Pasklidus klaidingai žiniai, kad į Lietuvą įskrido rusų kovinis dronas, vėliau buvo skelbiami permainingi pranešimai apie skraidyklę, lėktuvėlį, savadarbį droną ar objektą, nukritusį apie kilometrą nuo sienos su Baltarusija. Ketvirtadienio vakarą krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, kad tai išties buvo rusų dronas „Gerbera“.
Kas tai per dronas?
Pirmą kartą „Gerbera“ aptiktas Ukrainos danguje praeitais metais. Nuo tada ukrainiečiai nustatė, kad tai yra „Shahed“ tipo dronus imituojantis masalas, kurio pagrindinis tikslas perkrauti oro gynybos pajėgumus.
„Be smūgių į taikinius, „Gerbera“ bus papildyta žvalgybos elementais ir užduotimis nukreipti mūsų oro gynybos sistemų dėmesį“, – pernai liepą rašė Serhijus Beskrestnovas-Flešas, vienas pagrindinių dronų ir elektroninės kovos ekspertų Ukrainoje.
Anot Ukrainos karinės žvalgybos, dėl paprastos faneros ir polistireno fiuzeliažo konstrukcijos dronai „Gerbera“ yra apie dešimt kartų pigesni nei „Shahed“ atakos dronai.
Būtent šias savybes įvardijo Lietuvos institucijos ir kariuomenė, skelbdamos apie į savadarbę skraidyklę panašų objektą.
Ar dronai „Gerbera“ pavojingi?
Kaip skelbia ukrainiečių šaltiniai, kai kurie „Gerbera“ modeliai taip pat gali turėti kovinį užtaisą.
Pernai lapkritį Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino, kad „Gerbera“ gali būti naudojami ir kaip „dronai kamikadzės“, o viduje gali būti „nuo 3 iki 5 kg sprogmenų“, – vasarį rašė S. Beskrestnovas-Flešas
Palyginti, naujesni „Shahed“ modeliai turi iki 90 kg sprogmenį, sausį skelbė Ukrainos prezidentūra.
Kaip ir kodėl dronas įskrido į Lietuvą?
Išlieka neaišku.
Anot Lietuvos kariuomenės atstovų, tokio tipo dronai gali būti naudojami ir per karines pratybas kaip taikiniai.
„Gali būti žvalgyba, [...] gali būti šalies procedūrų testavimas, kaip reaguoja valstybė į orlaivius, įskridusius į jos teritoriją, gali būti [...] kad tai buvo per šaudymo pratybas nesukontroliuotas oro taikinys ir įskridęs į oro erdvę“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos kariuomenės atstovas Gintautas Ciunis.
Visos įvykio versijos tiriamos, skelbia pareigūnai.
Tuo tarpu tarptautinėje spaudoje pasirodė straipsnių, teigiančių, kad Lietuva nesugebėjo laiku sureaguoti ar identifikuoti rusų naudojamo drono „Gerbera“.
Kritikos nestokojo ir Ukrainoje kovojantis lietuvis savanoris ir dronų ekspertas Arūnas Kumpis.
„Niekas negalėjo nustatyti, pavojų kelia ar nekelia. Tai, kas yra jo viduje, vizualiai pamatyti negalima. Jis galėjo būti lygiai taip pat su koviniu užtaisu“, – A. Kumpis ketvirtadienį vakare sakė LRT RADIJUI.
Tą patį patvirtino ir Oleksandra Molloy, tyrėja, atlikusi rusų dronų evoliucijos tyrimą Australijos Naujojo Pietų Velso universitete. Sunku nustatyti, ar dronas yra su sprogmenimis, dėl to ukrainiečių oro gynyba vis tiek yra priversta numušti ir dronus masalus „Gerbera“, ją citavo šalies visuomeninis transliuotojas ABC.
Anot D. Šakalienės, reagavimas skiriasi taikos ir karo metu.
„Kovinio veiksmo atveju, aišku, neina kalba apie vieną objektą, todėl reikia atskirti incidentą ir rimtą grėsmę – invaziją. Yra vienoks reagavimas, kai vienas ar kitas atsitiktinis objektas atskrenda į tavo erdvę, ar tai būtų netyčinis, ar provokacinis atvejis, o visai kitokia reakcija, jeigu tai būtų užpuolimo atvejis“, – sakė ji.
Ar tokių incidentų buvo daugiau?
Latvijoje praeitą rugsėjį laukuose nukrito „Shahed“ tipo kovinis dronas, aukų išvengta.
Tąkart kritikos sulaukė NATO ir Latvijos pajėgos, nesugebėjusios, kaip teigė kritikai, laiku sureaguoti į galimai pavojingą oro erdvės pažeidimą.
D. Šakalienė ketvirtadienį kalbėjo, kad reagavimo algoritmai nuo to laiko pasikeitė.
„Dabar turėjome galimybę jau iš karto pakeisti [NATO] oro policijos reakcijos tipą, ir tai yra esminis pokytis“, – sakė ji ir pridūrė, kad Lietuvos kariuomenėje taip pat keičiamos oro gynybos procedūros.
Galiausiai naikintuvai reaguoti į incidentą pasiųsti nebuvo – dronas tiesiog nukrito.
Nuo pat 2022 m. vasario invazijos pradžios rusų dronai – ir net raketos – buvo įskridę ar sprogo kitų Ukrainos kaimynių teritorijose – Lenkijoje, Rumunijoje, Moldovoje, taip pat ir Baltarusijoje.
„Euronews“ pernai gruodį skelbė, kad ukrainiečiai sugeba nukreipti šiuos dronus atgal į Rusiją arba į Baltarusijos teritoriją.
Minskas neskelbia, kiek tokių atvejų pasitaiko, tačiau nepriklausomas karinio judėjimo fiksavimu užsiimantis projektas „Hajun“ skelbia, kad dešimtys Rusijos į Ukrainą leidžiamų dronų atsiduria Baltarusijos oro erdvėje.
Karo studijų institutas (ISW) taip pat rašė, kad Baltarusijos pajėgos buvo priverstos kelti naikintuvus, kad numuštų šiuos dronus. Tuo tarpu žmonės, viešai skelbiantys apie dronų numušimus ar sudužimus šalies teritorijoje, patiria režimo represijas, pridūrė „Hajun“.
Ką daryti Lietuvai?
Anot buvusio Ukrainos oro pajėgų kariškio Anatolijaus Chrapčinskio, efektyviausias kovos su tokiais dronais būdas – sukelti elektroninius trikdžius, kurie paklaidintų ir galiausiai atjungtų droną.
„Mes aktyviai naudojame radijo, elektronines kovos priemones. Jomis galima sumažinti tokių dronų tikslumą, – jis sakė LRT RADIJUI ir pridūrė, kad bene pusę kas naktį į Ukrainą leidžiamų dronų yra būtent tokie masalai. – Manau, Baltijos šalys turi būti pasiruošusios suvienyti savo pajėgas tam, kad sukurtų bendrą stiprų elektromagnetinį lauką, kuris galėtų paveikti palydovinę navigacijos sistemą.“
„Papildomai reikėtų kurti ir mobiliąsias šaulių grupes, kurios naudotų tiek šaunamuosius ginklus, tiek dronus perėmiklius“, – teigė A. Chrapčinskis, taip pat pridūrė, kad turėtų būti sustiprinta ir žvalgyba.
„Mokykitės iš Ukrainos klaidų“, – sakė jis.
Prie publikacijos rengimo prisidėjo LRT RADIJO žurnalistas Daumantas Butkus.
