Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad rūpestis visuomenės gerove yra sudėtinė nacionalinio saugumo strategijos dalis. Be to, prezidentas Gitanas Nausėda jį ragina su valdančiaisiais pateikti visuomenės lūkesčius atliepiantį sprendimą dėl tos pačios lyties asmenų santykių reglamentavimo.
Prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime išsakytą teiginį, jog „netapsime saugesnis sviestą keisdami patrankomis“, jis vadino „įžvalgiu pastebėjimu“.
„Kartais mes akcentuodami tą kietąją galią, pamirštame ir minkštąją galią – mūsų visuomenės motyvaciją, visuomenės pasitikėjimą valstybe ir visuomenės tikėjimą, kad valstybė ja rūpinasi“, – žurnalistams po šalies vadovo kalbos sakė premjeras.
„Tai yra nacionalinio saugumo strategijos sudėtinė dalis. Šiuo dvinariu modeliu remiasi Suomija, o Suomiją mes matome kaip pavyzdinę valstybę rūpinantis nacionaliniu saugumu“, – pridūrė jis.
Pasak G. Nausėdos, Vyriausybės parengti bei Seimo patvirtinti mokesčių pakeitimai turi prisidėti ir prie pajamų nelygybės mažinimo.
Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, kitais metais į valstybės biudžetą planuojama papildomai surinkti 278,8 mln. eurų, 2027 metais – 551,9 mln. eurų.
Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai. Lietuva ketina 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Prezidento teigimu, jautriausios visuomenės grupės pastaruoju metu pagrįstai kelia klausimų dėl šalyje augančios skurdo rizikos, o sparčiai didėjančios pragyvenimo ir ypač būsto išlaikymo išlaidos vis labiau spaudžia mažesnių pajamų gavėjus.
Skatinamas atliepti dėl partnerystės reglamentavimo
Be to, skaitydamas metinį pranešimą prezidentas G. Nausėda paragino Seimą pateikti visuomenės lūkesčius atliepiantį sprendimą dėl tos pačios lyties asmenų santykių reglamentavimo. Šalies vadovas pastebėjo, jog buvusios konservatorių ir liberalų kadencijos metu parlamentarai siūlė ambicingus projektus šiuo klausimu, tačiau esą „galiausiai nieko nenuveikė“. Vis dėlto, premjeras G. Paluckas sako nežinantis, kada būtų galima tikėtis šio sprendimo priėmimo.
„Sunku prognozuoti, kada, bet šis Seimas turi Konstitucinio teismo nutartimi įpareigojimą mėginti surasti teisinį reguliavimą, kuris šį klausimą spręstų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
„Koks jis bus, be abejo, priklausys ir nuo Seimo, bet Teisingumo ministerija, įvertinusi visas aplinkybes, atėjus laikui, paruošt tam tikrų įstatymų pakeitimų projektus, kurie galima išspręs šį konstitucinį ginčą“, – pridūrė jis.
Balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
Teismas savo nutarime akcentavo, kad, atsižvelgiant į tai, poros dėl partnerystės įregistravimo gali kreiptis į teismus.
Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Pastaruoju buvo siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
