1995 metų vasario mėnesį „Panoramoje“ nuskambėjo konfliktas Seime, į kurį net prireikė kviesti rūmų apsaugą. Tuo metu Šilutėje prasidėjo kasmetis potvynis, turguose ieškota nelegalių prekių padirbinių, o Lietuvoje lankėsi tuo metu vos pusmetį prezidento poste išbuvęs Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka.
Straipsnių ciklas „Prieš 30 metų Lietuvoje“ skirtas pristatyti mažiau pastebimas kasdienio gyvenimo, politinės situacijos apžvalgas, kurios prieš 30 metų buvo aktualios visuomenei ir šiandien byloja apie pasikeitusį laiką. Tai leidžia padaryti LRT Archyvų išsaugoti „Panoramos“ reportažai.
Vizitas
Piketu prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prasidėjo Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos vizitas 1995 m. vasario 6 dieną. Vos pusmetį pareigas einantis naujasis šalies prezidentas jau tada buvo pradėjęs varžyti įvairias laisves ir teises Baltarusijoje.
Pasirašyta geros kaimynystės sutartis, pagal kurią abi valstybės įsipareigojo viena prieš kitą nenaudoti karinės jėgos. Taip pat sureguliuotas Baltarusijos sanatorijos Druskininkuose klausimas bei nustatyta Baltarusijos ir Lietuvos valstybinė siena.
Įtampų tarp šių valstybių netrūko jau anksčiau. Ypač nustatant valstybines sienas. Tarpusavio sienos nustatymas strigo ties Adutiškio geležinkelio stotimi. Vizito metu taip užtvirtintas ir „buvusios tautų draugystės elektrinės“ klausimas.
Kreipdamasis į Seimą A. Lukašenka prisiminė ir LDK kaip „bendrą mūsų visų tėvynę“. Vis dėlto po vizito subtiliai atkreiptas dėmesys į blogėjančią situaciją Baltarusijoje.
„Išvykstant labiausiai susirūpinę buvo kolegos. Žinom kur buvom, žinom, ką matėm, o ką parašysim – ne nuo mūsų priklauso. Valstybiniai laikraščiai, radijas ir televizija griežtai cenzūruojami. Kitokiai ar opozicijos nuomonei mūsų laikraščiuose nėra vietos“, – kolegų žurnalistų iš Baltarusijos žodžius perpasakojo „Panoramoje“.
Karaliaučius ir potvynis
1995 m. pradžioje susirūpinta Karaliaučiaus klausimu. Rusijai priklausanti teritorija, Kaliningradas, tuo metu buvo laikoma didžiausia karine baze Europoje. Regiono statusas nebuvo iki galo sureguliuotas, o situacija jau tada kėlė nerimą.
Tuo metu Romualdas Ozolas, remdamasis 1945 m. Potsdamo konferencijos medžiaga, teigė, kad Karaliaučiaus klausimas turėtų būti peržiūrėtas, nes jų nutarimų galiojimas baigiasi būtent 1995 metais.
„Mes privalome daryti spaudimą, kad Europa iš naujo peržiūrėtų ir aiškiai išspręstų juridinį Karaliaučiaus priklausomybės klausimą. Europa niekada neturės tikrumo, kad Rusija jame ne tik kariniu, bet juridiniu atžvilgiu elgsis savavališkai. Demilitarizacijos klausimas – tai mūsų saugumo užsitikrinimo klausimas“, – pasakojo R. Ozolas.
Šilutės rajone 1995 metų vasario pradžioje jau buvo prasidėjęs potvynis. Nemuno žemupyje jau buvo apsemtos 164 sodybos, nepravažiuojama buvo ir dalis kelio Šilutė–Rusnė.
Nutrauktos transliacijos
Su didelėmis problemomis susidūrė vienas pirmųjų nepriklausomoje Lietuvoje privačių televizijos kanalų „Litpoliinter TV“.
Radijo ir televizijos centrui tuo metu už LTV2 kanalo dažnių nuomą buvo skolinga 600 tūkstančius litų. Skelbta, kad ir rusiškas „Ostankino“ televizijos programas retransliuojantis kanalas nuo pirmadienio nebebus transliuojamas.
1995 m. vasario 6 dieną programos buvo nutrauktos, nors televizijoje dirbantys žurnalistai ir prodiuseriai vis dar rengė televizijos laidas. Tarp tokių žymiausia buvo ir Arūno Valinsko vedama „Taip ir ne“.
Televizijos atstovai LRT teigė, kad sąlygos sudėtingos, nes nėra aišku, kokios skolos ir kam priklauso televizija. Lapėse veikęs televizijos kanalas vėliau grįžo į eterį jau kitu pavadinimu. Kovo 1 dieną buvo įkurtas „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, kuris gegužės mėnesį pradėjo LNK transliacijas.
Suklastoti gaminiai ir nelegalūs garažai
Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis pasižymėjo ir įvairių klastočių gausa šalies prekybos vietose. Nuo muzikinių įrašų iki klastotų rūbų ar buitinės technikos. Vienas iš 1995 metų „Panoramos“ reportažų taip pat atkreipė dėmesį į šalies turgavietėse vykstančią prekybą.
Suklastoti džinsai ir garso aparatūra. Prekybos vietose buvo galima rasti ir folkloru tapusių „Panasonix“, „Panascanic“, „Akaiwa“, „Sonashi“ žinomų prekių ženklų klastočių. Tokios prekės buvo pigesnės, tačiau ir mažiau kokybiškos. Policija tokias prekes privalėjo konfiskuoti.
Sulaikyta buvo ir kontrabanda į Olandiją gabenama religinio meno dirbinių kolekcija. Įtarimų sukėlė tai, kad 91 ikona ir religinių apeigų reikmenys įvertinti maža kaina. Teigta, kad tarp šių radinių yra ir 18–19 a. menančių dirbinių.
Vilniaus senamiestį įtraukus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, susirūpinta ir jo būkle. Dar keisčiau šiandien turėtų skambėti tai, kad prieš 30 metų jo prieigas darkė visur pristatyti garažų masyvai.
Vienas tokių – tiesa, dar statomas – aptiktas ir barokinių Radvilų rūmų, kuriuose veikė paveikslų galerija, kieme. Silikatinių plytų garažų blokas buvo statomas už nedidelę kainą įsigijus žemės plotą.
Tuo metu Šiauliai džiaugėsi nauja puošmena – miesto laikrodžiu, kuris įrengtas savivaldybės bokšte. Spėta, ar naujasis pasididžiavimas nukonkuruos miesto legendą – gaidį.
Konfliktas Seime ir „ViaBaltica 2“
Keistai gali atrodyti ir tuometis Seimo darbas. Anot reportažo, kai didžioji frakcija nubalsuodavo ne taip, vienas jų atstovų prašydavo perbalsuoti, motyvuodamas, kad „valdančioji frakcija nesuprato balsavimui teiktos formuluotės“.
Po vieno iš tokių balsavimų opozicijos narys Algirdas Endriukaitis išėjo į tribūną ir ėmė trukdyti Seimo darbui. Protestas buvo nukreiptas prieš posėdžiui vadovaujantį Seimo pirmininko pavaduotoją Juozą Bernatonį.
Seimo posėdžio metu A. Endriukaičiui teko kviesti apsaugą. Susikirtus valdančiųjų ir opozicijos nuomonėms, pasipiktinta Seimo vicepirmininko J. Bernatonio veikla, o tai diskusijas perkėlė į gana agresyvų lygmenį. Tuo metu valdantieji sušaukė balsavimą dėl parlamentaro pašalinimo iš salės. Šis nepakluso, o į posėdį buvo iškviesta apsauga. Po pertraukos reikalauta tiek A. Endriukaičio, tiek J. Bernatonio atsistatydinimo.
22 valandos. Tiek 1995 metais truko kelionė traukiniu nuo Talino iki Šeštokų. Numatyta, kad šis laikas bus sumažintas bent 2 valandomis.
Tuo metu trukdė ir tai, kad kiekvienoje iš trijų Baltijos valstybių reikėjo pervažiuoti pasienio patikras. Tačiau didžiausia problema tai, kad važiuojant į Vakarus teko Šeštokų stotyje persėsti į kitą traukinį.
Daugiau LRT saugomo archyvinio turinio rasite specialiame polapyje: https://archyvai.lrt.lt/
