Savo biografinėje knygoje prezidentas Gitanas Nausėda teigia norintis atgaivinti diskusijas dėl Civilinio kodekso pataisų, kurios sureguliuotų tos pačios lyties porų teisės, o Stambulo konvenciją vadina naujojo Seimo atsakomybe. Bet naujoji valdančioji koalicija sako – kol kas jos prioritetai kiti ir šių įstatymų nešti į Seimą neplanuoja. „Nemuno aušros“ lyderis pažymi – prezidentas pats gali parodyti iniciatyvą.
Koalicinėje sutartyje – nė žodžio apie civilinę sąjungą ar partnerystę. Valdantieji šio klausimo į sutartį, o vėliau ir į Vyriausybės programą neįtraukė nesant sutarimo.
Visgi prezidentas sako norintis atgaivinti Civilinio kodekso pakeitimus, numatančius turtines ir kitas teises vienos lyties partneriams. Taip jis teigė savo knygoje. Bet kritikuoja norą LGBT poras prilyginti šeimai.
„Jeigu norime spręsti vienos lyties piliečių tarpusavio ryšio klausimą, reikia jį spręsti kitais būdais. Ne per šeimą arba darinį, kuris de facto tampa šeimos analogija, ir tai norima įtvirtinti Civilinės sąjungos įstatymu, o per, pavyzdžiui, artimo ryšio institutą“, – knygoje dėsto prezidentas.
„Vienaip ar kitaip, tai bus panašu į šeimą, nors tu ką, nes mes kalbam apie žmones. Negalima žmonių taip nuvertinti, kad sakyt, kad jie yra ūkio subjektai. Bet, aišku, tai nėra tapatu šeimai“, – svarsto Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.
Diskusijos galimos, sako T. Tomilinas, bet vengiant kultūrinių karų. Vis dėlto, šios koalicijos prioritetai esą – saugumas ir mokesčiai.
„Aš, tiesą pasakius, dabar norėčiau, kad tokio geopolitinio nestabilumo metu mes tiesiog atidėtume tas diskusijas, nes tai yra... na, tikrai, žmonės nesuprastų“, – kalba T. Tomilinas.
„Jei Prezidentas norėtų tą pagreitinti ir išspręsti, tai tikrai visos galimybės yra rankose, turint galvoje ir labai gerą santykį su dabartine koalicija, ir apskritai prezidento autoritetą“, – savo ruožtu sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Civilinio kodekso pataisas be užuominų į šeimą palaikytų ir „Nemuno aušra“, sako jos lyderis Remigijus Žemaitaitis. Bet pats tokių pataisų Seimui neteiks.
„Mes esam šnekėję ir su premjeru Gintautu Palucku, kokia ji galėtų būti. Tai socialdemokratai įsipareigojo ateinančius šiuos metus parengti įstatymo projektą. Matyt, palaukime“, – sako jis.
Tokio įsipareigojimo nėra, sako socialdemokratai. Nebent pavienės iniciatyvos.
„Galbūt vieningos nuomonės nėra frakcijoje, bet tikrai yra minčių, kad šitas klausimas turėtų būti sprendžiamas, turi būti rengiamos pataisos – kokia forma bus pasirinkta, negaliu šiai dienai atsakyti“, – teigia Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė.
Toje pačioje knygoje prezidentas kalba ir apie poreikį ratifikuoti Stambulo konvenciją.
„Buvau beveik įsitikinęs, kad Konstitucinis Teismas pripažins, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, taip ir atsitiko. O tada jau ir naujojo Seimo pradžia. <...> Stambulo konvencijos ratifikavimas – jo atsakomybės klausimas“, – rašoma knygoje.
„Aš vis girdžiu tokį jo tarp dantų pasakymą. Tai prezidentas turi tokią iniciatyvą ir prezidentas gali inicijuoti šitą dalyką. Kažkodėl nori kitom rankom tas žarijas toliau pažarstyti“, – aiškina R. Žemaitaitis.
Kad Stambulo konvencija Lietuvai nereikalinga, sako ne tik „Nemuno aušra“.
„Praeitoje kadencijoje buvo labai daug faktų pateikta apie tai, kiek stipriai pasikeitė mūsų įstatymai ir kiek stipriai jie priartėjo prie Stambulo konvencijos įgyvendinimo de facto“, – argumentuoja T. Tomilinas.
Socialdemokratai mano kitaip.
„Aš taip pat pritariu, kad Stambulo konvenciją reikia ratifikuoti. Už tai pasisako visos nevyriausybinės organizacijos“, – nurodo O. Leiputė.
Bet negali pažadėti, kad teiks šį klausimą kolegoms Seime.
