Šį kartą atsukime vaizdo kasetę į 1993–1995 metų kovo mėnesius. Pirmieji penkeri Lietuvos nepriklausomybės metai nebuvo lengvi, o laisvės ir nepriklausomybės euforiją keitė kasdienybės rūpesčiai. Matydami praeities vaizdus ir problemas galime tai palyginti su šiandiena.
Pergalių šiuo laikotarpiu buvo didelių, tačiau išlikę kasdienybės vaizdai demonstruoja ir nesuvaidintą gyvenimo pusę. Naujų parduotuvių kūrimas, su benzino ar pinigų stygiumi susiduriantys verslai. Tačiau greta ir naujovės – baldų parodos, įvykiu tapę naujos pieno pakuotės ar gyventojus supykdžiusi oro uosto rinkliava.
Kas tuo metu buvo Lietuvos kasdienybe, šiandien tampa egzotiškais vaizdais iš praeities, kuriuose išsaugoti to meto gyvenimo vaizdai.
Straipsnių ciklas „prieš 30 metų Lietuvoje“ skirtas pristatyti mažiau pastebimas kasdienio gyvenimo, politinės situacijos apžvalgas, kurios prieš 30 metų buvo aktualios visuomenei ir šiandien byloja apie pasikeitusį laiką. Tai leidžia padaryti LRT Archyvų išsaugoti „Panoramos“ reportažai.
1993 m. kovo mėnuo
„Civilizuotas laukinis – blogiausias iš visų laukinių“. Taip pradedamas reportažas apie Vilniaus senamiesčio pastatų padėtį. „Senamiesčio genocidu“ pavadintas reportažas 1993 m. kovo mėnesį atskleidė sudėtingą pastatų būklę ir lėtus reikalingo remonto pagreičius.
Privatizacijos laikotarpiu daug kritikos strėlių lėkė į savivaldybės pusę, kuri nesugebėjo tvarkyti apleistų pastatų. Praeiviai gatvėje siūlė apleistus pastatus privatizuoti. Tuo metu verslas jau buvo atnaujinęs dalį buvusių apleistų senamiesčio pastatų.
1993 metais Lietuvoje dar tebebuvo dislokuota svetima Rusijos kariuomenė. Jos išvedimas – vienas svarbiausių valdžios darbų. Nors derybose išvedimo grafikas buvo užfiksuotas, tačiau situaciją sunkino pati Rusijos kariuomenė, vilkinusi ir stabdžiusi išvykimo procesą.
Išskirtinis dešimtojo dešimtmečio bruožas – prekių ženklai ir jų naudojimas. Griuvus Rytus ir Vakarus skiriančiai sienai, Lietuvą užplūdo užsienio gamintojų produkcija, o kai kurių automobilių gamintojų prekių ženklai būdavo tvirtinami ir ant senų automobilių. Svarbūs buvo ir patentų bei jų išdavimo klausimai.
Savotiška laikmečio legenda tapusi parduotuvė „VilBara“ atsidūrė dėmesio centre. Vilniaus Pilies gatvėje įsikūrusi parduotuvė įsteigta 1988 metais ir vertėsi iš Vakarų importuotų prekių prekyba. 1993 metais parduotuvė dėmesio centre atsidūrė dėl nesumokėtų mokesčių.
„Atvažiuojančius į Vilnių įspėjame, kad geriausia būtų kelionei namo degalų turėti su savimi.“ 1993 metų kovą Vilniuje degalų situacija vis dar buvo sudėtinga. Jo dažnai pritrūkdavo. Tiesa, verta atkreipti dėmesį ir į to meto kainas. Lito įvedimas šalyje buvo numatytas birželio mėnesį, o visi atsiskaitymai vyko pereinamąja valiuta – talonais.
Baldų parodoje buvo galima ne tik pamatyti, tačiau ir išbandyti Lietuvos ir užsienio gamintojų pristatomus baldus. Žinoma, plačiai pristatyta ir to meto sensacija – miegamojo lova su vandens čiužiniu.
Kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir 1993 m. kovą, diskutuota dėl vasaros laiko įvedimo. Tuo metu teigta, kad vasaros laikas reikalingas taupant degalus ir elektros energijos vartojimą.
Problemas ir kainas kėlė brangstančios cukraus kainos. Cukraus kilogramas pabrango daugiau kaip 100 talonų. Aiškintasi, kokios priežastys lėmė tokį staigų kainų kilimą ir kaip tai paveiks kainas šalyje.
1994 metai
1994 metų kovą paminėta 4-oji Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto sukaktis. Jau tuo metu pasidžiaugta užbaigtais darbais – lito įvedimu, Rusijos kariuomenės išvedimu, Konstitucijos priėmimu ir valstybės institucijų suformavimu.
Tuo metu Rusijos kariuomenė vis dar buvo dislokuota Latvijoje ir Estijoje, nerimą kėlė ir Kaliningrado srities demilitarizacijos klausimas. Minint 4-ąsias metines užsiminta, kad Lietuva gali koreguoti savo užsienio politikos gaires, jeigu Rusija pradėtų kelti realią grėsmę.
Tradiciškai pavasario pranašu tapusi Kaziuko mugė 1994 metais persikėlė į Pilies gatvę iš jai įprastos vietos Lukiškių aikštėje. Šurmuliuojančioje mugėje buvo siūlomi tradiciniai tautodailininkų darbai, pinti krepšiai, mediniai šaukštai.
Prekyba turguose taip pat vienas svarbių to laikotarpio akcentų. Tiesa, problema tapo vis didesni srautai nelegalių prekiautojų, kurie rasdavo vietą savo verslams turgaus prieigose. Be vizų į Lietuvą atvykę užsieniečiai buvo problema policijos pareigūnams.
Reabilituota buvo ir į švenčių kalendorių tais metais grįžo ir kovo 8-ąją švenčiama Tarptautinė moterų diena. Reportažo autorius net kėlė idėją, kad ši data turėtų būti paskelbta nedarbo diena.
Didele naujiena tapo italų dovanota apelsinų ir citrinų siunta, nes egzotiniai vaisiai Lietuvoje vis dar buvo retenybė. Keli tūkstančiai tonų vaisių buvo išgraibstomi dėl mažos jų kainos. Įdomu ir tai, kad egzotiniai vaisiai buvo skirstomi miestams pagal kvotas.
Pieno pramonė taip pat pasiūlė naujieną, kuri privalėjo atsidurti „Panoramos“ reportaže. Pradėtos gaminti naujo tipo pieno pakuotės. Vietoj įprasto popierinio pakavimo pereita prie plastikinio maišelio.
„Kas yra „Lego“ šiandien žino visi vaikai, o vaikų tėveliai dar žino ir kiek tai kainuoja“, – teigiama reportaže. Savotiška sensacija tapo ir viename Šiaulių darželyje įkurdintas „Lego“ centras, kuris už 2000 litų nupirko populiarių konstruktorių. „Lego“ buvo pristatyta kaip mokymosi priemonė, kuri lavina mąstymą ir ugdo kūrybiškumą.
Laukine galima pavadinti ir individualių namų statybą to meto Lietuvoje. Pradėjus skirstyti sklypus, 1994 metais teigta, kad individualių namų statyba pradėta chaotiškai. Be generalinio plano ir su prioritetais turtingiesiems. Pastačius pirmuosius individualių namų rajonus, sklypų paprastiems gyventojams tiesiog neliko.
Žurnalistų dėmesį pritraukė ir Dzūkijoje vykęs „Kapitalistų klubo“ susirinkimas. Slaptą organizaciją primenantis verslininkų klubas turėjo griežtas taisykles, jam priklausyti galėjo tik įmonių savininkai. Klubo veikloje dalyvavo 19 vyrų ir 3 moterys.
Apie prasidėjusį vasarį skelbė ir itin kandus Raigardo Musnicko reportažas. Jame akcentuota tamsioji pavasario pusė: šiukšlės gamtoje, kurios pasimatė nutirpus sniegui.
1995 m.
Iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija pradėtos ir 5-osios Nepriklausomybės atkūrimo minėjimo iškilmės.
Lygiai prieš 30 metų pavasaris prasidėjo neramiomis žiniomis iš Palangos, kurioje dėl lėšų trūkumo buvo užkonservuotos Palangos tilto statybos. Buvo pastatyta pagrindinė 340 m ilgio jo dalis. Statybos sustojo ties 125 metrų atšaka į šiaurę.
Specialiai tilto statybai buvo pastatyta ir jį statanti technika. Tilto statyba buvo finansuota iš lėšų, kurios gautos pardavus buvusią KGB vilą „Vilija“. Dėl avarinės būklės Palangos simbolis buvo uždarytas 1993 metais, paruošus jo perstatymo projektą. Tilto perstatymo darbai buvo užbaigti 1997 metais.
Svarstytas ir Zoknių aerodromo likimas. Jo atnaujinimui buvo skelbiamas konkursas, gauta iš viso apie 100 pasiūlymų, iš kurių rimčiausiai vertinti koncernų „Phillips“ ir „Siemens“. Planuota, kad Zokniai per dieną galėtų priimti 15 lėktuvų.
Tuo metu pagrindiniame Vilniaus oro uoste atsirado naujovių, kurios sutiktos nevienareikšmiškai. Pirmą kartą buvo apmokestintas įvažiavimas į oro uosto teritoriją.
Naujovę priešiškai sutiko taksi paslaugas teikiantys vairuotojai. Vienas vairuotojas teigė buvęs užpultas įvažiavimą prižiūrinčių asmenų. Oro uosto svečiai taip pat piktinosi nauja rinkliava.
1995 metų kovo mėnesį Kaune buvo atrastas monetų lobis, tačiau atkastas radinys greitai buvo išgrobstytas. Dalis radinio buvo rasta pas vieną iš darbininkų bute. Kita dalis dingo. Anot ekspertų, buvo rastos 8 auksinės ir 2 sidabrinės monetos. Tarp kurių ir viena itin vertinga – ispaniškas taleris.
