į tai, kad mūsų oro erdvė kiaura, kaip tą vertinti?
– Aš ne tik į komunikaciją reagavau. Komunikacija, aišku, irgi norėjosi, kad būtų geresnė, bet, matyt, didžiausia problema, kad neturim vieno komunikacinio kanalo. Dėl to prasidėjo nuo to, ar dronas išskrido, ar neišskrido, ar grybautojai galėtų jį surasti, nes visa viltis dabar dėl grybautojų yra šaržuojant.
– Bet gal jis išskrido.
– Gal jis išskrido, o gal jo net ir nebuvo. Bet kita didesnė problema, matau, yra tai, kad išties mes turime čia, nenoriu sakyt, kad kiaurą dangų, bet skylėtą. Ir matant, kas vyksta, ir kokia yra mūsų pareigūnų, atsakingų už saugumą – nuo politinių iki nepolitinių – komunikacija, tai tiesiog siunčiama žinia anai pusei, kad jūs toliau leiskite tuos dronus.
Ir mes negalim priimti jokio politinio sprendimo – taikos metas, nors turbūt jau ketvirti metai kalbame, kad Lietuva praktiškai yra karo zonoje. Tai yra, aišku, problemos ir buvusios Vyriausybės, nes dar man būnant eiliniu komiteto NSGK nariu, jau tuomet, kai buvo pastebėtas tas milžiniškas kontrabandinių balionų skraidymas į Lietuvą, buvo komitete posėdis ir buvo pažadėta, kad bus ir radarai, kurie matys, dislokuoti papildomai, ir tvarkos priimtos, kas turi kinetiškai numušti juos. Bet, matyt, ana Vyriausybė labai nesistengė. Dabar mes turim problemą, kad vėl...
– Bet ir šita nelabai stengiasi.
– Ir vėl turim pasakymus, kad „žiūrėkite, mes nešaudysim į kairę, į dešinę“. Nereikia šaudyt nei į kairę, nei į dešinę. Reikia numušti tokius objektus, kurie yra neatpažinti ir kelia grėsmę mūsų gyventojams. Nes jeigu tai būtų kovinis dronas, kuris įskrido, per Vilnių skrido galimai, dabar mes tik spėliojame, ir būtų nukritęs, pavyzdžiui, kur nors Fabijoniškėse, į daugiabutį namą pataikęs, kas būtų tuomet? Dėl to norisi, kad tie sprendimai būtų.
Galbūt čia irgi mums visiems žinot labai daug nereikia, nes aš irgi gaunu informaciją tik iš jūsų, žiniasklaida labai gerai darbuojasi, kaip ten kas vyksta, pranešimus iš PAGD gaunu, kad kažkas įskrido, viskas gerai. Bet norėtųsi, kad mes turėtume solidžią poziciją ir tokį pasakymą labai tvirtą: „Kelia grėsmę neatpažintas objektas.“ Reikia ryžtingų veiksmų, nes dabar ana pusė gali tiesiog rytoj penkis paleisti, po to penkiolika. Kad ir tuščių. Ir ką mes, kaip mes atrodysim?
– Pirmininke, bet šiandien mūsų valstybė, kuri deklaruoja milžiniškus pinigus skirsianti gynybai ir dabar jau skiria didelius pinigus, šiandien jau kreipėsi į Europos Komisiją ir nuo penkių milijardų iki aštuonių, beveik devynių milijardų, prašo dar papildomai skirti (lėšų – LRT). Ir jūsų valdančioji koalicija kelia mokesčius tam, kad gynybai galėtų skirti daugiau pinigų. Kaip dabar įtikinti visuomenę, kur tie pinigai eina, jeigu šitokie dalykai dedasi?
– Reikia labai atvirai su visuomene šnekėti ir kalbėti, nes, sakykim, tų pačių radarų, kurie šituos specifinius oro objektus atpažintų, nenupirksi, parduotuvėje nėra. Tai taip pat užtrunka. Ir reikėjo kalbėti, kas buvo po 2022 metų vasario mėnesio padaryta, kad ta mūsų erdvė būtų tikrai stipriai saugoma. Tai, deja, panašu, kad nelabai buvo padaryta.
Tai kalbant apie įsigijimus, žmonės turi suprasti, kad pinigai yra labai svarbu, bet pačios prekės arba įrangos pristatymas tikrai gali užtrukti. Tačiau norėtųsi, kad bent jau diskutuotume apie sprendimų priėmimo algoritmą arba teisinį kelią, kur buvo kažkada pasakyta, kad susitvarkykime teisinę bazę.
Dabar mes vakar girdime vėl žinią, kad politinį sprendimą turės priimti krašto apsaugos ministrė. Tai čia aš kaip pavyzdį palyginu, aišku, gal nėra visai korektiškai, bet šiuo atveju panašu, kai policininkas turi panaudoti ginklą prieš nusikaltėlį ir jis prieš tai skambina vidaus reikalų ministrui ir klausia: „Ar galiu tą padaryti?“ Tai taip neturėtų būti.
Norisi, kad būtų aiškumas, tikrai neatskleidžiant visų detalių, nes priešas stebi mūsų veiksmus, stebi mūsų komunikaciją. Bet norėtųsi man jaustis tvirtai, kaip ir turbūt kiekvienam šalies gyventojui, kad mūsų pajėgos, kurios yra šalyje – ir karinės pajėgos, ir vidaus reikalų sistemos, – gali priimti ryžtingus sprendimus ir tokiu atveju priimti sprendimus, o ne dairytis viens kitam į akis ir klausti: „Kas čia dabar turėtų tą sprendimą priimti?“
– Jūsų partijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ponas Jeglinskas pareiškė, kad krašto apsaugos ministrė Šakalienė nelabai suvokia, kas yra kariuomenė ir kaip ji veikia. Ir jūs sakėte, kad pateisinate tokius žodžius. Dar čia pridėkim istoriją su karinės žvalgybos vadu, į kurią ministrė irgi yra įsivėlusi, galima sakyti. Ar aš teisingai suprantu, kad jūs turite abejonių ir dėl šitos ministrės kompetencijos?
– Ne, tiesiog noriu vėlgi sukonkretinti, nes tas Giedrimo Jeglinsko pasakymas yra susijęs būtent su karinės žvalgybos vado istorija, kad galbūt ji nelabai supranta, kaip veikia kariuomenė. (...) Mūsų kariuomenės karininkai, kalbant apie sprendimų priėmimą, ką mes šiandien pradžioje diskutavome, turi būt užtikrinti, kad jie yra nepolitizuojami, kad jų sprendimai, kurie grindžiami jų profesiniais gebėjimais, yra gerbtini, ir jeigu su tais kariais kažkas atsitiks, valstybė tikrai karius ir karininkus gins. Tai čia yra kalba apie Krašto apsaugos ministerijos veiksmus karinės mūsų žvalgybos vadovo atžvilgiu. Ir aš tą vertinimą, kurį išsako komiteto pirmininkas, visiškai palaikau, kalbant apie karinę žvalgybą.
– Dabar apie premjerą. Jūs gana aiškiai pasakėte, kad ponas Paluckas negali likti savo poste ir jeigu jis nepaliks to posto, tai jūsų partija trauksis iš koalicijos. Bet dabar labai madinga duoti terminus, per kurį laiką. Ar yra terminas, kiek jūs lauksite, kol apsispręs pats premjeras?
– Vėl pavartokim tą frazę „žiūrėkit“. Mes tikrai jokių ultimatumų niekam nekeliam, kaip čia bando galbūt kolegos iš socdemų iš konteksto kažką išgirdę kalbėti. Praeitą savaitę partijos valdyba ilgai svarstė šitą klausimą ir išreiškė labai paprastą poziciją: mano, kad sunku toliau tęsti darbą ministrui pirmininkui. Ir tas pagrįsta ir mūsų frakcijos nariais Seime, kai buvo kalbama ir diskutuojama apie tai, jeigu būtų balsavimas dėl pasitikėjimo. Tai, deja, frakcija, tie visi žmonės, kurie dalyvavo, pasakė, kad mes nebalsuotume už Gintautą Palucką.
Tai turbūt logiškas žingsnis: jeigu tu nebalsuoji už ministrą pirmininką, tai tu negali būti koalicijoje. Tai tą supranta ir partijos nariai, ten diskusija, kaip minėjau, buvo ilga. Mes tą praeitą savaitę trečiadienį ar ketvirtadienį valdybos posėdyje išsakėme, dalyvavo absoliuti dauguma valdybos narių. Šiandien ta žinia yra pakartota. Mes tikrai neskelbiame ultimatumų, nesakome. Paprašėme sušaukti koalicijos tarybą, kai pasibaigs ministrui pirmininkui atostogos.
– Ar jau yra konkreti data?
– Nėra, kadangi daugeliui iš tos tarybos netinka šita data. Tai yra siūloma daryti rugpjūčio 18-ąją, dar savaitę nukelti. Viskas gerai, mes galim pasikalbėti dar po savaitės, bet tada norėtųsi turėti aiškumą ir iš mūsų partnerių. Mes neprimetinėjam savo valios ir tiesiog reikia suprasti ir mūsų poziciją. Nėra vieno žmogaus noras ar nenoras kažko padaryti. Tiesiog bendra valdybos nuomonė tokia bendru sutarimu priimta ir būtų turbūt keista, jeigu mes sakytume „ne, frakcija nebalsuos už ministrą pirmininką, bet mes toliau sėdėsim koalicijoje, nes mum čia kažkas labai svarbu“. Tai taip nebus. Dėl to ta pozicija šiandien buvo aiškiai pasakyta, galbūt ne visi suprato ją.
– Bet kada tai galėtų įvykti realiai?
– Dabar realiai tai įvyks labai paprastai. Jeigu susirinks koalicijos taryba rugpjūčio 18 dieną ir bus pasakyta, kad visas status quo lieka toks, koks yra, ir eina į Seimą pasitikėjimo klausimas – nežinau, kokia tik forma teisinė sugalvota bus, – tai toks sprendimas mūsų bus. Tai yra terminai 30 dienų duoti, tai nėra blefas kažkoks, tai tiesiog natūrali politinė pozicija. Mes ir negalim su tais pačiais socdemais elgtis dvejopai, pasakydami, kad mes už premjerą nebalsuojame, bet sėdėsim koalicijoje. Tai tokia žinia labai aiškiai išsakyta yra.
– Pone Skverneli, buvote šiandien susitikęs su prezidentu. Apie ką kalbėjot?
– Buvo neformalus mūsų susitikimas.
– Daug neformalių susitikimų vyksta su prezidentu ir jo žmonėmis.
– Be abejo. Niekaip negali to dalyko... Nereikia neigti, tai buvo mano iniciatyva. Aš tiesiog dar kartą, kadangi jau ta žinia buvo išėjusi ryte, tai įvyko jau apie pietus, ir tiesiog pakartojau tą poziciją, daviau suprasti prezidentui. Irgi domėjosi, kokios yra tos mūsų perspektyvos. Tai tą, manau, kad prezidentas turi tikrai žinoti.
– Ar buvo apie kokias kitas personalijas kalbama? Kas galėtų užimti?
– (...) Tikrai nebuvo jokios kalbos „kas būtų, jeigu būtų“. Prezidentas yra, kaip čia pasakyti, davęs dvi savaites ministrui pirmininkui ir tos dvi savaitės dar nepasibaigė.
– Bet jums susidarė koks nors įspūdis, kad prezidentas linkęs palaikyti premjerą ar ne?
– Ne, aš tikrai nenoriu kalbėti, nes apie tai nebuvo kalbos. Tiesiog buvo kalba labai paprasta. Aš pristačiau mūsų poziciją, nes yra daug tokių, žinot, pranašų, kurie ten sako „čia tai ne ne ne, čia taip nebus, čia neblūdykite“ ir panašiai. Citatos pabaiga. Tai tiesiog tą padariau, ir viskas. Tai buvo neformalus susitikimas ir kiti klausimai ten nebuvo aptarti.
– Bet žiūrėkit, jeigu jūs pasitrauktumėt iš koalicijos, tai koalicija sugriūtų bet kuriuo atveju. Ir jūs sakėte, kad negrįžtumėte į ją, jeigu ten būtų „Nemuno aušra“. Tai taip ir yra? Ar vis dėlto jūs tęstumėte darbą, pasikeitus premjerui?
– Dabar yra spėlionės. Pirmiausia, tai yra klausimas, susijęs su ministru pirmininku ir, jeigu keistųsi, pabrėžiu, jeigu keistųsi ministras pirmininkas, vadinasi, turi būti kita koalicijos sutartis. Čia jau vėl iniciatyva yra kolegų socialdemokratų ir jie spręstų.
– Jie spręstų, bet ką jūs darytumėte? Ar jūs su „Nemuno aušra“ dar kartą eitumėt į koaliciją?
– Mes svarstytume klausimą. Vėlgi, tai yra kolegialus sprendimas ir nežinau, ar tai būtų labai paprastas sprendimas. Ir pirmas buvo nelabai lengvas, manau, kad dabar būtų daugiau argumentų pusėje tų, kurie skeptiškai žiūrėjo į šitos koalicijos sudarymą.
– „Žiūrėkite, jūs užkiškite burną šitam žmogui“ yra sakęs premjeras Saulius Skvernelis kažkada Seime 2017-ais metais. Jo patarėjas sakė apie vieną iš Seimo narių: „Išlindo kaip Pilypas iš kanapių.“ Bet abiem atvejais tai atrodo švelnu ir ganėtinai žaisminga, palyginti su tuo, kaip dabar prezidento patarėjas išvadino prezidento žodžiais Nepriklausomybės akto signatarą: „Politinė šiukšlė, kurią rinkėjai pamiršo pakelti ir išmesti į šiukšlių dėžę“ (kalbama apie Eugenijų Gentvilą – LRT.lt). Kai mes kalbam apie politinę kultūrą, galvoju, metas kalbėti apskritai apie kultūrą, nes politinė kultūra iš kultūros išvažiuoja. Gal metas imtis jums iniciatyvos ir kažkaip vis dėlto kelti tą kultūrą?
– Na, tuo metu tikrai tai buvo labai daug demonstruojama ir į tai aštriai reaguojama, tikrai tai buvo, kaip dabar palyginus, tokie žaismingi pasisakymai, nes po to tam pačiam žmogui burną užkišti norėjo kitos partijos pirmininkas, kur dar vieno gyvūno pavadinimą pavartojo tame pasakyme.
Tai taip, aš manau, kad tai, kas vyksta, tikrai yra negerai. Galbūt šalta vasara lemia tai, kad nori politikai temperatūrą pakaitinti. Neturėtų būti tokia retorika taikoma. Bet lygiai taip pat aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra prezidento institucija. Mes galim turėti skirtingas nuomones būdami opozicijoj, bet menkinti prezidentą, vadinant jį įvairiais epitetais, taip pat netoleruotina ir neleistina. Dėl to, kaip sakau, veiksmas lygus atoveiksmiui.
– Bet taip negali būti.
– Bet tokios retorikos tikrai nereikia.
– Nes mes prieisim prie to, ką svečioj šaly kalba: „Mes skandinsime juos išvietėse.“ Greit mes jau taip kalbėsim.
– Na, tikrai to nesinorėtų, kad tai nebūtų jokie pavyzdžiai, bet visa tai, kas vyksta, tokie apsižodžiavimai politikoje... O po to mes sakome, kodėl mūsų visuomenė yra netolerantiška, supriešinta. Tai irgi rodo blogą pavyzdį.
– Labai ačiū.
