Nuo trečiadienio įsigaliojus naujai nedarbo išmokų tvarkai, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizė rodo – pokyčiai vadinamųjų „nedarbo spąstų“ nemažina, nes daugumai bedarbių pirmų mėnesių išmokos dydis nėra reikšmingai keičiamas, o daugiausiai uždirbantiems auga maždaug penktadaliu.
Pagal nuo liepos įsigaliojusią tvarką, išauga minimalus išmokos dydis ir nustatoma nauja tvarka, kaip skaičiuojama maksimali išmoka, trumpėja laikotarpis išmokai gauti reikalingam darbo stažui įgyti, keičiasi kita jų apskaičiavimo tvarka, skelbė „Sodra“.
LLRI teigimu, užpernai „nedarbo spąstų“ lygis Lietuvoje siekė 102,2 proc. ir ketvirtus metus iš eilės išliko aukščiausias visoje ES (vidurkis – 74,4 proc.)
„Tai rodo, kad pirmaisiais nedarbo mėnesiais dalis bedarbių gauna daugiau nedarbo ir kitų išmokų nei galėtų uždirbti „į rankas“, – teigia analitikai.
„Sodros“ skaičiavimu, anksčiau uždirbusiems minimalią algą galimas mėnesinis nedarbo išmokos dydis pirmus tris mėnesius galėtų sumažėti nuo 715,5 iki 691,8 eurų.
Tuo metu gavusiems vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio atlyginimą – išaugti nuo 1,16 iki 1,21 tūkst. eurų, uždirbusiems didžiausią atlyginimą (virš 3 tūkst. eurų „į rankas“) – išaugti nuo 1,462 iki 1,618 tūkst. eurų.
Anot LLRI, Lietuvoje nedarbo išmokos skiriamos net ir išėjus iš darbo savo noru, nors kitose ES šalyse tokios praktikos nėra – statistiniais duomenimis, pernai 10,5 proc. visų bedarbių Lietuvoje darbo neteko dėl atleidimo, 42,7 proc. – dėl asmeninių ar šeiminių priežasčių, dar 25,1 proc. – dėl kitų priežasčių.
„Vietoje finansinės pagalvės nenumatytais atvejais, ši tvarka leidžia trumpam išeiti paatostogauti mokesčių mokėtojų sąskaita“, – nurodo LLRI.
Ši tendencija pastebima tarp nekvalifikuotų asmenų ir jaunimo – pernai 54 proc. šalies bedarbių neturėjo profesinio ar aukštesnio išsilavinimo (palyginti su 28 proc. tarp visų 25–64 m. gyventojų).
Jaunimo (15–24 m. amžiaus) nedarbas praėjusių metų pabaigoje siekė 13,7 proc. ir dukart viršijo bendrą lygį.
Skaičiuojama, kad pernai šalyje buvo apie 32 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau nedarbo lygis išliko aukštas – siekė beveik 7 proc., daugiau nei dvigubai viršydamas Lenkijos rodiklį (3,1 proc.)
Siūlo išmokas pirmais mėnesiais sumažinti dvigubai
Dėl to analitikai siūlo taikyti Lenkijos modelį ir apriboti išmokas iš darbo savo noru išėjusiems asmenims – numatyti, kad nutraukus sutartį be svarbios priežasties išmoka nebūtų mokama arba mokėjimas būtų atidedamas 90 dienų.
Taip pat LLRI ragina mažinti aukštas išmokas pirmais nedarbo mėnesiais – siūloma jas mažinti maždaug dvigubai, be kita ko, Darbo kodekse atlaisvinti terminuotų darbo sutarčių taikymą.
Pagal naują tvarką, teisę į išmokas turės gyventojai, kurie per paskutinius 24 mėnesius bus sukaupę ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo, kai iki šiol jį buvo galima įgyti per paskutinius 30 mėnesių.
Nauja išmoka dabar skiriama tik įgijus naują 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą, į jį neįtraukiamas ankstesnės išmokos gavimo laikotarpis. Taip pat nuo šiol apskaičiuojant vidutines draudžiamąsias pajamas nebus vertinamos anksčiau gautos nedarbo išmokos.
LLRI vertinimu, visi šie įsigalioję stažo pokyčiai yra teigiami, tačiau nežymūs.
Nuo liepos išaugo minimalios ir maksimalios išmokos dydis
Maksimalus nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis nuo liepos išliko devyni mėnesiai, kaip ir anksčiau, kas tris mėnesius išmokos mažės.
Tačiau nuo šiol apskaičiuojant nedarbo išmokas didesnį svorį turi ne pastovioji jos dalis, o kintamoji, kurios dydis priklauso nuo buvusių asmens draudžiamųjų pajamų.
Kintamoji dalis pirmus tris išmokos mokėjimo mėnesius dabar sudarys 45 proc. asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų (iki šiol – 38,79 proc.), nuo ketvirto iki šešto mėnesio – 35 proc. (31,03 proc.), nuo septinto iki devinto mėnesio – 25 proc. (23,27 proc.)
Tuo metu pastovioji dalis sieks 15 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri galioja tą mėnesį, už kurį mokama išmoka – nuo liepos pastovioji dalis sudaro 172,95 euro (dabar sudaro 23,27 proc. MMA arba 268,3 eurų).
Nuo liepos minimali nedarbo išmoka sieks 370 eurų – anksčiau jos dydis buvo susijęs su pastovia išmokos dalimi ir siekė 268,3 eurų, maksimali – 1,62 tūkst. eurų (iki šiol – 1,46 tūkst. eurų), ji dabar negali viršyti 70 proc. vidutinio užmokesčio dydžio.
Taip pat nauja tvarka numato didesnes garantijas žmonėms, kuriems iki pensijos likę ne daugiau kaip penkeri metai.
Jiems ir toliau išmokos mokėjimas gali būti pratęstas dviem mėnesiams, bendrą mokėjimo trukmę pratęsiant iki 11 mėnesių, bet nuo dabar ne mažiau kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažo sukaupusiems žmonėms mokėjimas galės būti pratęsiamas dar keturiems mėnesiams ir taip pailgės iki 15 mėnesių.
„Sodros“ duomenimis, pastaraisiais metais bedarbių skaičius šalyje didėjo – nedarbo išmokos gavėjų skaičius, tenkantis 100 apdraustųjų, šiuo laikotarpiu išaugo nuo 13,8 iki 15.
Pernai nedarbo draudimo išmoką bent kartą gavo 214,8 tūkst. žmonių, 2024 metais – 211,2 tūkst., o 2023 metais – 197,6 tūkst. gyventojų.
