Pabradės poligone tebevyksta sudėtinga JAV karių paieškos ir gelbėjimo operacija. Penktadienio popietę į nelaimės vietą atgabenta galinga žemsiurbė, o vakare prie gelbėjimo prisijungė ir JAV narai. Pranešta, kad nustatyta tiksli nuskendusios vikšrinės gelbėjimo mašinos M88 „Hercules“ vieta.
Apie tai „Dienos temoje“ – kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
– Ar realu per šeštadienį ir sekmadienį ištraukti šarvuotį, kai jau nustatyta jo vieta?
– Mes tikimės. Ką tik sugrįžau iš tos vietos, vyksta pasiruošimo darbai. Taip, mes beveik visą šitą laiką, visas keturias dienas, tikėjomės, kad mums pavyks tiek pirmą, tiek antrą, tiek trečią, tačiau gamta daro savo. Pati vieta yra labai sudėtinga, matė turbūt ir žurnalistai, kai turėjo galimybę nuvykti į vietą ir pafilmuoti, – ten nėra taip paprasta. Duburys, šalia ežeras, renkasi vanduo.
– Vanduo tebesirenka?
– Taip, jis tebesirenka, bet dabar pradedame izoliuoti, smėlio maišais padaromas barjeras. Atvyko galingiausia Lietuvoje žemsiurbė, dabar vyksta pasiruošimo darbai, kad šiek tiek nusistovėtų vanduo, būtų išvyniotos visos žarnos ir vamzdžiai. Tikiuosi, esu sukryžiavęs pirštus, kad kai tik bus pasiruošimo darbai pabaigti, iškart pradėsime darbus.
– Šarvuočio vieta yra nustatyta, bet ar jau yra žinoma jo padėtis? Ar tai turi įtakos iškėlimui?
– Buvo pasitelkti echolotai, kad būtų nustatyta vieta. Kontūrai daugiau mažiau yra matomi, tačiau vis tiek yra daug dumblo, purvo. Tai iš tiesų gali daryti įtaką pačiai ištraukimo operacijai. Atvykę narai pasiruoš vietą. Tikimės paties geriausio.
– Tai jo konfigūracija dar nėra aiški, kiek jis yra nugrimzdęs?
– Specialistams ji, jeigu dabar ir nėra aiški, paaiškės. Gal nespekuliuokime, juo labiau kad tai gal nėra pats svarbiausias klausimas šiandien.
– Sakote, kad yra atvykę narai. Tai lietuviai, amerikiečiai ar lenkai?
– Mes turime savo sausumos pajėgų inžinierių, narų, turime privačių įmonių narų, turime Vandenų direkcijos specialistų, kurie supranta, kaip veikia vanduo ir pan. Jau yra atvykę JAV narai. Dabar tik klausimas, kada juos pasitelksime tam, kad būtų galima pasiruošti, nes, žinote, tas vanduo vis dar yra šiek tiek sudrumstas, narai negali matyti per dumblą, todėl reikia atlikti paruošiamuosius darbus.
– Kelias, kuriuo dabar važiuoja technika, kad ištrauktų šarvuotį, yra tarsi padarytas naujai, nes anas buvo per siauras ir technika negalėjo privažiuoti. Šarvuočiui, kuris nugrimzdo, jiems patiems, amerikiečiams, tas kelias galėjo būti teisingas? Kaip jie galėjo atsidurti kelyje, kuris, atrodo, kaip ir nelabai buvo išvažiuojamas? Ar tai negalėjo jiems patiems kelti įtarimų? Kaip jie ten atsidūrė?
– Aš negaliu atsakyti, kaip galėjo būti, nes nėra liudininkų. Ten buvo net ne kelias, o aukšta dujų slėgio trasa. Ji atrodė kaip proskyna, linija. Tai galbūt galėjo juos suklaidint. Kiek man yra žinoma, jie važiavo tamsiu paros metu.
– Galėjo paklysti?
– Galėjo paklysti, galėjo mėginti nukirsti kur nors kampą, nes jie vyko į, tikėtina, sprendžiant iš to, kaip dabar yra dekonstruojami įvykiai, pagalbą kitiems dviem įstrigusiems vilkikams kitoje vietoje. Tai buvo amerikiečių organizuojamos pratybos, daug aplink judančios technikos. Aišku, pas mus ši žiema nėra tokia šalta ar šlapia, sniego nebuvo daug, bet vis tiek pavasarį yra labiau pakilęs vanduo, klampynės, keliai poligone nėra asfaltuoti, gruntuoti. Čia turbūt yra natūralu.
– Ar tokiose priemonėse kaip šis šarvuotis yra aparatūra, leidžianti matyti jų judėjimą ir įspėti, jog jie važiuoja ne tuo keliu?
– Abejoju.
– Nėra tokios?
– Žinote, aš nespekuliuosiu, aš nežinau, kokia aparatūra ten yra sumontuota. Galbūt palikime tai tyrėjams išspręsti. Žinau, kad yra ekspertų, kurie galbūt geriau susipažinę ir jie jau komentavo, bet tai yra paprasta technika, paprastas vilkikas.
– Ar Lietuvos kariuomenė yra išžvalgiusi šią vietovę? Jeigu vyktų mūsų pratybos, ne amerikiečių.
– Prieš pratybas yra labai įprastos procedūros. Pačiam ne kartą teko planuoti ir vadovauti pratyboms. Kiekvienąkart prieš pratybas tu ruoši planą. <...> Įvertini situaciją, duodi nurodymus, apibrėži teritoriją. Ar tai buvo daroma šiuo atveju, klausimas ne man, bet tyrimas turėtų atskleisti.
– Tai nebuvo poligono teritorija. Ar dažnas atvejis, kai pratybos vyksta peržengiant poligono ribas?
– Tai yra karinė teritorija, tie patys keliai. Kasdienė veikla.
– Ar gali būti, kad kariai vis dėlto išsigelbėjo ir yra kur nors miške?
– Pagal saugumo instrukcijas, taikos metu bet kurioje šarvuotoje transporto priemonėje bent jau tanko vadas yra iki pusės išlindęs per liuką, kad stebėtų aplinką, nes tik iš vidaus matomumas yra mažas. Greičiausiai, laikydamiesi saugumo reikalavimų, jie taip ir judėjo. Turėjo užduotį, kurią vykdė, tad dabar spekuliuoti sudėtinga. <...> Buvo visokių versijų, todėl pirmą naktį buvo pakeltas sraigtasparnis su termovizorinėmis kameromis, kad būtų įsitikinta, jog nėra kur nors karių.
– O diversijos versija buvo tiriama? Galbūt kariai buvo išlaipinti, mašina nuskandinta ir kariai už sienos.
– Tyrimas vyksta ir ne man čia dabar komentuoti. Labai įdomius klausimus uždavinėjate. Deja, negalėsiu visiškai jūsų smalsumo patenkinti, nes vykstant ikiteisminiam tyrimui kol kas visos detalės žinomos tik tyrėjams.
– Tai pagrindinė versija dabar, kad atsitiko nelaimė?
– Mes taip manome, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, greičiausiai paklydo, neįvertino situacijos. Pati paieška buvo [vykdoma] gana plačiai. Kaip ir paminėjote, visad yra viltis, kad kariai galbūt paliko sugedusią transporto priemonę, pasiklydo, vis tiek tamsus paros metas. Sraigtasparniai su termovizoriais ieškojo, rado keletą objektų, kurie buvo panašūs, bet, deja, nepasitvirtino ir tada tas paieškų ratas po truputį siaurėja.
Kas suteikė daugiau įrodymų, jog būtent toje vietoje, kur dabar vyksta pagrindiniai darbai, tai buvo vėžės į vieną pusę, akivarą, bet nei išvažiavimo, nei atgalinio judėjimo nepastebėta. Šioje vietoje buvo pasitelkti mūsų kariuomenės narai, kurie atvyko pirmieji, naktį viską metė, ryžtingai pasiėmė savo priemones, apčiuopos būdu, su kartimis galimai aptiko kažkokį kietą daiktą pusantro metro gylyje. Išsilieję šiek tiek dyzelino ir šiek tiek tepalų buvo kaip įrodymas, kad paieškos vieta greičiausiai yra čia. Dėl to pradėjome darbus, kurie tęsiasi jau ketvirtą dieną.
– Ar jūs turite vilčių, kad tie žmonės dar yra gyvi?
– Viltis miršta paskutinė. Visąlaik yra tam tikra viltis, kol nepamatai tų žmonių kitaip.
– Ar po šios nelaimės gali būti keičiamos pratybų Pabradės poligone ribos, kad jos būtų susiaurintos ir niekas nepasiklystų?
– Ne, matote, poligonas, mokymų teritorija tam ir yra, kad tu galėtum treniruotis įvairiomis sąlygomis įvairius taktinius veiksmus. Upės, miškai, daubos, kloniai, atviros ir uždaros vietos kaip tik padeda sudaryti taktines situacijas. Faktas, kad mes peržiūrėsime. Viena iš mano rekomendacijų – žemėlapiuose pateikti tam tikrus apribojimus ar pažymėti, kad ši vieta kitokia, nei gali atrodyti vietovėje. Ženklai ten buvo, kaip minėjau, ten buvo dujų trasa, automobiliai ten nevažinėja, ten nebuvo kelias. Bet turbūt dėl saugumo turėtume peržiūrėti tokias vietas ir savo sąjungininkams perteikti tas žinias.
– Dėkoju už pokalbį.
