Visuomenei diskutuojant apie ketvirtadienį į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį ir nukritusį rusišką droną „Gerbera“, Lietuvos kariuomenė pateikė paaiškinimus apie oro taikinių naikinimą.
Išplatintame pranešime pažymima, kad „taikos metu oro taikinių naikinimas būtų vykdomas visiškai išskirtiniais atvejais, taikos metu civilizuotos šalys grėsmės nekeliančių objektų, tegul ir pažeidusių valstybės sieną, nenumušinėja“.
„Taikos metu oro erdvę valdo civilinė institucija, o kontroliuoja ir stebi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba. Taikos metu oro taikiniai yra stebimi, identifikuojami ir tik tuomet, kai atitinkami tam tikri grėsmės valstybės saugumui ar kritinei infrastruktūrai kriterijai, gali būti naikinami Krašto apsaugos ministro sprendimu (jei naikinimą atlieka Lietuvos kariuomenė savo pajėgumais) arba NATO Oro pajėgų vadavietės (AIRCOM) sprendimu pagal nustatytus algoritmus, jei naikinimą atlieka NATO Oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Taip pat, esant specialioms sąlygoms, krašto apsaugos ministras gali deleguoti šio sprendimo teisę, pavyzdžiui, per 2023 m. NATO viršūnių susitikimą Vilniuje sprendimo naikinti oro taikinius teisė buvo perduota Karinių oro pajėgų vadui taip sutrumpinant procedūrą. Tačiau taikos metu oro taikinių naikinimas būtų vykdomas visiškai išskirtiniais atvejais, taikos metu civilizuotos šalys grėsmės nekeliančių objektų, tegul ir pažeidusių valstybės sieną, nenumušinėja“, – teigiama pranešime.
Anot pranešimo, karo padėties metu oro erdvės valdymas ir kontrolė perduodama Lietuvos kariuomenės vadui.
„Vadovaujantis mūsų nacionaliniu ir NATO gynybos planais, Lietuvos kariuomenės vadas įsteigia draudžiamas zonas ir nustato skrydžių procedūras, tuomet oro taikiniai naikinami nebe išskirtiniais atvejais, o sistemingai, pagal Oro gynybos planą“, – rašoma pranešime.
Kokie Lietuvos oro gynybos pajėgumai prieš tokius ar panašius dronus?
„Lietuvos kariuomenėje oro erdvės stebėjimui naudojami Karinių oro pajėgų turimi stebėjimo ir gynybos radarai, naikinimui – trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos bei elektroninės kovos priemonės.
Ginklų sistema parenkama pagal keletą kriterijų, pagrindiniai – ji turi gebėti numušti taikinį, taip pat turi nebūti perteklinė, kitaip tariant, jei priešiškas orlaivis skrieja į kokius nors griuvėsius, jo numušimui nebūtinai būtų naudojama brangi NASAMS sistemos raketa, tuo tarpu tegul ir pats pigiausias orlaivis atakuotų kritinės svarbos objektą arba grėstų žmonių žūtys, jis galėtų būti naikinamas visomis turimomis priemonėmis“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Taip pat skaitykite
Ketvirtadienį pasklidus klaidingai žiniai, kad į Lietuvą įskrido rusų kovinis dronas, vėliau buvo skelbiami permainingi pranešimai apie skraidyklę, lėktuvėlį, savadarbį droną ar objektą, nukritusį apie kilometrą nuo sienos su Baltarusija. Ketvirtadienio vakarą krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, kad tai išties buvo rusų dronas „Gerbera“.
Kariuomenė ketvirtadienį skelbė, kad liepos 10 d. apie 11.30 val., Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos fiksavo link Lietuvos sienos iš Baltarusijos pusės artėjantį objektą. NATO oro policijos misiją atliekantiems naikintuvams, kurie tuo metu buvo ore, parengties būklė iš treniruočių režimo pakeista į užduoties režimą, tačiau, objektui po trumpo laiko nukritus, užduotis naikintuvams atšaukta, informacija pasikeista su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Objektas panašus į savadarbį ir pavojaus nekelia, teigta pranešime.
