JAV milijardierius Elonas Muskas pasidalijo žinute apie Lietuvą – neva atsirado įrodymų, kad JAV valstybės departamentas finansavo nušalintojo prezidento Rolando Pakso apkaltą 2004 metais.
Nors skleidžiami faktai panašesni į sąmokslo teoriją, į žinią sureagavo tūkstančiai gyventojų visame pasaulyje. Vis dėlto LRT.lt kalbintas sąmokslo teorijų tyrinėtojas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) dėstytojas Alfredas Buiko sako, kad Lietuvos politikai didelės įtakos šie pramanai neturės.
Pasiekė 15 milijonų peržiūrų
„Kyla įvairių minčių“, – tokia žinute socialiniame tinkle „X“ pasidalijo Elonas Muskas šeštadienį, pridėdamas nuorodą į buvusio JAV valstybės departamento pareigūno Mike`o Benzo vaizdo įrašą. Šis beveik 20 minučių paskyrė esą skandalingam faktui analizuoti: neva JAV ir filantropas George`as Sorosas daro tiesioginę įtaką užsienio valstybių politikai, o to pavyzdys – Lietuva 2004 metais, kai buvo nušalintas prezidentas R. Paksas.
R. Paksas posto neteko, kai 2003 m. pabaigoje buvo paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, atskleidusi politiko rėmėjo verslininko Jurijaus Borisovo įtaką ir ryšius. R. Paksas J. Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę išimties tvarka.
VSD konstatavo, kad prezidentas yra pažeidžiamas, o tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Konstitucinis Teismas pripažino, kad prezidentas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po apkaltos R. Paksas neteko posto, tačiau skandalo metu dalis visuomenės jį palaikė, vyko protestai.
M. Benzas tvirtina, esą prie apkaltos proceso prisidėjo Lietuvoje veikęs Atviros visuomenės fondas, kurio įkūrėjas – filantropas George`as Sorosas, jau ne kartą tapęs sąmokslo teorijų kūrėjų taikiniu.
„Puikus pavyzdys, koks gilus G. Soroso ir Valstybės departamento ryšys“, – masiškai išplitusiame vaizdo įraše tvirtina M. Benzas.
Šis įrašas pasirodė tarptautinei bendruomenei diskutuojant apie tai, kad JAV nutraukia daug paramos nevyriausybinėms organizacijoms programų. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio prieš savaitę pareiškė, kad Jungtinės Valstijos atšaukia 83 proc. Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) programų, prezidentas Donaldas Trumpas sausį pasirašė įsaką, kuriuo reikalaujama įšaldyti visą JAV užsienio pagalbą, kad jo administracija turėtų laiko peržiūrėti išlaidas užsienyje, siekiant panaikinti programas, neatitinkančias D. Trumpo darbotvarkės „Pirmiausia – Amerika“ („America First“).
Kaip yra iš tiesų?
Daug Lietuvos veikėjų ir interneto komentatorių pasidalijo naujiena, esą pasirodė įrodymų, kad R. Paksas nekaltas ir pagaliau iškilo visa tiesa. Bet minėtame vaizdo įraše – ne vienas neatitikimas, akivaizdu, kad jo autorius ne per daugiausia nusimano apie Lietuvą ir iškraipo faktus.
M. Benzas pateikia nutekintą „Wikileaks“ dokumentą iš 2005 metų, kurio autentiškumo nustatyti neįmanoma. Bet net jei dokumentas ir yra tikras, skandalingų detalių jame nėra.
Tai tariamas JAV ambasados laiškas, viena iš santraukų apie tai, kas vyksta Lietuvoje. „Wikileaks“ dokumentų bazėje tokių – šimtai. Jie daugiausia apie vidaus politiką, rinkimų rezultatus, apie užsienio politiką, Ignalinos atominę elektrinę. Galima rasti dokumentų apie AIDS paplitimą ir net gyventojų nuotaikas Lietuvos Sūrio Sostinėje – taip pavadintas Rokiškis. Visi dokumentai nenauji, bent keliolikos metų senumo.
Būtent viena iš šių ataskaitų ir pasidalijo M. Benzas. Čia atkreipiamas dėmesys į dienraštį „Respublika“, tuo metu vieną populiariausių ir įtakingiausių žiniasklaidos priemonių Lietuvoje. Diplomatai pastebėjo, kad žiniasklaidoje pasirodo prieš JAV paramos organizaciją Atviros visuomenės fondas ir filantropą G. Sorosą nukreiptų publikacijų. Tuo metu dienraštyje iš tiesų buvo straipsnių su tokiomis antraštėmis kaip „Kas valdo pasaulį?“, pasirodė antisemitinių ir LGBT žeminančių karikatūrų.
„Savaitėmis trunkančioje straipsnių serijoje „Respublika“ užsipuolė kelis į Vakarus orientuotus nevyriausybinių organizacijų vadovus, kurių organizacijos gavo finansavimą iš G. Soroso Atviros visuomenės fondo“, – teigiama laiške.
Taip pat dokumente akcentuojama, kad šmeižiamas ir provakarietiškas prezidentas Valdas Adamkus, pabrėžiama, kad puolamos nevyriausybinės organizacijos, minimi aktyvūs tuo meto visuomenininkai, intelektualai ir žurnalistai Darius Kuolys, Rytis Juozapavičius, Virgis Valentinavičius, Rimvydas Valatka, Romas Sakadolskis, Egidijus Aleksandravičius, Leonidas Donskis.
„Pilietinės visuomenės lyderiai, prieš kuriuos nusiteikusi „Respublika“, teigia, kad ši serija yra klasikinė KGB stiliaus šmeižto kampanija“, – akcentuojama dokumente, taip pat priduriama, kad panašių prieš JAV nukreiptų žinučių pastebėta ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos okupuotų valstybių viešojoje erdvėje.
Tačiau M. Benzo įraše ir vėlesnėse jo interpretacijose jau Lietuvoje tai pavirto į visai kitą įvykių seką: neva JAV ambasada ir Atviros visuomenės fondas, o paprasčiau – amerikiečiai ir G. Sorosas, finansavo nušalintojo prezidento R. Pakso apkaltą.
Pavyzdžiui, M. Benzas tvirtina, kad buvo papirkti net teisėjai. Žiūrint vaizdo įrašą akivaizdu, kad apie Lietuvą jo autorius žino nedaug, nuolat tikslinasi detales ir nėra dėl jų tikras.
Iš tiesų JAV ambasada nutekintame susirašinėjime tepažymi, kad ir toliau palaikys nevyriausybines organizacijas, nes taip gali paskatinti „vis dar jaunos“ Lietuvos demokratijos kūrimą.
Sąmokslo teorijų tyrėjas: tai bus foninis triukšmas
LRT.lt kalbintas sąmokslo teorijų istorijos tyrinėtojas, Vilnius TECH dėstytojas A. Buiko sako, kad ši sąmokslo teorija jo nenustebino, nors ja tikrai aktyviai dalijamasi socialiniuose tinkluose. Jis pažymi, kad R. Pakso apkaltą jau kurį laiką lydi kitos sąmokslo teorijos, todėl didesnės įtakos politikai ji neturėtų padaryti.
„Yra sąmokslo teorijų, kad R. Paksą sužlugdė, kad buvo visuotinis globalistų sąmokslas, kalti žydai, Vytautas Landsbergis, todėl nuostata, kad tai neva padarė G. Sorosas, neišsiskiria. R. Paksas nėra aktyvus politinis veikėjas. Tai tampa istorine sąmokslo teorija, kuri ne tokia paveiki kasdienybėje. Jei Remigijus Žemaitaitis pradėtų kalbėti, kad jį dėl kelionės į JAV apgavo Atviros visuomenės fondas, tai būtų įdomiau.
Nežinau, kas galėtų pasinaudoti šiomis pasekmėmis. Jei vyktų rinkimai, būtų galima pabandyti neapsisprendusius patraukti į savo pusę. Šiuo atveju tai labiau foninis triukšmas“, – svarstė A. Buiko ir pridūrė, kad populiarumas socialiniuose tinkluose savaime nėra svarbus rodiklis, juo galima manipuliuoti.
Prieš metus „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad R. Paksas yra vienas nemėgstamiausių politikų, tiesa, jis buvo labiau mėgstamas nei tuometė premjerė Ingrida Šimonytė. Jį neigiamai vertino 55 proc. gyventojų, teigiamai – ketvirtadalis.
Vienas iš M. Benzo minimų Lietuvos visuomenininkų, buvęs Pilietinės visuomenės instituto vadovas D. Kuolys socialiniuose tinkluose pasmerkė įrašą kaip palankų Rusijai.
„Neatmestina – E. Musko paskelbtas įrašas gali būti ir bendras Kremliaus testas dabarties lietuviams: kiek jų, dažnai pagrįstai nusivylusių savo valdžia, pagrįstai pasipiktinusių šalies propagandinio lauko veikimu, sutiktų būti „išvaduoti iš Vakarų vergovės“, išlaisvinti iš „NATO grandinių“ ir „liberastų despotijos“? – komentavo D. Kuolys.
Anot A. Buiko, šiuo metu matomas procesas, kai E. Muskas, anksčiau atstovavęs liberaliems amerikiečiams, ieško naujos auditorijos – būtent dėl to jis atsigręžia į sąmokslo teorijas, mini G. Sorosą. Tai pašnekovas sieja su krintančiomis jo bendrovių akcijomis, net su asmeninėmis problemomis, pavyzdžiui, konfliktu su translyte dukra.
„Šiuo metu jis ieško kažko, kas tai galėtų pateisinti. Žmonės nemėgsta „Teslos“ – jis kaltina ir Ukrainą. E. Muskas turėjo gerbėjų bazę, kuri JAV balsuodavo už demokratus, o Europoje buvo antirusiška, antikiniška. Dabar pradėjo rinkti visai kitokią gerbėjų bazę. [Jis mano,] negali būti, kad jis padarė klaidą, reikia paaiškinimo“, – E. Musko pareiškimus komentavo mokslininkas.
Jis pažymi ir tai, kad užsienio politikoje E. Musko įtaka santykinai nedidelė, jis vadovauja administracijos sukurtam naujajam Vyriausybės efektyvumo departamentui (DOGE).
A. Buiko atkreipia dėmesį, kad sąmokslo teorijos apie Atviros visuomenės fondą ir G. Sorosą siekia senus laikus, jų ištakos – antisemitinės pastabos apie G. Soroso kilmę. Sąmokslo teorijas taip pat paskatino filantropo sukauptas turtas, tačiau šiandien jis dešimtis kartų mažesnis nei E. Musko, kuris kaltina G. Sorosą esą neskaidria įtaka politikai.
„Jis yra liberalių pažiūrų ir neigiamai žiūri tiek į fašizmą, tiek į komunizmą, todėl neįtinka tiek kraštutiniams dešiniesiems, tiek kairiesiems, yra jų ideologijos priešas. Būtent šios dvi grupės yra ypač linkusios sąmokslo teorijas padaryti savo pasaulėžiūra. Visi žmonės linkę tikėti sąmokslo teorijomis, bet kraštutinės politinės pažiūros naudoja jas ne kaip dalį įsitikinimų, bet kaip giluminį pagrindą. Jei jie mato, kad yra nesėkmingi, nors tiki labai teisingais dalykais, kas nors turi būti dėl to atsakingas, čia ir atsiranda sąmokslo teorijų.
G. Sorosas šiuo atveju suveikia, tas pats ir su V. Landsbergiu. Jis matomas kaip blogio veidas, jam prirašomos įvairios sąmokslo teorijos“, – sako A. Buiko.
