Valstybės kontrolės atlikta išsami analizė apie tai, kaip Lietuvoje per pastaruosius trejus metus buvo leidžiami pinigai gynybai, bus nepasiekiama visuomenei. Taip, susipažinusi su tyrimo išvadomis, nutarė Krašto apsaugos ministerija, sužinojo LRT RADIJAS.
Valstybės kontrolierius sako, kad rasta taisytinų vietų, bet jų negali atskleisti.
Skaidrumo gynėjai kritikuoja sprendimą slėpti tyrimą ir sako, kad išvados bent iš dalies turėtų būti pasiekiamos visuomenei. Krašto apsaugos ministerija sako, kad „nutiko keistas dalykas“, o informacija yra įslaptinta, nes yra riboto naudojimo.
Išvadas turės nagrinėti Seimo Audito komitetas, kuriam vadovauja „Nemuno aušros“ atstovas Artūras Skardžius.
Planavo skelbti dar sausį
Gynybos biudžeto valdymo analizė. Tokį dokumentą su vasario 14 dienos data galima rasti Valstybės kontrolės duomenų bazėje, tačiau jo turinio neperskaitysite – jis yra įslaptintas.
Valstybės auditoriai vertino, kaip planuojamas ir valdomas gynybos biudžetas, kaip vyksta gynybos priemonių įsigijimai, projektų įgyvendinimas. Taigi vertino jau gerokai padidintą biudžetą, įskaitant ir išlaidas karinių miestelių statybai.
Remiantis surinkta medžiaga, tikėtasi paskelbti išvadas, rekomendacijas, ką reikia keisti.
„Tikslas buvo pasižiūrėti, kaip pas mus 2021–2024 metais yra su gynybos biudžeto planavimu, kaip yra vykdomi įsigijimai“, – LRT RADIJUI pasakojo valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Ministerijos kancleris: „Nutiko netikėtas dalykas“
LRT radijo žiniomis, pagal pirminį planą rezultatus planuota viešai paskelbti dar sausio mėnesį. Planuota tai skelbti ir žiniasklaidoje.
Tačiau viskas pasisuko kita linkme, kai Valstybės kontrolė su tyrimu ir jo išvadomis supažindino Krašto apsaugos ministeriją.
Pagal nustatytą tvarką, kontrolieriai pateikė analizę ir jos išvadas Krašto apsaugos ministerijai, kad ši ne tik susipažintų, bet ir pateiktų savo pastabas. Tačiau sprendimas buvo analizę įslaptinti.
Ministerijos kancleris Dainius Ivoškis LRT RADIJUI teigė, kad kontrolieriai analizavo ir riboto naudojimo informaciją.
„Nutiko toks netikėtas dalykas – jie (Valstybės kontrolė – aut. past.), rengdami gynybos biudžeto valdymo analizę, turėjo atlikti finansinį auditą. Bet auditas buvo atliktas platesne imtimi ir į analizę buvo įtraukta informacija, kuri yra riboto naudojimo. Todėl atsirado prielaidų ją įslaptinti“, – paaiškino ministerijos kancleris.
Tačiau jis užtikrino, kad į kontrolierių pastabas bus atsižvelgta.
Kodėl ministerija įslaptino visą tyrimą? „Pašalinus dalį turinio, pati analizė būtų neaiški, būtų neaišku, iš kur viena ar kita išvada“, – pridūrė D. Ivoškis.
Kontrolierius: yra taisytinų dalykų
Kokia informacija apie gynybos pirkimus galėjo atsidurti Valstybės kontrolės išvadose? M. Macijauskas sako negalintis to atskleisti, tačiau prasitarė, kad taisytinų dalykų rado.
„Mes vertinam, matom tam tikras rizikas. Tie taisytini dalykai yra pateikti mūsų ataskaitoje“, – LRT RADIJUI teigė M. Macijauskas.
Pasak jo, Valstybės kontrolė bendrauja su ministerija, kalbasi, ką gali padaryti daugiau. „Kaip pateikti nešališką nuomonę apie gynybos išlaidų panaudojimą, ar tikslai yra pasiekiami, – vardino valstybės kontrolierius.
Tačiau jis akcentavo, kad tyrimo išvadose nėra duomenų, dėl kurių reikėtų skubiai kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
„Nėra nieko tokio, kas keltų įtarimų, nes priešingu atveju mes turėtumėme kreiptis į prokuratūrą“, – pridūrė jis.
Surinkti duomenys netrukus keliaus į Seimą ir Vyriausybę, tačiau susipažinti galės tik turintys teisę susipažinti su slapta informacija.
„Ataskaita ir jos rezultatai nelieka tik KAM ir pas mus. Ją gaus Vyriausybė, Seimo komitetai – tie, kas turi galimybę su ja susipažinti“, – paaiškino valstybės kontrolierius.
Stebisi, kodėl viską įslaptino
Skaidrumo gynėjai kritikuoja sprendimą visiškai įslaptinti išvadas. Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė įsitikinusi, kad dalis medžiagos galėjo likti atvira visuomenei.
„Žvelgiant iš šalies, nėra aišku, kodėl visa audito išvada yra įslaptinta. Suprantu, kad klausimas yra jautrus ir gali būti konfidencialios informacijos, suprasčiau, kad dalis informacijos gali būti įslaptinta, bet tikrai ne visa apimti“, – LRT RADIJUI sakė I. Kalinauskienė.
Jos vertinimu, Lietuvoje dažnai prisidengiama slaptumo žyma, kai kalbama apie išlaidas gynybai. „Norėtųsi, kad naujoji ministerijos vadovybė imtųsi lyderystės skaidrinant, kokias lėšas leidžiame gynybai, juolab dabar, kai kalbame apie lėšų gynybai didinimą“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė.
