Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pripažįsta – „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kontroversiški pasisakymai apie Ukrainą bei šalies saugumą neatitinka koalicinėje sutartyje įtvirtintų principų. Politikas tikina norįs situaciją su valdančiosios daugumos kolegomis aptarti koalicinėje taryboje, tačiau laukia, kada tokį pokalbį inicijuos socialdemokratai.
„Toliau tęsiama dezinformacijos kampanija, siekiant diskredituoti Lietuvos apsisprendimą stiprinti savo šalies gynybą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis, paklaustas apie R. Žemaitaičio pareiškimus dėl esą valstybės ketinimų nacionalizuoti gyventojų indėlius, siūlymų atšaukti sankcijas baltarusiškų trąšų tranzitui.
„Čia turėtų reaguoti ir kitos institucijos, nes yra skleidžiama dezinformacija arba ta leksika, kurią daugelyje valstybių naudoja ta pati Rusija. (...) Tai klasikinis dezinformacijos pavyzdys. (...) O politinis vertinimas – vėlgi, laukiame iš didžiųjų, pagrindinių koalicijos partnerių, kada bus sukviesta koalicinė taryba ir kalbėsimės, kaip yra vykdoma koalicijos sutartis, kur vienas iš prioritetų, pirmas prioritetas sutartyje labai aiškus – tolesnis mūsų šalies nepriklausomybės, gynybos stiprinimas ir parama Ukrainai“, – akcentavo jis.
Valdančiosios koalicijos sutartyje socialdemokratai, demokratai ir „aušriečiai“ įsipareigojo „visokeriopai remti Ukrainą“, siekiant Kyjivo pergalės. Taip pat įsipareigota padėti atstatyti karo nuniokotą šalį.
„Mes turėtume aptarti koalicinėje taryboje ir vertinti, kaip suprantame tai, kas yra parašyta“, – dėstė jis.
„Parašyta labai aiškiai ir, manau, tai, kas šiuo metu vyksta ir kas yra kalbama apie šalies nacionalinį saugumą, gynybą, krašto apsaugos sistemos stiprinimą, neatitinka sutarties nuostatų“, – konstatavo „Vardan Lietuvos“ lyderis.
Įvertino siūlymą atšaukti Baltarusijos trąšų tranzito draudimus: manau, tarnybos tai vertina platesniame kontekste
Kaip skelbta anksčiau, pastaruoju metu R. Žemaitaitis aktyviai važinėja po Lietuvą ir susitikimuose su rinkėjais pasakoja, jog siekiant didinti finansavimą neva bus nacionalizuoti gyventojų indėliai bankuose. Be to, politikas siūlo papildomų lėšų saugumui gauti atšaukiant ribojimus, taikomus baltarusiškų trąšų tranzitui.
S. Skvernelis mano, jog atitinkamos tarnybos vertina ne tik tokius „aušriečio“ pareiškimus. Tačiau, ką konkrečiai politikas turi omenyje, neatsakė.
„Kalbant apie Baltarusijos sankcijas, manau, tą girdi, vertina mūsų tarnybos platesniame kontekste nei tik kalbant apie galimą grėsmę nacionaliniam saugumui“, – užsiminė S. Skvernelis.
„Tą ir turiu omenyje“, – teigė jis, paprašytas patikslinti, ką turįs omenyje.
Mato poreikį visiems Seimo nariams turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija
Seimo primininkas S. Skvernelis mato poreikį visiems parlamentarams turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija.
„Aš manyčiau, kad būtų verta visiems Seimo nariams turėti galimybę dirbti su įslaptinta informacija“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo Seimo vadovas.
„Kalbant apie aukščiausio lygio politikus, priiminėjančius sprendimus (...), tie žmonės turėtų tokią teisę turėti ir pareigą turėti užpildyti anketą bei gauti teisę dirbti su įslaptinta informacija“, – pabrėžė jis.
Pasak S. Skvernelio, priiminėjant sprendimus bei dalyvaujant įstatymų leidyboje tai leistų geriau įvertinti su šalies saugumu susijusią informaciją.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis LRT RADIJUI yra sakęs nematantis poreikio visiems politikams turėti leidimus su slapta informacija. Pasak jo, turėtų galioti „būtina žinoti principas“, nes informacijos žinojimas yra našta bei didelis pavojus ja disponuojantiems.
„Aš manau, kad žmonės turi susipažinti su slapta informacija tik tai tie, kurie užima tam tikras pareigas ir yra būtinybė susipažinti su ja“, – kalbėjo VSD vadovas.
Kaip BNS ketvirtadienį nurodė Seimo kanceliarija, šiuo metu leidimus dirbti su įslaptinta informacija, žymima „Slaptai“ ir „Visiškai slaptai“ turi 68 parlamentarai.
Šiuo metu parlamento pareigybės, kurioms reikia turėti slaptumo žymą, yra nustatytos Seimo pirmininko potvarkyje.
Pagal Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymą, su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gali susipažinti visi Seimo nariai, kuriems tai būtina pagal vykdomas pareigas.
Informacijos apie pareigas, kurias einantiems parlamentarams reikia leidimų dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis, Seimo kanceliarija neteikia, nes pats potvarkis yra įslaptintas.
„Yra šiandien Seimo narių, kurie pagal tvarką nėra kreipėsi į Saugumo departamentą ir nėra užpildę leidimo, nors tai yra privaloma pagal jų užimamas pareigas. Nežinau, kodėl atskiriems Seimo nariams kyla baimės arba abejonės užpildyti elementarią anketą“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jo teigimu, šis klausimas artimiausiu metu bus aptariamas Seimo valdyboje.
Minėto leidimo neturi ir valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. D. Jauniškis sako, kad priesaikos sulaužymas dėl pasisakymų apie žydus praeityje gali užkirsti kelią „aušriečių“ lyderiui gauti leidimą.
