Neringiškiai prašo remontuoti avarinės būklės krantines. Visose gyvenvietėse jos nesaugios – susižaloja ir pėstieji, ir dviratininkai, iki pat sodybų sunkiasi marių vanduo. Savivaldybės skaičiavimais, tam prireiktų kelių dešimčių milijonų eurų, kurių neringiškiai neturi, tad žvalgomasi į valstybės biudžetą.
Preiliškiai Joana ir Ruslanas pasivaikščioti pamariu eina kasdien. Jie sako, kad krantinės – tragiškos būklės.
„Jas reikia remontuot, verkiant, krenta, iki nelaimės. Važiuoja, transportas komunalinis valo, <...> iki nelaimės labai nedaug“, – tvirtina R. Lisovskis.
„Pabandykit pravažiuot su vėžimėliu, tai yra, žinokit, misija neįmanoma. Tikrai žinom ir ne vieną traumą, kai žmonės įkrenta ir koją įkiša, ir vaikai bėga, griūna. Gyvena, būna, ir bebras, ir ūdros tiesiog slepiasi. Jos tenai gyvena, kuria lizdus, nes yra ertmės“, – pasakoja J. Lisovskienė.
Visą gyvenimą Preiloje gyvenantis vyras nepamena, kad krantines kas būtų remontavęs – vieną kitą lopą uždėjo patys gyventojai. Krantinės skaičiuoja pusę amžiaus.
„Tėvas mano irgi ten betonavo pats kažkada, labai seniai“, – prisimena R. Lisovskis.
Visose Neringos gyvenvietėse krantinių būklė yra avarinė. Marių vanduo vis dažniau skalauja gyvenvietes – aukštas vandens lygis mariose laikosi kone pusmetį.
„Ten, kur nėra krantinių, su aukštu vandeniu krantas plaunamas pusę metų, nebe 3 dienas per metus. O ten, kur yra krantinės, tai, mes matom, jos yra visiškai išlūžusios, sulūžusios, ir nuolatinis darbas yra vežti, pirkti akmenų, betono ir jas remontuoti, įvertinant kokį ilgį mes jų turime. Nidoje dar dar, Preiloj, Pervalkoj išvis yra katastrofa“, – teigia Neringos meras Darius Jasaitis.
Savivaldybė Preilos krantinės rekonstravimo projektą paruošusi seniausiai.
„Darau prielaidą, kad gali kilometras kainuot apie 4 mln. Iš viso turim apie 5 km krantinių, įskaitant, jeigu Juodkrantėj reiktų pratęst naujas krantines, tai susidarytų per neriją iki 6 km.“ – nurodo D. Jasaitis.
Meras teigia, kad Neringos savivaldybė tų milijonų neturi ir žvalgosi į valstybės biudžetą. Taip pat siūlo variantus, vienas jų – prašo palikti Neringai dalį čia surinkto gyventojų pajamų mokesčio.
„Palikit 80 proc., mes susiremontuosim viską, niekam nebetrukdysim, nebevažiuosim, pasidarysim projektus likusius ir padarysim. Kitas būdas – perduodam valstybei krantines (visi Neringoj nori turto, ar Aplinkos ministerija, ar Kultūros, ar Susisiekimo), kad padarytų čia dviračių takus, padarant krantinę, ir valstybė jas sutvarko“, – siūlo Neringos meras.
Ministras pirmininkas sako, kad kitą savaitę vyks pasitarimas dėl investicijų į kranto infrastruktūrą nuo pat Šventosios iki Nidos.
„Tai, kad krantinių infrastruktūrą reikia tvarkyti, matyt, niekas neprieštarauja. Reikia skaičiuoti pinigus – kada, kiek ir kokia apimtimi tuos pinigus reikia numatyti“, – nurodo premjeras Gintautas Paluckas.
Tvarkant krantines, būtų įrengiama spraustasienė, sutvirtinamas šlaitas, paplatėtų pats takas – jo užtektų ir pėstiesiems, ir dviratininkams. Taip pat atsirastų apšvietimas, suoliukai.
