Andrius Tapinas kala dar vieną vinį Gintauto Palucko skandale. Skelbiama, esą premjero brolio žmonos pernai įsigyta įmonė gavo europinę paramą ir už tą paramą pirko premjero dalinai valdomos įmonės „Garnis“ produkcijos.
Ruošia dar vieną tyrimą
Prezidentas Gitanas Nausėda dar antradienį komentuodamas premjero G. Palucko skandalą klausė: „ar tai jau viskas?”. Trečiadienį „Laisvės TV“ įkūrėjas, visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė naują su G. Palucku susijusį tyrimą.
A. Tapinas LRT RADIJUI sako, kad šis tyrimas – neformalus atsakymas prezidentui, kad tai dar ne viskas. Visuomenininkas sako trečiadienį premjerui išsiuntęs ir daugiau klausimų, kurie susiję su dar vienu „Laisvės TV“ ir „Sienos“ tyrimu, kurio rezultatų dar reikės palaukti.
„Tai čia dar tikrai nėra pabaiga, – sako A. Tapinas. – Na, o šiame tyrime turbūt yra labai paprasta schema, kaip yra „įsisavinamos“ ES lėšos. Tai yra, mes atradome ką tik įsteigtą įmonę Klaipėdos rajone, kuri vėliau perėjo į premjero brolio žmonos, t. y. Virginijos Paluckienės, kontrolę.“
Kaip LRT RADIJUI aiškina A. Tapinas, ši įmonė, nepaisant to, kad neturi nė vieno darbuotojo ir jokių pajamų, sugebėjo gauti 172 tūkst. eurų ES paramą statyti elektros stoteles elektromobilių ir laivų įkrovimui kaime, kuriame yra 5 ar 6 namai.
„Na, tikrai tokia įdomi pasirinkta vieta, – komentuoja visuomenininkas. – Bet, aišku, įdomiausias momentas, kad pagal reglamentą jie tuos pinigus gali išnaudoti, kai skelbia pirkimus. Ir jie paskelbė pirkimą baterijų su dviem inverteriais sistemos įsigijimui. Pirkimo sąlygos buvo labai specifinės. Aš net skaitydamas tas sąlygas pagalvojau, ar čia nebus priderinta prie kažkurios iš premjero iš dalies valdomų įmonių.“
Žinodami, kad pirkimuose dalyvavo tik vienas tiekėjas, „Laisvės TV“ ir „Siena“ kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). Jos gautame atsakyme buvo patikinta, kad pirkime dalyvavo vienas tiekėjas, kuris pirkimą ir laimėjo. Pirkimą laimėjusi įmonė ir buvo G. Palucko iš dalies valdoma įmonė UAB „Garnis“, kuri jau yra tiriama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) dėl gautos lengvatinės paskolos.
„Taigi, įmonė „Garnis“ pardavė baterijų už 154 tūkst. eurų tai premjero brolio žmonos valdomai įmonei. Kol kas, aišku, mes negalėjome išsiaiškinti, čia turbūt pareigūnai turėtų aiškintis, ar iš tikrųjų tos baterijos tiek vertos, ar jos buvo perduotos, kas su tuo projektu vyksta, ar bus tos elektromobilių ir laivų įkrovimo stotelės kaime, kuris yra berods 15 km nutolęs nuo artimiausio vandens. Čia jau turbūt klausimai tolimesniam tyrimui“, – sako A. Tapinas.
Advokatų kontoros COBALT partneris Deividas Soloveičikas sako, kad Lietuvos įstatymai suformuluoti taip, kad užtikrintų maksimalią konkurenciją ir skaidrumą. Anot jo, kiekvienas pirkėjas, šiuo atveju – paramos gavėjas, būtent ta uždaroji akcinė bendrovė, kuri sudarė sutartį su NMA, atitinkamai turėjo suformuoti sąlygas tokiu būdu ir taip, kad dalyvautų kuo platesnis, maksimaliai galimas konkurencingesnis ratas tiekėjų.
„Kad taip vyktų, yra visos technikos, – aiškina D. Soloveičikas. – Tai yra tie, kurie perka, jie išanalizuoja rinką, įvertina, koks yra poreikis to pirkimo objekto, konkrečiai šiuo atveju – tų baterijų ir tų mechanizmų, tada – kiek gali būti tų tiekėjų, atitinkamai turi būti pasistengta, kad nebūtų tų vadinamųjų „auksinių lėkštučių“. Tai reiškia, kad neužaukštinta techninė specifikacija tiek, kad ateitų į pirkimą tik vienas tiekėjas.“
Anot teisininko, vieno tiekėjo buvimas pirkime yra indikacija, kad tas pirkimas gali būti su techninės specifikacijos ydomis. Kaip teigia D. Soloveičikas, paprastai vienas tiekėjas pirkime būna tik tokiais atvejais, kuomet nėra konkurencijos, arba pirkimas yra susijęs su autorinėmis teisėmis, intelektinės nuosavybės teisėmis, arba tai yra analogų rinkoje neturintis produktas.
„Kai kalbame apie baterijas ir su tuo susijusių mechanizmų buvimą, tai, matyt, ta rinka jau yra tikrai išplėtota ir paramos gavėjas turėjo pasirengti sąlygas taip, kad dalyvautų kiek įmanoma daugiau tų tiekėjų. Iš kitos pusės, kai aš sakau paramos gavėjas, yra ir paramos administratorius. Tai yra ta institucija, kuri administruoja ES lėšas“, – sako teisininkas.
Lėšas gali tekti grąžinti
Pasak D. Soloveičiko, administratorius kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba ar kitomis institucijomis ir turėtų patikrinti, ar techninė specifikacija suformuota tokiu būdu, kad konkurencingumo laipsnis būtų išlaikytas.
„Jeigu nebuvo, gali būti, kad šiuo atveju tai sutarčiai arba toms paramos lėšoms, kurios buvo išmokėtos, gali kilti grėsmė. Jas gali tekti grąžinti“, – pažymi teisininkas.
A. Tapinas sako, kad pirkimo dokumentų „Laisvės TV“ ir „Siena“ neturi, tad ką konkrečiai premjero brolienės įmonė įsigijo, neaišku. Visuomenininkams prieinamos tik viešos specifikacijos.
„Iš jų susidaro įspūdis, kad tikrai prie jų sėdėjo ne Palangos kurorto miesto [muziejaus] direktorė, nes ji yra savininkė šitos įmonės, o specialistai inžinieriai. Ir jie sudėliojo tokias specifikacijas, kad būtų kiek įmanoma siauresnis ratas. Ir, galų gale, liko tik vienas tiekėjas“, – teigia A. Tapinas.
Visuomenininkas pastebi, kad bendraudamas su NMA suprato, jog minėta įstaiga šiems pirkimams davė naudotis savo platformą. O paties pirkimo sąlygų atitikimo, panašu, kad nelabai kas ir tikrino.
„Taigi, ta įmonė turėjo faktiškai laisvas rankas, – sako A. Tapinas. – Tai čia mes turime labai didelį klausimą dėl šito pirkimo. Taip pat mes turime dar ir indikacijų, kad ne itin skaidrus pirkimas buvo ir dėl elektros stotelių krovimo. Nes dabar ateina informacija, kad lygtais vienas iš dviejų tiekėjų galėjo būti fiktyvus. Bet čia, aišku, dar reikėtų tikrinti.“
Anot A. Tapino, kol kas įdomiausias klausimas šioje situacijoje yra tai, kaip dviejų mėnesių senumo įmonė sugebėjo gauti beveik 200 tūkst. eurų ES paramą.
LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ dalyvauti kviesti buvo ir premjero atstovai, tačiau Justinas Argustas atsakė, kad tyrimo nekomentuos ir žodį „tyrimas“ nurodė kabutėse.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
