„Amerikai traukiantis nuo tarptautinės, transatlantinės ar pasaulinės lyderystės, panašu, kad Vokietijai pradeda patikti lyderystė ir tai yra mums vilties ženklas“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sako pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis, komentuodamas ketvirtadienį įvykusią Vokietijos brigados inauguraciją Vilniuje.
– Vakar oficialiai inauguruota Vokietijos brigada, pavadinta „Lietuva“, ir Vilniuje viešėjęs Vokietijos kancleris sakė, kad Vokietijos saugumas yra ir Lietuvos saugumas. Kaip Berlyno įsipareigojimai dabar keičia mūsų situaciją?
– Tie įsipareigojimai, kurie kyla iš pačios NATO sistemos ir koncepcijos, kaip ir nėra nauji, bet jie dabar įgavo labai konkretų, tikrovišką pavidalą. Kai atsirado ta mintis ir galbūt tam tikras rekomendavimas ar nutarimas, kad stiprinant rytinį NATO sparną arba, kitaip sakant, Europą, Europos saugumas pasidarė aktualus dalykas, kadangi Europos kaimynė Rusija pasidarė anksčiau, nei įsivaizduojame, galbūt agresyvi su tokiu užmoju plačiu ne prieš vieną kokią nors kaimynę, o tiesiog prieš visą Europą. Ponas Putinas yra aiškiai paskelbęs, kad „jūs turite atitraukti visas savo kariuomenes, palikti tą Europą mums, o kitaip bus blogai“. O kitaip „mes vis tiek viską darysime jėga“. Ir jokių nėra daugiau kalbų apie buvusias sutartis. Jis kartais pamini ką nors ten iš praeities, bet visiškai aišku, kad, pagal tą dabartinio Kremliaus šeimininko ir jo aplinkos galvoseną, vienintelė sutartis yra jėga ir tam tikras dvasinis atsparumas. Jeigu tu vaizduoji, kad turi didelę jėgą, ir susiduri su konkurento baime, tai konkurentas jau yra pralaimėjęs, nes tu disponuoji jo baime. Ir mes tą matome.
Dabar jau gana ilgas laikas yra tas, kai Rusijos valdytojas užpuolė Europą, o Europa iki šiol to nepripažįsta arba bijo pripažinti, kad ji yra užpulta. Kartais vienas kitas lyderis apie tai truputį pasako. Bet Europa nesielgia taip, kaip užpulta vienovė. Europa žiūri, kad gal Ukrainos problema, galbūt Rusija ją kaip nors sudoros ar pusiau susidoros, o mes dar pagyvensim už krūmo. Tai tie Europos lyderiai, kurie taip galvoja, yra, žinoma, ir trumparegiai, ir sau kasa duobę, ir tuo Kremliaus diktatoriai tiktai džiaugiasi. Bet gal galima dar tikėtis, kad vis dėlto prasideda tam tikras Europos pabudimas. Ir čia toks vilčių teikiantis ženklas yra Vokietijos pabudimas, nes gana ilgai atrodė, kad Vokietija yra visiškai palaužta, išmušta iš kokio nors orumo arba noro lyderystės, noro ginti kitus ir su Vokietija jau kaip ir baigta. Ir, taip, ponios Merkel ir pono Šrioderio Vokietiją jau galima buvo nurašyti. O jeigu tos Vokietijos nebėra, tai tada ir Europa darosi labai silpna ir pažeidžiama.
– Šią savaitę įvyko dar vienas Donaldo Trumpo ir Putino pokalbis. Kai su jumis kalbėjomės vasarį, tą kartą jūs sakėte, kad dar turime palaukti, kol pamatysime tikrą Amerikos veidą. Ar, jūsų vertinimu, dabar matome tikrąjį Amerikos veidą?
– Mes matome labai tokį įtartiną, silpną ar abejojantį tą Amerikos veidą. Iš tikrųjų Amerika atsisakė demokratinio pasaulio lyderystės, apie ką mes visąlaik kalbėdavome ir kur galbūt išsiplėtojo tam tikra giluminė klaida. Dar prieš metus visi Vakarų lyderiai kaip vienas kartojo vieną motyvą, vieną dūdelę pūtė: „Be Amerikos mes nieko negalime, be Amerikos mes bejėgiai.“ Tai man iš karto kildavo klausimas: tai ką, jūs jau kapituliuojate? O jeigu Amerika susitaria su Putinu? O galbūt jau susitarė arba į tai dalykai krypsta? Tai mums belieka tiktai iš anksto nusipirkti vestuvinį pyragą ir eisime pasiduoti.
– Kaip mes atsidūrėme dabar tokiame taške? Jūsų vertinimu, apskritai darbotvarkę dabar sudarinėja Putinas?
– Todėl, kad jam leidžiama tai daryti. Jisai pagąsdina, kad jisai užmes bombą, ir tie Vakarai prašo, kad jisai nebūtų toks gąsdintojas. O Vakarai niekad nepasakė, kad „mes tau tokią bomba užmesim, kad tos tavo Rusijos apskritai neliks“. Ir Rusija apskritai nežinia, kas toks yra per daiktas, iš kur atsiradusi, kur jos pradžia ir pabaiga. Rusijos valdovas gali sakyt, kad Rusija neturi pabaigos, Rusija amžina, Rusija nenugalima, jie tą įkiša jau net į amerikiečių mąstytojų galvas. Kartu Rusija nenugalima. Kas tą pasakė, žmonės? Pirmiausia ji pati save nugali, ji pati save susinaikins ir eina į tai, o jūs bijot. Žinoma, niekas neateis užkariauti Rusijos tiesioginės okupacijos ar kitos santvarkos įvedimo prasme. Rusija pati sugrius, jos rytinę dalį jau dabar ima Kinija ir paims iki galo, kai norės. Ir Rusijos laikas faktiškai baigiasi. Tiktai labai desperatiškai lošiama ta gąsdinimo korta.
– Jeigu Rusijos laikas baigėsi, tai Rusija, jūsų vertinimu, nesiruošia kariauti su NATO?
– Rusija galbūt ir nesiruošia rimtai kariauti, taip, kaip propaganda visąlaik skelbia, jog „NATO yra priešas, kuris nori mus pulti“. Jie puikiausiai žino, kad NATO nepuls. NATO yra gynybinė organizacija, gynybinė nuo agresijos, nuo tų, kurie nori primesti savo pasaulinę tvarką. Vakarai dar nenori pasiduoti. Ir tam yra NATO organizacija, gynybinė organizacija. Na, o tie propagandistai iš rytų skelbia, kad čia yra agresorius ir todėl jis turi būti sunaikintas, nes kitaip jiems labai pavojinga, kol yra NATO. Ir jų tikslas yra sugriauti NATO ir palikti Vakarų demokratijas kaip ir neapginamas arba nesiginančias. Dabar klausimas yra toks ir Lietuvai.
Ir tarp kitko, tai, kas įvyko vakar, yra vilčių teikiantis ženklas, kad Lietuva yra pasiryžusi gintis ir kad Europa su dabartine Vokietija rodo valią gintis, ne kapituliuoti, prašant malonės, kad „dar leiskite mums kurį laiką pagyventi“. Aš net pasakysiu – Amerikai traukiantis nuo tarptautinės, transatlantinės ar pasaulinės lyderystės, panašu, kad Vokietijai pradeda patikti lyderystė ir tai yra ir mums vilties ženklas. Aišku, Vakarai yra praradę be galo daug laiko tokiam tikram apsiginklavimui, kurio galbūt iš tikrųjų bijotų ir Kremliaus agresoriai. Jie nebijo užpuolimo, jie tik skaičiuoja savo laiką, kada jiems pulti ir pribaigti tuos supuvusius Vakarus. Jie atvirai kalba.
– Su Vokietijos brigada, mes, aišku, didiname apsaugą nuo išorės priešų. Bet kiek, jūsų vertinimu, esame apsisaugoję nuo priešų viduje? LRT Tyrimų skyriaus šią savaitę paskelbtas tyrimas parodė, kad Rusijos paramos fondas finansavo Lietuvos teisininkus ir prorusiškus asmenis, kurie skleidžia Kremliaus propagandą. Ir tai dar ne tyrimo pabaiga. Kolegos sako, kad bus daugiau pavardžių. Ką jums sako šis tyrimas?
– Man sako apie mūsų apsileidimą ir gynybinį bejėgiškumą. Mes nesiginame šiame fronte. Kartais pakalbame, kad reikia kontrapriemonių, kontrapropagandos. Bet pirmiausia reikia neįsileisti to baisaus ginklo, kuris yra priešo propaganda, o mes ją tiražuojame. Mes ją komentuojame, tiražuojame, aiškiname, kad gal čia ne taip dar blogai. Reikia ją apskritai atmesti, nes tai yra ginklas ir mes be reikalo tą ginklą aktyvuojame. Turbūt tikslingiausia būtų pasekti didžio rusų poeto Puškino patarimu i ne osparivaj glupca – nesiginčyk su kvailiu. Puškinas visokių dalykų yra pasakęs ir gana abejotinų, bet šiuo atveju jis teisingai pasakė – nesiginčyk su kvailiu.
O mes ginčijamės su kvailiu ir kvailys yra laimingas, kad jį pripažįsta kaip vertą ginčytis, galbūt jisai nuginčys. Arba jis pasiekia to, kad jis yra vertas ginčytis, kad jis yra lygiavertis. Tada jam taip, kaip sviestu per zūbus patepta. Koks malonumas, kad su juo dar kalbasi bijodami, – tai geriau nereikia. O čia yra tam tikra psichologinė klaida arba Kremliaus kokių nors psichologijos ekspertų ir patarėjų įdirbis ir pasiekimas, kad Vakarai iš tikrųjų, kaip jūs sakote, lošia Putino korta.
