Dar nesibaigus balandžiui, Lietuvoje – jau 18-as šilumos rekordas, sako meteorologai. Jų teigimu, tai – šilumos anomalija, nes toks karštis balandžio viduriui nėra įprastas ir yra nulemtas klimato kaitos.
Nors dar nesibaigė balandis, prie Žaliųjų ežerų Vilniuje kai kurie jau šildosi saulėje.
„Man jau nemažai metų, galiu pasakyt, neatsimenu, kad būtų balandžio mėnesį taip šilta“, – tikina čia besimaudanti vilnietė.
Oras stebina ne tik lietuvaičius. Išsimaudyti ežere nusprendė į Lietuvą atvykusios ispanės.
„Nesitikėjau, kad eisiu maudytis. Maniau, kad bus gerokai šalčiau ir vaikščiosiu su striuke ar paltu“, – neslepia mergina.
„Prieš dvi savaites snigo, o dabar esu čia. Ir čia dar karščiau, nei šiuo metu Ispanijoje“, – antrina kita ispanė.
Kitose Europos šalyse prieš keletą dienų iš tiesų buvo vėsiau, sako meteorologas Gytis Valaika.
„Kitur Europoj tai buvo pakankamai vėsu – 10, ne daugiau 15-os laipsnių. Lietuvoj ir aplink Lietuvą buvo netgi šilčiau, negu tokiose šalyse pietų Europos kaip Italija, Graikija, Ispanija“, – akcentuoja specialistas.
Šiomis dienomis – jau 18 šilumos rekordas šiais metais, kai pernai tiek jų buvo per visus metus, sako meteorologas. Pasak jo, regione aplink ir Lietuvoje temperatūra siekė daugiau nei 25 laipsnius. Daugiausia čia buvo sušilę balandžio 18 dieną: Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje, Tauragėje termometrų stulpeliai siekė 29,1 laipsnio ir tai yra 6 laipsniais daugiau nei ankstesnis šilumos rekordas.
„Ta anomalija atėjo labai su stipriu pietiniu oro srautu nuo šiaurės Afrikos. Čia buvo dulkių. <...> Aukšta temperatūra lemia didesnį garavimą ir daugiau drėgmės išgaruoja, negu įprastai. Ir kadangi kritulių ir taip labai mažai, tai visa tai veda į sausrą. Jeigu toliau kritulių nesulauksim, tikėtina, kad išsivystys iki stichinės sausros“, – įspėja meteorologas.
Vytauto Didžiojo universtiteto (VDU) Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja sako, kad prie tokių klimato pokyčių teks prisitaikyti.
„Pasėliai gali išdžiūti, gali turėti poveikio derliui. Aišku, kad ateityje tokių kraštutinumų gali būti ir daugiau ir dėl to turėtume ruoštis su inžinerinėmis ūkio priemonėmis – <...> tai yra arba sausinimas arba drėkinimas“, – teigia ji.
Pasak mokslininkės, tokie klimato pokyčiai lems sausras, o jas keis potvyniai. Aplinkosaugos specialistai sako, jog ankstyvi karščiai keičia ir tai, kada augalai brandina vaisius, platina sėklas, o tai paveikia ir gyvūnus, kurie jais maitinasi.
„Prieš 40 metų dar buvo įprasta, kad mėlynių pats žydėjimas yra birželio viduryje, tuo tarpu, mėlynės žydi jau dabar. <...> Plukės – tai yra Mamos dienos gėlė, šiuo metu jos jau baigia peržydėti, nes jos pradeda žydėti maždaug mėnesiu anksčiau, balandžio pradžioje“, – akcentuoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Eglė Vičiuvienė.
Karštėjantis klimatas ilgina erkių aktyvumą. Erkės buvo aktyvios nuo praėjusių metų kovo iki šių metų vasario vidurio, sako ekspertai.
„Tą ramybės periodą, kai tikrai galėjome garantuoti, kad aktyvių erkių gamtoje nėra, turėjom tik 2 savaites – nuo vasario vidurio iki pabaigos. Ir tas atsiliepia sergamumui. kadangi kuo ilgiau erkės aktyvios, tuo didesnė tikimybė, kad bus įsisiurbusios žmonėms“, – teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro medicinos entomologė Milda Žygutienė
Šiais metais jau fiksuota 10 erkinio encefalito atvejų.
