Vos 135 iš 910 bendrojo ugdymo mokyklų Lietuvoje pritaikytos fizinę negalią turintiems mokiniams ir mokytojams, sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė Ramunė Šidlauskaitė. Pusėje tūkstančio mokyklų šiems žmonėms būtų keblu ar neįmanoma pasinaudoti tualetu.
„Daug girdime pasisakymų, kad vyksta renovacijos, kad ugdymo įstaigos atnaujinamos ir pritaikomos, bet skaičiai kalba patys. Viena iš ugdymo sąlygų yra kad aplinka būtų pritaikyta ir patogi, bet dažnai tai būna fragmentiška.
Tik 13 proc. bendrojo ugdymo įstaigų yra visiškai pritaikytos mokiniams su negalia“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį kalbėjo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė.
Šios organizacijos duomenimis, į 199 mokyklas mokiniai su judėjimo negalia išvis negali patekti. 236 mokyklose nėra įrengta panduso.
„Labai dažnai tenka išgirsti atvejų, kad pas mus tokių mokinių nėra. Kai bus, mes galvosime, ką daryti, ir spręsime problemą. Bet rekonstrukcijos, renovacijos neįvyksta per vieną dieną. Dažnai tėvai ieško tų įstaigų, kurios jau yra pritaikytos jų vaikams.
Susiformuoja tokia praktika, kad ten klasės, grupės būna perpildytos ir direktorius sako, kad ir su geriausiais norais nebegalime daugiau priimti, nebeturime žmogiškųjų resursų daugiau vaikų priimti.
Tad norėtųsi, kad vis daugiau ugdymo šįstaigų prisitaikytų“, – kalbėjo R. Šidlauskaitė.
Pasak jos, dažnai mokyklos pritaikymas vyksta fragmentiškai: vienur įsirengė pandusus, kitoje pritaikė tualetus, nors į pačią mokyklą veda laiptai, tad vaikas su negalia negali patekti į ugdymo įstaigą be kitų pagalbos.
„Teko išgirsti ir tokią situaciją: panaudotos gana didelės lėšos, tūkstančiais, ugdymo įstaiga įsirengia liftą, keliantį į antrą, trečią ir ketvirtą aukštus, bet patekti į patį pastatą neįmanoma, mat yra laiptai, nėra įvažiavimo, nėra tualeto. Gal kitaip tas lėšas reikėtų panaudoti –
bent laikinai, planuoti patekimą į pirmą aukštą ir tualetus pritaikyti? Norėtųsi racionalumo“, – padėtį apibūdino R. Šidlauskaitė.
