Lietuvoje

2019.02.22 21:56

Prezidentė: jei Rusija neis į jokias kalbas, siūlysime papildomas sankcijas

Andrius Balčiūnas, LRT.lt, specialiai iš Liublino2019.02.22 21:56

Liubline susitikę Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai džiaugėsi, kad trišalis valstybių bendradarbiavimas prisideda prie regiono saugumo. Taip pat visos šalys išreiškė palaikymą Ukrainos siekiui tapti ES ir NATO nare.  

Dalia Grybauskaitė, Andrzejus Duda ir Petro Porošenka aplankė Liubline įsikūrusią jungtinę Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinę brigadą LITPOLUKRBRIG, kuri pavadinta Konstantino Ostrogiškio vardu. Susitarimas įkurti šią brigadą buvo pasirašytas dar 2009-aisiais, bet veikti ji pradėjo tik 2014 metais.

Po oficialios ceremonijos, Lenkijos prezidentas sakė, kad brigados laukia aktyvūs metai, dalyvavimas įvairiose tarptautinėse pratybose.

„Visi žino, kad Ukraina nuo 2014 metų atsidūrė sunkioje padėtyje. Dalis teritorijos yra okupuota, kariai iš tikrųjų kovoja. Jie turi karinę parengtį, turi praktinės patirties reguliaraus karo. Čia yra kariai, kurie turi didžiulę patirtį, kuria dalinasi su mūsų kariškiais“, – sakė A. Duda.

Jis pažymėjo, jog prezidentai aptarė karių dalyvavimą Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijose, taip pat regioninio saugumo didinimą.

Mes esame stiprūs, kai esame kartu, kai tarp mūsų yra santarvė. Kai petys petin stojame, esame verti pagarbos ir sunku tikėtis agresijos prieš mus“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pasveikino Ukrainos siekį tapti ES ir NATO nare. Ukraina šią savaitę priėmė konstitucijos pataisą, kuria nurodoma, kad šalis sieks euroatlantinės krypties. Perrinkimo siekiantis P. Porošenka tikisi tai padaryti iki 2023 metų.

„Tai prezidento P. Porošenkos nuopelnas. Mes palaikome Ukrainą šiame kelyje“, – spaudos konferencijoje Liubline sakė D. Grybauskaitė.

Ukrainos prezidentas pažymėjo, jog pirmiausiai būtina įvykdyti reformas, kurios šalyje užtikrintų teisės viršenybę, demokratinius ir laisvus rinkimus. Anot P. Porošenkos, jis jau yra gavęs pažadą iš NATO bloko šalių, kad Ukrainai bus pasiūlyta asociacijos sutartis ir netrukus „bus paskelbta konkreti data, kada Ukraina gali tapti NATO nare“.

Sankcijų nauda

Po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje, Lietuva ir Lenkija išreiškė paramą Ukrainos pozicijai ir ėmė dirbti, jog ES blokas įvestų sankcijas Rusijai. Per incidentą Juodąją ir Azovo jūras skiriančiame sąsiauryje, susidūrė Ukrainos ir Rusijos kariniai laivai, keli ukrainiečių jūreiviai vis dar yra kalinami Rusijoje.

D. Grybauskaitė spaudos konferencijoje atskleidė, kad ES jau pasiekė politinį susitarimą dėl naujų sankcijų Rusijai.

„Jau yra konkretūs skaičiai, bet sankcijų tikslas nėra kiekis. Jų tikslas yra pareiškimas, kad ES mato, kas vyksta ir to netoleruoja. Jei įvykiai ir toliau klostysis blogai, Rusija neis į jokias kalbas, be abejonės, siūlysime ir papildomas sankcijas“, – sakė Lietuvos prezidentė.

P. Porošenka dėkojo Lietuvai ir Lenkijai už paramą: „Tikiuosi, kad bus sustiprintas spaudimas Rusijai per sankcijų mechanizmus, nes sankcijos ragina būti atsakingais. (…) Jei Ukraina liausis priešintis, neteks savo teritorijos.“

Jis taip pat užsiminė, kokiu būdu tikisi išspręsti tebesitęsiantį karą šalies rytuose. Vykstant Ukrainos prezidento rinkimų kampanijai kandidatai vengia pateikti konkrečias detales, kai spręsti karo su Rusijos remiamais separatistais problemą.

P. Porošenka pareiškė, jog jam priimtina, kad regione pradėtų veikti JT taikos palaikymo misija: „Esu įsitikinęs, kad pilnavertė JT misija pasitarnaus įvedant taiką okupuotose teritorijose.“