Merkinėje pirmadienį paryčiais raudonais dažais aplietas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui skirtas paminklas.
Socialiniame tinkle „Facebook“ apie tai pranešė žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius.
LRT.lt žinią patvirtino Merkinės miestelio seniūnas Gintautas Tebėra.
„Apipylė raudonais dažais, tai vyko tarp 4–5 valandos ryto“, – teigė seniūnas.
Jo teigimu, įvykį užfiksavo Merkinės krašto muziejuje įrengtos vaizdo kameros, nusikaltėlius sieks išaiškinti policija.
„Matosi, kad atėjo žmogus, apipylė ir nuėjo“, – sakė jis.
Seniūnas atkreipė dėmesį, kad paminklas partizanų vadui išniekintas ne pirmą kartą, pernai gegužės 8 dieną jis buvo aplietas baltais dažais. Anot jo, bus organizuojami paminklo valymo darbai.
„Tai buvo gegužės mėnesį, su tarybine pergalės diena susiję reikalai, o dabar kuo šita diena „ypatinga“ – negaliu pasakyti“, – LRT.lt kalbėjo seniūnas.
Informacija apie tai socialiniame tinkle pasidalijo ir Lietuvos šaulių sąjunga. Merkinės krašto muziejaus darytoje nuotraukoje matyti raudonais dažais aplietas partizanų vado paminklas, o jo apačioje nupiešta juoda svastika, nubraukta raudonais dažais.
Šaulių sąjunga nurodo, kad nusikaltimą padarė kauke veidą užsidengęs asmuo.
Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė LRT.lt nurodė, kad pranešimas apie dažais apipiltą A. Ramanausko-Vanago skulptūrą Merkinėje gautas pirmadienį kiek po 10 val., į įvykio vietą išsiųsti pareigūnai.
LRT.lt primena, kad pernai paminklas buvo aplietas baltais dažais, pradėtas tyrimas, tačiau įtariamųjų nustatyti nepavyko.
Taip pat skaitykite
Meras teigia, kad nusikaltėlis buvo pasiruošęs iš anksto
Varėnos rajono meras Algis Kašėta LRT.lt patvirtino, kad paminklas raudonais dažais aplietas apie 5 val. ryte, ant postamento juodais dažais išpieštas svastikos ženklas.
„Dabar operatyvinė policijos grupė tiria, pradėtas ikiteisminis tyrimas, bus peržiūrėtos vaizdo kameros. Jau dabar akivaizdu, kad nusikaltėlis buvo pasiruošęs, nes buvo su gobtuvu, kad nebūtų galima atpažinti iš veido. Akivaizdu, kad tai tąsa ankstesnio įvykio [pernai įvykusio analogiško išpuolio], matyt veikė tas pats asmuo arba asmenų grupė“, – kalbėjo meras.
Jo nuomone, labiau tikėtina, kad išpuolį surengė ne vietos gyventojas, o iš kitur atvykęs asmuo.
„Praėjusį sykį sinchroniškai tą pačią parą toks nusikaltimas įvykdytas ir Lazdijų rajone, irgi objektas, susijęs su Adolfu Ramanausku-Vanagu, todėl labai panašu, kad čia toks „turistas“, – svarstė A. Kašėta.
Pasak jo, greičiausiai taip siekiama suerzinti visuomenę, kuriai svarbus šis paminklas ir pasipriešinimo sovietų okupantams istorija.
„Ukrainos kovų kontekste tai yra aktuali tema. Tai yra valia priešintis, valia kovoti už savo laisvę. A. Ramanauskas-Vanagas yra vienas iš pasipriešinimo kovų simbolių. Rusijos propagandai tai yra tema, kurią jie visada bando susieti su fašistine ideologija“, – svarstė meras.
Mero teigimu, kai tik policija leis, prasidės paminklo valymo darbai, greičiausiai dar šiandien. Tik valant paaiškės, ar paminklas buvo rimčiau pažeistas.
Paminklas partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui Merkinėje, Varėnos rajone, atidengtas 2022 lapkričio mėnesį, jo vardu pavadintas ir skveras.
Bronzinę skulptūrą sukūręs Gintautas Lukošaitis rėmėsi 1947 metais Bingelių kaimo pakraštyje daryta A. Ramanausko-Vanago fotografija, kurioje partizanų vadas priklaupęs ant vieno kelio su vanagais ant pečių pozuoja fotografui.
A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, bet, sovietams okupavus Lietuvą, 1945 metais įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, dar po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
