Europos Komisijos (EK) pristatytą 800 mlrd. eurų vertės Europos gynybos planą prezidentas Gitanas Nausėda vadina žingsniu į priekį ir viliasi, kad bus priimti sprendimai, leidžiantys lankstesnį gynybos išlaidų traktavimą, apskaičiuojant finansinį deficitą. Šalies vadovas tvirtina, kad toks sprendimas būtų ypač svarbus Lietuvai.
„Manau, kad tai yra žingsnis į priekį, o palyginus su padėtimi, kurioje esame dabar, ir tai būtų tikrai didelė parama mano šaliai, nes mes turime ambicingų tikslų pasiekti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą iki 2030 metų“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje kalbėjo G. Nausėda.
„Mums taip pat reikia lankstesnio gynybos išlaidų traktavimo apskaičiuojant fiskalinį deficitą pagal ekonomikos augimo ir stabilumo planą“, – sakė jis.
Prezidentas taip pat išsakė palaikymą 20 mlrd. eurų vertės paketo karinės paramos Ukrainai skyrimui ir pridūrė, kad jei visos valstybės narės skirtų 0,25 proc. nuo BVP Ukrainai, ši suma būtų dvigubai didesnė.
„Lietuva yra įsipareigojusi prisidėti ir sumokėti savo dalį į šį fondą, nes esame įsipareigoję kasmet paremti Ukrainą 0,25 proc. savo BVP“, – teigė G. Nausėda.
„Apskaičiavome, kad jei ir kitos šalys įsipareigotų mokėti tokią pat sumą, Ukraina gautų 43 mlrd. eurų, o to jai dabar tikrai reikia“, – pridūrė jis.
EK antradienį pristatė naują 800 mlrd. eurų vertės senojo žemyno gynybos planą.
Naujas penkių dalių Europos gynybos planas pristatytas, Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracijai pirmadienį paskelbus laikinai stabdant visą karinę pagalbą Ukrainai.
Šios lėšos, anot EK pirmininkės Ursulos von der Leyen, bus skirtos paramai Ukrainai ir Europai siekiant prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.
EK suteiks 150 mlrd. eurų paskolų, kurios bus panaudotos oro ir priešraketinei gynybai, artilerijos sistemoms, raketoms ir amunicijai, bepiločiams orlaiviams ir kovos su dronais sistemoms bei kitiems poreikiams nuo kibernetinio iki karinio mobilumo patenkinti.
Planuojant iš naujo apginkluoti Europą, EK pirmininkė taip pat pasiūlė suteikti valstybėms narėms daugiau veiksmų laisvės didinti išlaidas gynybai pagal įprastai griežtas skolos ir deficito taisykles bei perskirstyti turimas regioninės plėtros lėšas karinėms investicijoms.
ELTA primena, kad po praėjusią savaitę įvykusio Jungtinių Valstijų (JAV) lyderio Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio apsižodžiavimo Baltuosiuose rūmuose Italijos ministrė pirmininkė G. Meloni paragino sušaukti JAV, Europos ir jų sąjungininkų viršūnių susitikimą. Pasak jos, yra labai svarbu išvengti susipriešinimo dėl Ukrainos.
G. Nausėda apie E. Macrono pareiškimus dėl branduolinio arsenalo: tai veiktų kaip labai rimta atgrasymo priemonė
Prezidento Emmanuelio Macrono idėją Prancūzijos branduolinio atgrasymo arsenalo galimybes panaudoti visos Europos Sąjungos (ES) saugumui Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sutinka palankiai. Anot jo, tai būtų rimta atgrasymo priemonė Rusijai.
„Manau, kad tai labai įdomi idėja. Sutinkame šį siūlymą su dideliais lūkesčiais, nes, kaip žinote, branduolinis skėtis veiktų kaip labai rimta atgrasymo priemonė prieš Rusiją. Labai svarbu išnaudoti šią galimybę – visas galimybes – stiprinant mūsų atsparumą“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
Jis pažymėjo, jog tokie sprendimai būtų itin aktualūs valstybėms, besiribojančioms su šalimis agresorėmis.
„Rytų flangas yra pažeidžiamas įvairių grėsmių. Todėl mano mintis – koncentruotis į rytinį flangą, nes esame pažeidžiami hibridinių atakų, sabotažo aktų prieš kritinės infrastruktūros objektus ir kitas grėsmes. Kartais nelengva turėti bendrą sieną su agresyviomis valstybėmis Baltarusija ir Rusija, bet darome geriausią, ką galime padaryti, bet mums reikalinga ir partnerių pagalba“, – dėstė prezidentas.
ELTA primena, kad trečiadienio vakarą Prancūzijos prezidentas E. Macronas kreipėsi į gyventojus, siekdamas užtikrinti prancūzus dėl jų šalies ir Europos saugumo. Politikas kalbėjo apie tai, kad Europa turi sugebėti geriau apsiginti ir labiau apsiginkluoti, taip pat sakė, kad žada tartis su sąjungininkėmis Europoje, kad Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai veiktų kaip atgrasymo priemonė ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės.
Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė Europos Sąjungoje.
