Klaipėdos centre esančios Atgimimo aikštės rekonstrukcija tapo skirtingų institucijų nesutarimų simboliu. Aikštėje pradėjus archeologinius tyrinėjimus ir atkasus daugybę sprogmenų, archeologai atsisakė tęsti darbus, procesas sustojo, o miestas, kariuomenė bei kitos institucijos apie pusmetį ieško sprendimų dėl išminavimo darbų. Vietos opozicija žeria kritiką merui Arvydui Vaitkui ir akcentuoja, kad situacija atsirūgs finansiškai, o meras kritikams siūlo grįžti į mokyklą.
Sprogmenų Atgimimo aikštėje problema neišsprendžiama jau nuo praėjusių metų spalio. Mieste ne kartą dėl to posėdžiavo įvairios tarnybos, buvo paskelbta ekstremali situacija, o meras be užuolankų kalbėjo, kad aikštėje gulint daugybei sprogmenų kyla realus pavojus ir gyventojams, tačiau iki šiol teritorija vis dar neišminuota.
LRT.lt jau skelbė, kad vos tik prasidėjusi aikštės rekonstrukcija sustojo dėl archeologinių tyrinėjimų metu atrastų sprogmenų.
Archeologams atkasus po žeme buvusių pastatų pamatus aptikta apie dvi dešimtys bombų, o po jomis – ir trotilo.
Rasti sprogmenys tuomet buvo neutralizuoti, tačiau dėl kilusių grėsmių archeologiniai tyrimai buvo sustabdyti, į aikštę darbininkai pareiškė grįšiantys tik tada, kai bus saugu. Manoma, kad sprogmenų gali būti ir kituose po aikšte išlikusių pastatų pamatuose bei po judria Herkaus Manto gatve.
Nuo pernai spalio nesutariama, kas turėtų imtis aikštės išminavimo. Miesto nuomone, tą turėtų padaryti kariuomenė, o ši darbų iki šiol nesiėmė ir savivaldybei nurodė, kad aikštė turi būti visiškai atlaisvinta.
Šių metų sausio pabaigoje nerimas dėl situacijos aikštėje dar labiau sustiprėjo, nes aikštėje nuvirto dvi iš dar anksčiau archeologų atkastų po žeme buvusių pastatų sienų. Jos nuvirto greta tų vietų, kur anksčiau buvo rasti sprogmenys. Akcentuojama tai, kad nežinia, kaip situacija gali keistis ateityje ir kokias pasekmes tai gali lemti.
Aikštės atnaujinimo rangovams metų pradžioje vis dėlto teko įžengti į užminuotą aikštę ir bandyti užbėgti už akių ekologinei nelaimei. Dar rudenį vykdant archeologinius tyrinėjimus buvo atkasti ir lietaus bei buitinių nuotekų tinklai, kurie taip ir liko stovėti neužkasti. Žiemą sunerimta, kad vamzdžiai gali užšalti, įžvelgta tam tikrų šulinių pasvirimo ar nugriuvimo grėsmė, o tuomet dalis miesto liktų be galimybės naudotis nuotekų tinklais.
Siekiant to išvengti šuliniai buvo sustiprinti, o atkasti tinklai – izoliuoti.
Merui – opozicijos kirčiai
Opozicinė Klaipėdos savivaldybės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija neseniai išplatino savo poziciją dėl Atgimimo aikštės atnaujinimo.
Uostamiesčio konservatoriai žeria kritiką merui A. Vaitkui ir ragina jį imtis lyderystės.
„Meras žadėjo projektą užbaigti greičiau, nei numatyta sutartyje – per pusantrų metų, tačiau jau beveik pusmetį darbai sustoję, išminavimas nebaigtas, kiekviena prastovų diena yra nuostolis miesto biudžetui ir dėl to atsakomybę turi prisiimti valdantieji“, – išplatintame pranešime cituojamas TS-LKD frakcijos pirmininkas Andrius Dobranskis.
Klaipėdos konservatorių teigimu, mieste vykdant statybos darbus sprogmenų randama dažnai ir tai, pasak A. Dobranskio, nėra priežastis ilgam sustabdyti svarbų projektą. Opozicinei frakcijai nesuprantamas mero sprendimas atsisakyti privačių išminuotojų paslaugų, kai ši praktika šalyje plačiai paplitusi.
Kiekviena diena – nuostolis?
A. Dobranskis savo socialinio tinklo paskyroje merui rėžė dar aštriau – teigiama, kad meras, žadėdamas aikštės atnaujinimą per pusantrų metų gyventojams sukėlė lūkesčių, o paaiškėjus, kad planų įvykdyti nepavyks, ėmė kaltinti visas įmanomas institucijas.
„Klausimą išspręsti galima greitai ir be didelių išlaidų – pasinaudojant privačių išminuotojų paslaugomis. Privačius išminuotojus, reikalui esant, samdo ir Lietuvos kariuomenė. Tačiau, užuot pasinaudojęs plačiai taikoma praktika, meras pasirinko delsimo ir žmonių gąsdinimo kelią“, – teigia A. Dobranskis.
Anot frakcijos pirmininko, pasirašius 21 mln. eurų vertės sutartį su rangovu, A. Vaitkus žadėjo, kad sutartyje nurodyta kaina yra galutinė ir apie jokius rekonstrukcijos pabrangimus esą negali būti kalbos, tačiau esą sutartis jau pabrango.
„O įvertinus prastovas, ji bus indeksuojama, tai reiškia, kad kiekviena prastovos diena jau dabar miestui brangiai kainuoja“, – dėsto A. Dobranskis.
Politikas taip pat stebisi ir tuo, kad statyboms sustojus pusmečiui miestas ketina skolintis 10 mln., iš kurių 6 mln. eurų numatoma panaudoti aikštės rekonstrukcijai.
„Darbai sustoję, o paskola taip pat kainuoja, tad kokia prasmė ją imti? Merui, regis, nelabai rūpi“, – konstatuoja A. Dobranskis.
Proveržis – jau greitai?
Klaipėdos meras A. Vaitkus aiškina, kad kritiką žerianti opozicija nesupranta situacijos ir tvirtina, kad jau netrukus į aikštę gali sugrįžti darbininkai.
„Lietuvos kariuomenė išreiškė savo reikalavimus mums išvalyti visą aikštę. <...> Mes šiuo metu kreipėmės į rangovus, kurie turi rangos sutartį aikštėje, kad jie pateiktų komercinį pasiūlymą. Jeigu tas siūlymas mūsų netenkintų, mes esame pasiruošę skelbti konkursą. Kalba vyksta ne apie išminavimo darbus, o apie aikštės išvalymo darbus pasitelkiant, aišku, ir kariuomenę. Kariuomenė tik dalyvaus procese, bet nevykdys pačių darbų“, – LRT.lt sakė A. Vaitkus.
Taigi, darbas aikštėje gali būti ir toks, kad aikštės išvalymo metu radus dar sprogmenų, bus įvedamas planas „Skydas“ ir jie bus išvežti iš miesto centro.
Atgimimo aikštės išminavimo darbus Lietuvos kariuomenė, mero žiniomis, yra įsitraukusi į savo šių metų planus, tačiau prieš tai miestas turi pasirūpinti, kad teritorija, kaip jau minėta, būtų išvalyta.
„Tikrai turime jau pozityvų sprendimą ir noriu informuoti, kad ši teritorija yra pripažinta pavojingiausia teritorija šalyje. Tokią perspektyvą esame pasiekę“, – teigė A. Vaitkus.
Meras teigė girdintis replikas dėl privačių išminuotojų ir dėl tokios galimybės konsultavosi su specialistais, tačiau paaiškėjo, kad Klaipėdoje susiklosčiusios situacijos atveju negalima veikti taip, kaip būtų veikiama, pavyzdžiui, sprogmenis aptikus ne mieste, o kur nors laukuose.
„Valstybė turėtų įteisinti tokius veiksmus ir tada nekiltų klausimų, ar privatininkai gali dalyvauti tokiame procese, ar ne. <...> Opozicijai reikėtų nueiti į mokyklą ir pradėti turbūt nuo pirmos klasės mokytis gyvenimo. Kai nežinai situacijos, iš šalies atrodo daug paprasčiau. Tai nėra paprastas dalykas“, – sakė A. Vaitkus ir akcentavo, kad minėtas aikštės išvalymo planas jau yra baigimo stadijoje.
Kiek aikštės išvalymas gali kainuoti – kol kas neaišku. Taip pat nekomentuojama, kada darbai galėtų būti pradėti.
„Mes turime siekį, kad terminai būtų kuo trumpesni. Aš manau, kad tikrai ne ilgiau nei kelios savaitės ir mes turėtume gauti rangovo pasiūlymą. Jeigu pasiūlymas tinka, darbus pradedame nuo to bendro sutarimo momento. Jeigu ne – porą mėnesių maždaug kainuotų naujo rangos konkurso parengimas ir rangovo atrinkimas padaryti tuos darbus“, – aiškino A. Vaitkus.
Kariuomenė: „Esame pasiruošę pradėti darbus“
Lietuvos kariuomenė, panašu, nesikrato Atgimimo aikštės išminavimo darbų ir teigiama, kad specialistai yra pasirengę pradėti darbus – laukiama tik kol miestas atliks jam pavestus darbus.
“Lietuvos kariuomenė ruošdamasi Atgimimo aikštės išminavimo darbams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė iki potencialiai užterštos teritorijos valymo darbų pradžios būtinus atlikti teritorijos paruošiamuosius darbus, susijusius su žemės darbais ir įvairių atliekų pašalinimu“, – informavo kariuomenės atstovai.
Taip pat pastebima, kad per specialiai aikštės situacijai aptarti surengtame viename iš susitikimų buvo aptartos kylančios problemos, Lietuvos kariuomenės atstovai pateikė praktinių sprendimų būdų pavyzdžių, sutarta dėl tolimesnių konsultacijų.
„Lietuvos kariuomenė paskyrė atstovą, kuris galėtų konsultuoti savivaldybės atstovus užtikrinant sąlygas darbų pradėjimui. Esame pasiruošę pradėti darbus, kai vietovė bus paruošta“, – LRT.lt užtikrino Lietuvos kariuomenė.
Projektas nepabrangs?
Nors prieš imantis aikštės rekonstrukcijos veikiausiai niekas nesitikėjo, kad jau pirminėje darbų stadijoje bus įstrigta pusmečiui, A. Vaitkus padėties nevadina force majeure.
„Aš nepavadinčiau šios situacijos force majeure. Tiesiog tai, kas yra rasta pradėjus žemės darbus, neturėjo niekas jokios informacijos. Yra priežastys, dėl kurių šiandien projektas negalėjo eiti taip, kaip mes planavome. Šiandien bent jau yra aiškus kelias, kaip mes matome perspektyvą. Noriu patikinti visuomenę, kad šiandien projektas nėra pabrangęs nė vienu centu. Kas bus ateityje – negaliu pasakyti“, – akcentavo Klaipėdos meras.
A. Vaitkus nepamiršo, jog pasirašant sutartį rangovams minėjo, kad sutartinę sumą reikia laikyti konstanta, tačiau taip pat pastebi, kad tai nereiškia, jog projekto eigoje negali atsirasti papildomų darbų.
„Mūsų tikslas išlieka toks pats – kad sąmata nesikeistų. O jeigu ir keistųsi, tai turi būti labai aiškus pagrindimas, dėl ko keistųsi“, – pastebėjo politikas.
Paklaustas dėl A. Dobranskio minimos paskolos, A. Vaitkus teigė, kad paskola yra reikalinga ir tokį žingsnį siūlė žengti administracijos specialistai.
„Ta paskola yra reikalinga todėl, kad mieste yra projektų, kurie buvo nevykdomi metų metais ir paskutinius ketverius metus. Opozicijai reikėtų atsistoti prieš veidrodį ir pasižiūrėti į jį. Šiandien mums tenka darbų apimtis didinti labai drastiškai“, – aiškino A. Vaitkus.
Atsisakyti požeminės aikštelės nematoma poreikio
Žinia, aikštės rekonstrukcijos metu po šia teritorija bus įrengta ir požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Tokiam planui dalis klaipėdiečių priešinasi, o kol aikštėje darbai nevyksta, mieste rengiamos diskusijos apie tai, ar požeminės aikštelės iš tiesų reikia ir vis garsiau kalbama apie aikštėje atkasamų senųjų pamatų ir kitų vertybių išsaugojimą.
Vis dėlto A. Vaitkus neslepia, kad bent jau kol kas nemato poreikio iš naujo įvertinti, ar požeminės stovėjimo aikštelės Atgimimo aikštėje iš tiesų reikia.
„Tie, kurie sako, kad aikštelės nereikia, tai labai norėčiau gauti ne kažkieno nuomonę iš savo suvokimo, o informaciją, pagrįstą skaičiais. Jeigu tokią gaučiau, aš tikrai ją analizuočiau. Dabar tokios informacijos nėra“, – sakė A. Vaitkus.
Jis taip pat pastebėjo, kad pastaruoju metu susitikdamas su įvairiomis žmonių grupėmis ir verslo struktūromis negirdi priekaištų planui įrengti požeminį garažą. Be to, Kultūros paveldo atstovai, architektai atkreipia mero dėmesį, kad bet kokiam projekto pakeitimui dabar prireiktų penkerių metų.
„Tai reiškia, kad išraustą duobę mes turėtume penkerius metus arba niekada, nes čia diskusijų laukas, jis niekada nesibaigs. <...> Yra keletas apklausų nuo 2011 m. Žmonės labai aiškiai buvo išreiškę savo poziciją, kaip tas projektas turi atrodyti. <...> Yra projektas, jis turi visus įmanomus leidimus, ši teritorija yra aprašyta įvairiausiuose posėdžiuose, pasitarimuose, ekspertiniuose svarstymuose ir daugelyje kitų vietų. Jeigu bus rasti kultūros paveldo objektai, kurie turi didžiulę vertybinę reikšmę, mes dėsime visas pastangas konsultuojantis su Kultūros paveldo departamento atstovais ir su ekspertais, kaip tą vieną ar kitą elementą išsaugoti“, – teigė meras.
Anot mero, tarp diskutuojančiųjų ir miesto vadovybės yra esminis skirtumas – diskutuojantieji nėra atsakingi už šiuos klausimus, o miesto valdžia – yra.
„Kadangi žmonėms galbūt trūksta kompetencijos ir žinių, eina į debatus ir kalbasi. Daugiau iš visuomenės, kitų grupių yra didelis dalykas – kalbu apie senamiesčio verslininkus ir apie daugybę kitų žmonių, su kuriais teko bendrauti, tai jie turi kitą nuomonę“, – apibendrino A. Vaitkus.
