Augant grėsmei Lietuvos saugumui, vis dažniau kalbama apie tai, kad į karinę tarnybą turėtų būti privalomai šaukiami ne tik vyrai, bet ir moterys. Tačiau pasak ekspertų, nors tai padidintų rezervistų atsargas beveik dvigubai, šiuo metu visuomenė vis dar gyvena įsisenėjusiais stereotipais, kad moterims kariuomenėje ne vieta, todėl tokie sprendimai kol kas neatrodo realūs.
Paklausus žmonių, ar būtina privalomoji moterų karinė tarnyba, nuomonės išsiskyrė. Vieni teigia, jog kiekvienam piliečiui reikia prisidėti prie savo šalies saugumo, kiti tikina, jog ši pareiga turi likti vyrams.
„Pritarčiau šiai idėjai. Manau, karinė tarnyba nėra vien lakstymas su ginklu po miškus. Kariuomenėje, ypač karo metu, yra daug veiklų, kurioms galėtų būti ruošiamos merginos. Mano nuomone, kariuomenė ugdo discipliną ir suteikia bazinių karinių žinių, kurios yra naudingos nepriklausomai nuo lyties. O svarbiausia, gal būtų mažiau verkiančių vaikinų, kurie stengiasi išvengti karo tarnybos“, – teigia vilnietis Tadas.
Vilniuje studijuojanti Beata antrina, kad pritartų privalomajai karo tarnybai, nes, įvertinus šiandieninę geopolitinę padėtį, kiekvienam piliečiui, nepaisant lyties, reikalingas bent minimalus pasiruošimas, kaip elgtis ir reaguoti karo atveju.
„Tai sumažintų ir vaikinų nepasitenkinimą dėl jiems burtų keliu tekusios „bausmės“ 9 mėnesius keisti gyvenimo planus ir atlikti šią pareigą, kai tuo tarpu nepašaukti bendraamžiai ar merginos gali toliau tęsti savo įprastą gyvenimą“, – pasakoja Beata.
Tačiau studentės Lauros nuomone, tokia prievolė turėtų likti tik vaikinams.
„Šiuolaikinėje visuomenėje vis anksčiau merginos pastoja ir augina vaikus ankstyvoje jaunystėje, taip pat jos fiziškai silpnesnės už vyrus, nemanau, kad tai būtų teisinga“, – sako pašnekovė.
Lukas mano, kad šiuo metu kariuomenė išvis nepajėgi paruošti tiek daug karių, tačiau ateityje galbūt tokia prievolė būtų naudinga.
„Kiek žinau, kol kas į kariuomenę neįmanoma pašaukti net ir visų tinkamo amžiaus vaikinų, tai ką kalbėti apie merginas. Tačiau jei būtų išplėstos mokymo galimybės, atsirastų pakankamai vietos, galėtume skelbti ir visuotinį šaukimą“, – svarsto Lukas.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, moterų susidomėjimas karine tarnyba kiekvienais metais krenta. 2020 m. nuolatinėje pradinėje privalomojoje karo tarnyboje (NPPKT) tarnavo apie 140 merginų ir tai sudarė apie 4,1 proc. nuolatinėje pradinėje privalomojoje karo tarnyboje tarnaujančių karių. Šiuo metu NPPKT yra tik 50 merginų.
Turi keistis visuomenės požiūris
Pasak ginkluotės ir karybos eksperto, atsargos majoro Dariaus Antanaičio, visiems Lietuvos piliečiams reikėtų turėti ne tik vienodas teises, bet ir pareigas, tačiau dėl socialinės ir demografinės padėties Lietuvoje vargu ar visuomenė palaikytų tokį sprendimą.
„Manau, moterų karinė tarnyba turėtų būti privaloma, tačiau šiuo metu tai padaryti neįmanoma. Mūsų visuomenėje dar vyrauja nusistatymas, kad moteris nėra lygiavertis žmogus vyrui ir skirta stovėti prie puodų arba gimdyti vaikus“, – komentuoja atsargos karininkas D. Antanaitis.
Anot eksperto, visuomenės požiūris nesikeis, jei to požiūrio nebrandinsime.
„Moterų įtraukimą į valstybės gynybą turėtume didinti nuolat. Lyčių lygybės reikia siekti ne tik kariuomenėje, bet visose srityse“, – tikina D. Antanaitis.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjo Mariaus Morkevičiaus teigimu, kone visi lyčių lygybės klausimai visada sulaukia stiprios neigiamos visuomenės reakcijos.
„Tai susiję su vis dar gajais lyčių stereotipais, segregacija, kurios apraiškų galima pastebėti daugelyje sričių – nuo darbo rinkos iki švietimo. Pavyzdžiui, nors Lietuvoje moterys labiausiai išsilavinusios ES, jų situacija darbo rinkoje neretu atveju yra prastesnė. Ir ne vien kalbant apie finansus, bet ir darbdavių nuostatas nėštumo atveju, derinant darbą ir vaikų priežiūrą“, – komentuoja M. Morkevičius.
Atsargos karininkas, „Team Direct Europe“ ekspertas Vaidotas Malinionis sako, jog privaloma moterų karinė tarnyba gyvosios jėgos atsargas ir rezervo pajėgas galėtų padidinti dvigubai.
„Galėtume siekti ne 200 tūkst., o 400 tūkst. gerai organizuotų ir aprūpintų rezervistų, o tai jau būtų didelis iššūkis net ir Rusijai“, – sakė V. Malinionis.
Visgi pašnekovas priduria, kad priėmus tokį sprendimą sunkumų taip pat nepavyktų išvengti: reikėtų didinti kareivinių, instruktorių, kariuomenės personalo skaičių.
Merginų šaukimas ateityje gali tapti neišvengiamas
Pasak krašto apsaugos ministro patarėjo Igno Grinevičiaus, vertinant konkrečias galimybes, per artimiausius ketverius metus visuotinio šaukimo Lietuvoje nepavyks įvesti dėl nepakankamos infrastruktūros ir personalo. Tačiau ateityje tiek vaikinų, tiek merginų privalomas šaukimas atlikti karinę tarnybą gali tapti neišvengiamas.
Krašto apsaugos ministerija savo veikloje planuoja daugiau dėmesio skirti moterų įtraukimui į sprendimų priėmimą, jų dalyvavimui tarptautinėse operacijose bei krašto apsaugos sistemos personalo švietimui lyčių lygybės, taikos bei saugumo klausimais.
Vis dėlto, atsargos karininkas V. Malinionis tikina, jog šiandien karo samprata keičiasi, ji tampa daugiau orientuota į technologijas ir protą.
„Anksčiau fizinė jėga buvo nepakeičiama. Viduramžiais ir Romos imperijos laikais tas, kas laikydavo sunkesnį skydą, didesnį kardą, turėdavo daugiau šansų nugalėti, tačiau šią dieną šios ribos išsitrina“, – pasakoja V. Malinionis.
Atsargos karininkas teigia, kad dabar moterys dėl savo pareigų valstybei turi lengvatų. Anot jo, moterys taip pat turėtų reikšti norą šiuo klausimu, tačiau iš jų pusės didesnio susidomėjimo nėra.
„Moterys kovoja dėl atlyginimų, tačiau dėl šios teisės jokių feministinių žygių nesimato. Karas yra valstybės pareiga, kuri dabar nugula tik ant vaikinų pečių. Šiuo klausimu yra diskriminuojama vyriška lytis“, – sako V. Malinionis.
Ekspertas pabrėžia, jog tokios šalys kaip Izraelis rodo pavyzdį, kur merginos labai gerai integruojasi į valstybės gynybą ir puikiai tą daro kartu su vaikinais.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba aiškina, kad dabartinė skirtingų karo prievolės atlikimo atvejų tvarka nėra diskriminacinė, ir pabrėžia, jog bet kokie pokyčiai lyčių lygybės srityje kelia didelių visuomenės diskusijų, tačiau jie priimami lengviau, kai juos reglamentuoja žmogaus teises užtikrinantys įstatymai, o ne laukiama, kad visuomenė pati pribręstų prie vieno ar kito klausimo sprendimo.
„Pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogos vyrams šiuo metu priimamos kaip norma, nors anksčiau sulaukdavo nemažai pasipriešinimo“, – teigia M. Morkevičius.
