Netylant premjero skandalams, ketvirtadienį su juo susitikęs prezidentas pareiškė, jog Gintautas Paluckas gauna dvi savaites, kad atsakytų visuomenei į visus kilusius klausimus arba svarstytų galimybes likti Vyriausybės vadovo pareigose.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
– Ar aš teisingai suprantu, kad prezidentas jau užsimena ir apie premjero atsistatydinimą?
– Šiuo atveju, taip, jeigu atsakymai visuomenei nebus pateikti. Situacija vakar, po naujausių žinių pasirodymo, kardinaliai pasikeitė, nes iki šiol buvo kalbama apie įvykius, kurie vyko prieš 10–15 metų ir tiesiogiai su premjero užimamomis pareigomis nebuvo susiję, o vakar pasirodė straipsnis apie tai, kaip verslas sukasi tuo metu, kai premjeras jau yra premjeras.
Situacija pasikeitusi, ir prezidentas iš tiesų tą dviejų savaičių laikotarpį davė pamąstyti pačiam, galbūt įkvėpti oro ir įsivertinti tiek situaciją, tiek norą, tiek galimybes dirbti.
– Kodėl dvi savaitės? Gal savaitės užtektų?
– Turbūt yra paprastas, žmogiškas supratimas duoti žmogui pasisakyti. Akivaizdu, kad premjeras į tai, apie ką buvo rašoma pastaruosiuose straipsniuose, yra tiesiog neatsakęs nieko konkretaus. Jeigu jis turi galimybę ir norą atsakyti, prašom – yra tam tikras laikas, per kurį tą galėtum padaryti. Jeigu ne, tai tiesiog įsivertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl tolesnės politinės ateities.
– Premjeras jau kurį laiką kartoja, kad tai yra milžiniškas oponentų puolimas. Galbūt jis prezidentui atskleidė, kas jį puola? Kas tie oponentai, kurie jį taip puola?
– Apie oponentų puolimą šiandien nebuvo kalbėta. Kad puolimas yra – taip. Ar tai žurnalistai, ar oponentai – vienas klausimas, ar už tų tyrimų kažkas stovi, ar nestovi. Vėlgi, jeigu premjeras kalba, tai turbūt pateiks tam tikrus įrodymus. Suprasti tų minčių eigą galima.
Be abejo, Vyriausybė padarė tam tikrus sprendimus, kurie iš tiesų atskiriems verslams kainuos milijardus. Galima galvoti ir tikėtis, kad už sprendimus anksčiau ar vėliau vejasi bausmės. Šiuo atveju turbūt tos visos sąmokslo teorijos yra vienas dalykas, o konkretūs verslo sandoriai ir jų paaiškinimas yra visai kas kita.
– Būtent, tas puolimas, man regis, turėtų būti priešpriešinamas faktams, ir tada tie faktai tarsi nėra iš oro nukabinti. O kai prezidentas sako, kad [premjeras – LRT.lt] atsakys visuomenei į visus klausimus, kaip jūs pamatuosite tuos atsakymus visuomenei, pagal ką?
– Turbūt pirmiausia pati visuomenė turėtų įvertinti, ar atsakymai yra išsamūs, ar ne.
– Bet ji įvertina reitingais.
– Kol kas kiekvienas atsakymas kelia vis daugiau ir daugiau klausimų. Akivaizdu, kad jie nėra pakankamai išsamūs ir bėda tų klausimų – ne patys klausimai, o visa aplinka, kuri susikuria.
Iš tiesų, būkim biedni, bet teisingi, Vyriausybė padarė gana daug per pirmą pusmetį. Palyginti su buvusiomis Vyriausybėmis atskirose vietose, pavyzdžiui, dėl II pensijų pakopos reformos ar tų pačių mokestinių klausimų, [ši Vyriausybė – LRT.lt] padarė daugiau, negu kiti sugebėjo padaryti per ketverius metus.
Bet padaryti į ateitį, – rudens sesija yra labai svarbi jau vien kalbant apie biudžeto didinimą ir su tuo susijusį gynybos finansavimo didinimą. Palikti viską tokioje situacijoje, kai nepaisant to, kaip norėtų dirbti Vyriausybė ir kiek ji pajėgi sėkmingai dirbti kaip kolektyvinis organas, – kai viskas susiveda į tai, jog nuolat, kiekvieną mielą dieną reikia atsakinėti į vis neatsakytus klausimus, tai, be abejo, pradeda daryti įtaką darbui.
Kol vasara, visi supranta, kad ir Vyriausybės posėdžių kai kurių nėra, nes kvorumo nesurenka, žmonės atostogauja, ir Seimas išardytas – iš esmės gi niekas nedirba ir net atsisėsti neturėtų kur, jeigu grįžtų į darbą. Tad taip, vasarą dar galime kažkaip išgyventi, bet atėjus rudeniui reikia pradėti dirbti, o ne spręsti kažkokias problemas.
– Bet vis dėlto, į kokius klausimus atsakymus turi išgirsti visuomenė? Jeigu Seimo narys, kuriam pagal mūsų valstybėje galiojančius įstatymus negalima turėti jokios kitos veiklos, vis dėlto tą veiklą vykdo, – nes jeigu jis priima direktorių į darbą būdamas Seimo nariu, tai reiškia, jis tą veiklą vykdo, – jau tokiu atveju yra numatyta, kad Seimo nutarimu jis turėtų netekti mandato.
Iš kitos pusės, kai pilietis Paluckas nuteisiamas ir atidedamas jo tas ėjimas į kalėjimą, nes jis turi susimokėti baudą, bet jis tos baudos nesusimoka kone 10 metų, tai toks žmogus negali dalyvauti Seimo rinkimuose, tiesiog negalėjo dalyvauti. Tai ką dar galima pasakyti visuomenei?
– Seimo rinkimai – taip, čia vėlgi ir vienas, ir kitas klausimas yra tokie, kad skirtingi teisininkai išsako skirtingas nuomones. Nėra tokios vienareikšmiškos nuomonės, kad štai taip negalima – visi turi savo kažkokias išlygas. Bet apsibrėžkime paprastai – kalbama apie tai, ar jis galėjo, ar negalėjo dalyvauti Seimo rinkimuose. Pagal Lietuvos įstatymus tikrai nėra apibrėžta, kad premjeras privalo būti Seimo nariu, iš esmės galėtų ir užsienietis [būti – LRT.lt] <...>.
– Bet keistai atrodytų – iš Seimo pašalintas Seimo narys, dar likęs premjero kėdėje.
– Be abejo, atrodytų keistai. Vėlgi, viena iš istorijų, bet šitos istorijos yra su barzdomis, uodegomis ar kokiomis nori ataugomis. Šiandien mes kalbame apie labai konkretų atvejį, kai su premjeru vienaip ar kitaip susiję verslai vykdo tarpusavio sandorius ir apmoka sąskaitas iš esmės iš europinių lėšų, premjerui užimant pareigas. Čia yra pagrindinis klausimas. Tai yra pagrindinis skirtumas šiandien nuo to, ką turėjome vakar ryte. Ir čia pirmiausia laukiame premjero aiškių paaiškinimų ir atsakymų, o kas gi įvyko ir kaip jis tai vertina. Kol kas to nėra.
– Bet šiandien tų atsakymų prezidentas irgi negavo?
– Suprantu, kad galbūt premjerui reikia susirinkti [tam tikrą informaciją – LRT.lt]. Vėlgi, jeigu jis iš tiesų nedalyvauja veiklose, tai reikia susirinkti kažkokią informaciją, tam yra tas laikas. Nėra, kad premjeras turi atsiskaityti prezidentui ir pateikti kažkur tete-a-tete susitikime kažkokius atsakymus. Iš esmės klausimai yra užduoti viešai, klausimai yra visiškai validūs ir suprantami, atsakymai lygiai taip pat turėtų būti pateikti viešai. To ir laukiame.
– Pamenu 2006-uosius, kai prezidentas Adamkus viešai pareiškė, kad premjeras Brazauskas turi pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Tada tą pačią dieną po kelių valandų premjeras Brazauskas vyko pas prezidentą Adamkų su atsistatydinimo pareiškimu, sakydamas, kad mūsų valstybėje nėra tokio mechanizmo, kaip jis galėtų pasitikrinti Seime pats – yra interpeliacija, taip, bet pats pasitikrinti jis negali. Iš karto po to jis ir atsistatydino. Kitaip sakant, kai prezidentas siūlo premjerui pasitikrinti savo pasitikėjimą Seime, kokiu būdu?
– Jūs prisimenate 2006-ųjų pavyzdį, aš galiu [pateikti – LRT.lt] 1999 m. pavyzdį ir poną Vagnorių. Jis rado, tegul ir tokį keistą, šleivą, kreivą būdą, bet tam tikras būdas yra pasitikrinti.
– Patys konservatoriai pripažįsta, kad tai buvo neteisėtas ir nieko nereiškiantis dokumentas. Dabar jie tą jau pripažįsta.
– Dabar jau tą pripažįsta. Malonu girdėti, kad nepraėjo ir 25-eri metai, kaip pripažįsta. Bet iš esmės toks būdas yra. Suprantu, kad tai nėra įpareigojantis, sakykime, būdas, bet skalėje nuo nulio iki dešimties tai būtų apie penkis.
Visi tie, kurie šiandien baksnoja pirštais, <...> koalicijos dalyviai sako, kad mes nežinome, kaip elgsimės, bet reikia pažiūrėti, kaip elgsis socialdemokratai, šiuo atveju turėtų paimti ir balsuoti. Balsavimas atviras, taip, jis dar kitoks, įdomus, bet apsibrėžtų visi savo pozicijas: tu už, prieš, kas, su kuo.
– Bet labai akivaizdu, koks bus balsavimas.
– Na, nežinau. Iš to, kaip kalba politikai, – ne.
– Manau, kad akivaizdu. Ir tuo labiau kad tas nutarimas neturės jokio teisinio pagrindo.
– Politinio pasitikėjimo pasitikrinimas yra viena. Vėlgi, nepamirškime, niekur neprapuolė du tyrimai, kurie šiuo metu vykdomi. Manau, kad prezidentas ir premjeras rado sutarimą, kad nors vienas atsakymas „taip“ FNTT ar STT tyrime reiškia automatinį pasitraukimą. Tai vienas dalykas yra.
Be abejo, kita vertus, jeigu labai nori pasitikrinti įprastu būdu, tai vėlgi ir tie patys socialdemokratai, ir „Vardan Lietuvos“ gali interpeliuoti savo pačių ministrą pirmininką ir pasitikrinti. Kitas variantas yra nepasitikėjimas visa Vyriausybe, tai vėlgi visiškai logiška, nes premjerui pasitraukus visa Vyriausybė de facto irgi traukiasi.
– Taip, ir teisiškai tai – vieninteliai keliai, tą sako ir Seimo pirmininkas.
– Taip, tai šiuo atveju Seimo nariams tiesiog reikėtų paimti ir susirinkti. Nes dabar labai juokingai visi baksnoja pirštais, kas, ką turi daryti, bet situacija yra tokia: opozicija nėra pajėgi surinkti per kelias dienas 47 parašų, kad pradėtų neeilinę Seimo sesiją. Seimo pirmininkas irgi neturi iniciatyvos jos kviesti, abi Seimo salės yra išardytos, ten net kėdžių šią akimirką, jeigu nuvažiuotumėte, nelabai yra, ant ko atsisėsti ir nubalsuoti nėra.
Suprantu, kad Seimo nariams yra labai patogu kalbėti apie kažką gulint ar kažkur ilsintis, nes darbo vietoje tavo darbo kėdę ką tik išnešė, bet sprendimai turi būti priimti ir tas visas žaidimas anksčiau ar vėliau turi išeiti į kažkokią aiškią pabaigą.
– Mano žiniomis, opozicija iš tikrųjų renka dokumentus, rengia juos ir dėl interpeliacijos premjerui, ir apkaltos proceso Seimo nariui Paluckui.
„Navickienė pasirinko prabangių klaidų kelią ir privalo už tai atsakyti“, – taip sakė prezidentas apie praėjusios Vyriausybės ministrę. Ar premjero Palucko klaidos prezidento akimis neatrodo tokios prabangios dabar? Kur yra ta riba, kada jis jau turės trauktis? Tas vienas tyrimas iš dviejų? Nes iš tikrųjų tik dėl dviejų punktų vyksta tyrimas, o, kaip matome, faktų vis daugėja, daugėja, daugėja, ir tyrimai nevykdomi.
– Dalis tų faktų, be abejo, yra kažkiek susiję. <...> Ponia Navickienė pati [priėmė sprendimą – LRT.lt]. <...> Jeigu neklystu, ir premjerė nelabai džiaugėsi gavusi jos atsistatydinimo pareiškimą. Buvo priimtas tam tikras sprendimas, ir prie jo ne iš karto pribrendo ministrė, bet ji priėmė tam tikrą sprendimą ir buvo patenkintas prašymas. Šiuo atveju vėlgi, ponas Paluckas pirmiausia turi apsispręsti pats, ar jis dar gali dirbti ir tebenori dirbti tokiomis sąlygomis.
– Ar prezidentas, galima sakyti, tebepasitiki premjeru šiandien?
– Šiuo atveju, manau, kad pasitikėjimo limitas praktiškai yra išsemtas. Ar jo dar kažkiek liko, matysime.
