JAV prezidento administracijos sprendimas 90-čiai dienų įšaldyti paramą užsienio šalims, jau palietė ir Lietuvos nevyriausybines organizacijas. Per valstijų ambasadą finansuoti projektai, įskaitant vykdytus Ukrainoje, nutraukti. Paslaugos, mokymai, paramos nebevykdomi. Nevyriausybininkai tiksi, kad finansinį ramstį suteiks Vyriausybė arba Europos Sąjunga.
Baigėsi trečioji Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo darbo savaitė. Per tiek laiko galingiausios pasaulio ekonomikos vadovas suspėjo pasirašyti šūsnį įsakų, o dėl jų turinio nustebo kone visas žemės rutulys. Ne išimtis ir Lietuva. Dėl sustabdytos užsienio šalių paramos programos USAID už galvų susiėmė nevyriausybinės organizacijos. Dėl staiga nutrūkusio finansavimo nebevyksta jautriausioms socialinėms grupėms skirti projektai.
„Mes su JAV ambasada turėjome vieną projektą, skirtą moterų balsų įgalinimui ir pačioms moterims įgalinti, ir vykdėm jį nuo praėjusių metų rugsėjo. Sausio vidury gavome žinią, kad jis yra sustabdytas su, neaišku, iš pradžių kokiom pasekmėm. Bet dabar jau gavom žinią, kad jisai yra visiškai sustabdytas“, – sakė Įvairovės edukacijos namų direktorė Lina Januškevičiūtė.
Per Jungtinių Valstijų ambasadą parama pasiekė platų mūsų šalies nevyriausybinių organizacijų ratą. Vidutiniškai vienas projektas sulaukdavo maždaug 20 tūkstančių eurų paramos. Nevyriausybininkai, nors ir priversti stabdyti dalį veiklų, sako nepasiduosią – pinigų tikisi iš Europos.
„Atrasim kitų idėjų. Visgi dar priklausom ES ir pakankamai daug lėšų ateina iš pačios ES ir iš valstybės. Tai bus proga ieškoti tam tikrų rėmimo būdų, kaip galėtume gauti dar papildomų šaltinių“, – sakė L. Januškevičiūtė.
Nevyriausybinių organizacijų koalicijos vadovė Gaja Šavelė neslepia – prasideda didelės nežinomybės metas. Ji tikisi, kad valstybė atras pastangų įvertinti, kaip nevyriausybininkai prisidėjo prie pandemijos ir jos pasekmių valdymo. G. Šavelė sako, kad Vyriausybė turėtų pagalvoti, kaip suvaldys įvairiausio masto krizes, jei prie to negalės prisidėti nevyriausybinių organizacijų sutelkti savanoriai.
„Matom, kad paslaugos negali sustoti. Mes šnekame apie skirtingas grupes. Mes šnekame apie bendruomenes, sutelktumą, vaikus, apie jaunimą, galų gale apie gyvūnus. Apie tą pačią Ukrainą, kur tikrai lietuviai labai daug daro. NVO sektorių dabar kaip tik reikia sustiprinti ir auginti“, – kalbėjo Nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė.
Dalis Jungtinių Valstijų finansuojamų projektų, kuriuos vykdė Lietuva, buvo nukreipti į Ukrainą. Ten buvo rūpinamasi nuo karo nekentėjusiomis šeimomis, teikiama psichologinė, humanitarinė pagalba. Visa tai nesustos, tačiau nuo karo kenčiančių žmonių nebepasieks tokiu mastu kaip iki šiol. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kreipėsi į tautą ir pranešė, kad JAV paramos stabdymas neigiamai paveiks veteranų reabilitacijos programas, ekonomiką.
„Yra problemų su sveikatos apsaugos ministerija ir kibernetinio saugumo sritimi. Dirbame spręsdamii šiuos klausimus. Taip pat daviau nurodymą tęsti sustabdytų Jungtinių Valstijų pagalbos projektų auditą, ypač humanitarinėje, saugumo ir socialinėje srityse. Jose turėtų būti daugiau mūsų ir Europos indėlio. Kol kuriama nauja Amerikos politika, privalome remti žmones“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Misiją Lietuvoje baigiantis Ukrainos ambasadorius neslepia – jo šalis tiesiogiai priklausoma nuo bet kokios paramos.
„Dirbame su Vašingtonu dėl bendrų projektų. Suprantame, tai laikinas sprendimas. Tęsime darbus, kuriuos Ukraina turi atlikti ir karo lauke, ir kitur. Mus reikalinga finansinė, ekonominė, humanitarinė parama“, – sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.
Lietuvos ambasadorė Amerikoje Audra Plepytė sako, kad iš JAV valstybės departamento pareigūnų bando gauti atsakymą, kodėl itin reikalinga parama nutrūko, tačiau atsakymų nėra. Tiesa, paramą D. Trumpas sustabdė laikinai – 90-čiai dienų. Vis dėlto pastarieji pranešimai signalizuoja apie D. Trumpo administracijos ketinimus agentūrą USAID apskritai naikinti, o jos funkcijas perkelti į Valstybės departamentą. Tačiau ar po to parama bus atnaujinta – nežinia.
„Kiek mes kontaktuojame su JAV diplomatais ar darbuotojais, tai jie patys iki galo nežino, kaip ta peržiūra vyks. Aišku tiktai tai tiek, kad bus peržiūrima parama atsižvelgiant, kiek ji atitinka JAV interesus“, – sakė Lietuvos ambasadorė JAV Audra Plepytė.
Lietuvos nevyriausybininkai nesnaudžia. Pasiūlymus stiprinti organizacijų finansavimą pateikė Seimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, nevyriausybininkai jau ne kartą įrodė, kad be jų pagalbos Vyriausybei teikti įvairiausias paslaugas būtų sudėtinga. Negana to, I Ruginienė sako, kad nusisukti nuo nevyriausybininkų, kai geopolitinė situacija tokia įtempta, būtų labai neatsakinga.
„Mes kalbam apie gynybą, išorinių sienų gynybos stiprinimą. Na, stiprinti pilietinę visuomenę, kuri būtų pasirengusi bet kada, čia ir dabar, reaguoti į ypač ekstremalias situacijas, į tam tikras krizes, tai čia yra mūsų viena iš gynybos sudedamųjų dalių“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
„Žinant tai, kad nemaža dalis šitos paramos yra šalims, kurios mums rūpi, pavyzdžiui, Ukrainai, taip pat Baltarusijos opozicijai, Lietuva turėtų spausti ES, kad, esant tokio katastrofiško finansavimo trūkumui, ES įsiterptų į tą vietą ir padengtų tam tikras krizines išlaidas“, – mano Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis.
Agentūra USAID įsteigta 1961 metais. Organizaciją įsaku įtvirtino prezidentas Džonas Fidžeraldas Kenedis. Tuomet USAID tinklas apraizgė kone visą pasaulio rutulį. Organizacija iki šiol rūpinosi skurdo mažinimu, puoselėjo JAV dvišalius santykius, teikdavo pagalbą valdant nelaimes. Palaikė užsienio šalių socialinį ir ekonominį vystymąsi.
