Į 1995 metų vasario pabaigą ir kovo pradžią žvelgiame iš archyvinių reportažų. Pasaulyje tada nuskambėjo istoriniu tapęs Lietuvos prezidento atsiprašymas, valstybė bandė susigrąžinti Signatarų namus, o Vilniuje surengtas kantri muzikantų steigiamasis suvažiavimas. „Panoramos“ reportažuose užfiksuotos ir to meto kasdienybės detalės, ir 1995 metais vykusio vizito į Izraelį užkulisiai.
Straipsnių ciklas „Prieš 30 metų Lietuvoje“ skirtas pristatyti mažiau pastebimas kasdienio gyvenimo, politinės situacijos apžvalgas, kurios prieš 30 metų buvo aktualios visuomenei ir šiandien byloja apie pasikeitusį laiką. Tai leidžia padaryti LRT Archyvų išsaugoti „Panoramos“ reportažai.
1995 metų vasario 25 dieną į protestą kilo pensininkai. Jie teigė, jog valdžios parama socialiai remtiniems žmonėms yra menka. Buvo apeliuojama į duotus ir pamirštus prezidento pažadus.
Sugadinti pinigai, kokybės tyrimai ir sprogimai
1995 metų vasarį Lietuvos bankas atkreipė dėmesį į aktualią to laikotarpio problemą – sąmoningai sugadintus pinigus. Kitaip tariant – litų banknotai kartais būdavo apipaišomi. Ant litų pavaizduotiems herojams nupiešiami ragai, ūsai ar kitokios įvaizdžio detalės.
Tokie „pagerinti“ banknotai turėjo būti nurašomi, jais atsiskaitymai buvo negalimi. Bankas tuo metu turėjo apie 500 vienetų sąmoningai sugadintų įvairaus nominalo banknotų. „Dažniausiai subjaurojamas Žemaitės portretas, pripaišomi rageliai Motiejui Valančiui“, – teigiama reportaže.
Maisto ir buitinių prekių parduotuvėse atlikti kokybės tyrimai. Nustatyta, jog geriausiai pasirodė šiandien nebeegzistuojantis prekybos centras „Jan&Co“. Gerai tyrime pasirodžiusios parduotuvės buvo žymimos „PYK“ kokybės ženklu.
Tačiau tai dar nereiškė, jog parduotuvėje buvo galima įsigyti kokybiškų produktų. Parduotuvėse buvo tiriama švara, aptarnavimo kokybė ir patogumas.
Dešimtasis dešimtmetis pasižymėjo ir nelegaliais „fabrikėliais“. Vienas tokių buvo rastas ir Joniškio rajone. Šarkių kaime gyventojas pradėjo gaminti šampūną. Ekstraktas buvo skiedžiamas ir maišomas su druska dėl tirštumo. Tokio klastotos prekės galėjo būti ir pavojingos sveikatai.
Prekių, ypač žinomų užsienio prekių ženklų, klastotės buvo itin dažnos, todėl rengta ir Kokybės tyrimo centro paroda, kurioje gyventojai buvo mokomi, kaip atskirti kokybišką originalią prekę nuo jos padirbinio.
Parodoje buvo demonstruotos ir skalbimo priemonių galimybės – tie patys marškiniai išskalbti skirtingų pavadinimų priemonėmis. Išvada – geriausiai skalbia lietuviškas ūkiškas muilas.
Kontrabanda į Lietuvą keliavo ir cukrus. Nelegaliai įvežta 30 tonų cukraus. Kilogramas Lietuvoje gaminto cukraus tuo metu kainavo 2,20 litus, o kontrabandinis turgavietėse parduodamas cukrus buvo vos 10 centų pigesnis.
Kontrabandos srautai rodė ir gana sudėtingą situaciją Lietuvos pasienyje. 1995 metais daug kalbėta apie pasienio problemas, sunkvežimių užlaikymus ir muitinės darbuotojų korupciją.
Kol Vilniuje buvo vykdomi parduotuvių kokybės tyrimai, Panevėžyje sprogimai buvo tapę tradicija. 1995 metų vasario 25 dienos naktį sprogimas nugriaudėjo Nemuno gatvėje prie parduotuvės „Demetra“. Laimei, padaryti nuostoliai nebuvo dideli, tačiau darbuotojai neabejojo, jog tai konkurencinės veiklos rezultatas.
Algirdo Mykolo Brazausko atsiprašymas
1995 metų vasario 28 dieną Izraelyje prasidėjo tuomečio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vizitas, tapęs istoriniu dėl Jad Vašem Holokausto memoriale nuskambėjusio atsiprašymo.
1993 metų pradžioje prezidentu išrinktas A. M. Brazauskas viešai atsiprašė žydų tautos už lietuvių kolaborantų darbus prieš žydų tautą. Vizitą pasitiko ir gausi protestuotojų minia.
Pirmasis atsiprašymas nuskambėjo atsakant į pasveikinimą, o Lietuvos Vyriausybė prisiėmė atsakomybę už Holokausto dalyvių teisinį persekiojimą. Lankantis memoriale prezidentas ragino gerinti santykius, tačiau nuoskaudos nebus pamirštos.
Per vizitą Lietuvai skambėjo ir daugiau kaltinimų – dėl nusavinto turto negrąžinimo teisėtiems jų savininkams, dėl pasyvių procesų prieš žudynių vykdytojus.
Kitą dieną tęsiantis valstybiniam vizitui prezidentas savo kalboje Izraelio Knesete paprašė žydų tautos atleidimo už tuos lietuvius, kurie žudė žydus per Antrąjį pasaulinį karą.
Šis vizitas tapo istoriniu dėl savo aplinkybių. 1995-aisiais buvo minimi 50 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Taip pat tai tapo pirmu rimtu žingsniu tarpvalstybinių Izraelio ir Lietuvos santykių gerinimo link.
Vizitas neapsiėjo ir be šiandien keistai atrodančių detalių. Delegacija apsilankė Negyvosios jūros paplūdimyje, kur šoko maudytis ir teptis purvu.
„Šeimininkai abejojo, ar tai darys tokia delegacija, kurioje ir prezidentas, ir ministrai, ir kiti solidūs pareigūnai, verslininkai. Tačiau šilumos išsiilgę apie pusšimtį lietuvaičių elgėsi kaip paprasti žmonės, džiaugėsi unikaliausiu pasaulyje savo sūrumu ir šiltumu vandens baseinu“, – teigiama reportaže.
Apleisti Signatarų namai ir susivieniję kantri muzikantai
Šiandien Vasario 16-osios šventė tradiciškai minima Vilniaus Pilies gatvėje prie Signatarų namų. Vieta, kurioje 1918 metų vasario 16-ąją pasirašytas vienas svarbiausių dokumentų, tuo metu buvo apleista, ten įrengti butai, iš kurių buvo iškeldinti žmonės.
Pakeisti susiklosčiusią situaciją bandė visuomenininkas Stasys Urniežius. Pirmajame aukšte buvo planuojama atkurti „Baltojo štralio“ restoraną, kurio pajamos turėjo išlaikyti ir muziejų.
Vilniaus klube „Langas“ vyko kantri muzikantų asociacijos steigiamasis suvažiavimas. 1995 metais Lietuvoje veikė daugiau nei 50 kantri muzikos kolektyvų ir atlikėjų. Asociacija stengėsi apsidrausti nuo piratų, o prezidentu buvo išrinktas Virgis Stakėnas.
Kaune sustabdyta kelių itin stambių viešbučių statyba. Šie centre pradėti viešbučiai ilgainiui tapo liūdna miesto simboline detale – nepabaigtais vaiduokliais. 400 ir 450 vietų viešbučių statyba sustojo, o nebaigti pastatai liko be šeimininkų.
Reportaže teigiama, kad pabaigus šiuos viešbučius juose galėtų apsistoti daugiau svečių nei visuose to meto Kauno viešbučiuose kartu sudėjus.
Kaune taip pat buvo svarstoma, ką daryti su Karmėlavos oro uostu, kuris jau 1995 metais nebeatitiko poreikių. Iš buvusios karinės bazės suformuotam oro uostui paprasčiausiai trūko vietos. Tuomečiame lėktuvo perone tilpo vos devyni lėktuvai.
Ir prieš 30 metų sveikuoliai arba „ruoniai“ žiemą nerdavo į ledinį vandenį. Toks įvykis užfiksuotas ir 1995 metų vasarį Palangoje. 600 dalyvių apsidžiaugė ir šiltoku oru, ir šiltoku vandeniu.
