Kauno apygardos prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl pernai Merkinėje išniekinto Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo. Lietuvos teisėsaugai nekyla abejonių, kad už šios istorijos stovi Rusijos tarnybos, trims Talino gyventojams sumokėjusios už paminklo išniekinimą. „Tai tikrai nebuvo stichiškai kilęs ir realizuotas nusikalstamas veiksmas. Kaip minėjau, veiksmas planuotas, pradžioje atlikta įžvalga, stebėsena, identifikavimas atskirų objektų ir pasirinktas šis [A. Ramanausko-Vanago paminklas Merkinėje]“, – sakė prokuroras R. Bradūnas.
Prokurorai atliko tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, turto sunaikinimo ar sugadinimo ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo. Plačiau apie tyrimą papasakojo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas.
„Teismui perduoti trys asmenys, ne Lietuvos piliečiai. Du asmenys turi dvigubą Rusijos ir Estijos pilietybę, vienas asmuo – turintis Rusijos pilietybę“, – spaudos konferencijoje kalbėjo prokuroras.
Pasak jo, įtariamieji gimę 1982, 1987 ir 2005 metais. Visi jie buvo pažįstami, gyveno ir dirbo Taline, o šiuo metu yra suimti ir perduoti Lietuvai. Anksčiau, prokuratūros žiniomis, nebuvo teisti.
Prokuroras pabrėžė, kad tyrimas atliktas bendradarbiaujant Lietuvos, Latvijos ir Estijos pareigūnams.
„Tyrimo metu nustatyta, kad šie asmenys, veikdami organizuotoje grupėje, vykdė Rusijos federacijos specialiųjų tarnybų, konkrečiai – GRU – užduotis siekiant destabilizuoti padėtį valstybėje“, – kalbėjo R. Bradūnas.
Jo teigimu, veikla buvo nukreipta prieš atminties vietų naikinimą ir niekinimą. Ikiteisminiai tyrimai atliekami ir kitose šalyse.
Prokuratūros nuomone, įtariamieji nebuvo Rusijos tarnybų darbuotojai, jie užverbuoti konkrečioms užduotims atlikti.
„Jiems atlygis buvo pasiūlytas ir atskirais atvejais gautas“, – sakė R. Bradūnas, tačiau konkrečios sumos, kiek buvo sumokėta už partizanų vado paminklo išniekinimą, neįvardijo. Pasak prokuroro, suma apsiribojo keliais šimtais ar keliais tūkstančiais eurų.
Pasak prokuroro, vienas asmuo savo kaltę pripažįsta iš dalies, kiti du neigia.
„Tai tikrai nebuvo stichiškai kilęs ir realizuotas nusikalstamas veiksmas. Kaip minėjau, veiksmas planuotas, pradžioje atlikta įžvalga, stebėsena, identifikavimas atskirų objektų ir pasirinktas šis [A. Ramanausko-Vanago paminklas Merkinėje]“, – pasakojo jis.
Teismui perduotoje byloje trys užsieniečiai yra kaltinami tuo, kad, vykdydami kiekvienam atskirai priskirtus konkrečius vaidmenis bei užduotis, už piniginį atlygį rinko bei perdavė duomenis apie Lietuvos laisvės kovotojų viešo pagerbimo vietas, surado asmenis, kurie sutiko įvykdyti ir įvykdė vandališkus veiksmus prieš laisvės kovotojų viešo pagerbimo vietas ir kitus objektus.
Vienas iš teismui perduotų kaltinamųjų – Estijos ir Rusijos Federacijos pilietis, A. Ramanauskui-Vanagui skirtą paminklą išniekino vykdydamas kito kaltinamojo nurodymus.
Visiems trims kaltinamiesiems šiuo metu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki septynerių metų. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą yra numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Sulaikyti asmenys Estijoje ir Latvijoje
Kaip jau buvo pranešta 2024 m. vasarį, bendradarbiaujant Lietuvos, Latvijos, Estijos saugumo ir teisėsaugos institucijoms, Estijoje ir Latvijoje buvo sulaikyti asmenys, kurie yra įtariami Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu vykdę įvairias nusikalstamas veikas trijose valstybėse.
Anksčiau skelbta, kad vienas iš įtariamųjų dėl Merkinėje dažais apipilto paminklo Lietuvos partizanų vadui A. Ramanauskui–Vanagui, jau perduotas ir apklaustas Lietuvoje, o kitas dar yra Latvijoje.
Estijos pilietis buvo sulaikytas Estijoje pernai vasario pradžioje ir vėliau perduotas Lietuvos teisėsaugai.
Antras įtariamasis, turintis dvigubą Estijos ir Rusijos pilietybę, buvo sulaikytas Latvijoje. Jis apklaustas vykdant Lietuvos prokurorų išsiųstą Europos tyrimo orderį. Latvijos pareigūnai šiam asmeniui taip pat yra pateikę įtarimus dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų Latvijoje.
Dažnais aplietas ne pirmąkart
LRT.lt primena, kad A. Ramanausko-Vanago paminklas Merkinėje raudonais dažais aplietas ankstų 2024 metų sausio 29-osios rytą. Ant postamento juodais dažais buvo išpieštas svastikos ženklas.
Taip pat skaitykite
Partizanų vado paminklas išniekintas ne pirmąkart, 2023-aisiais jis aplietas baltais dažais. Panašiu metu išniekintas ir kitas A. Ramanausko-Vanago atminimo paminklas esantis Lazdijų rajono Bielėnų kaime.
Paminklas partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui Merkinėje, Varėnos rajone, atidengtas 2022 lapkričio mėnesį, jo vardu pavadintas ir skveras.
Bronzinę skulptūrą sukūręs Gintautas Lukošaitis rėmėsi 1947 metais Bingelių kaimo pakraštyje daryta A. Ramanausko-Vanago fotografija, kurioje partizanų vadas priklaupęs ant vieno kelio su vanagais ant pečių pozuoja fotografui.
A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, bet sovietams okupavus Lietuvą 1945 metais įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, dar po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.
