Prezidentas Gitanas Nausėda sako nesibaiminantis kitąmet galimai apie 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiančio valdžios sektoriaus deficito – jį sieja su gynybos poreikiais, bei džiaugiasi pensijų augimu.
„Kol kas – ne“, – penktadienį publikuotame interviu naujienų portalui „15min“ sakė valstybės vadovas, paklaustas, ar nemato grėsmės, jog valstybė ima pernelyg išlaidauti.
„Jis (valdžios sektoriaus deficitas – BNS) tikrai yra absoliučiai 100 proc. susijęs su mūsų krašto apsaugos prioritetu, bet man labai svarbu taip pat žinoti, kad mes neaukojame visų kitų tikslų, tarp jų ir pensijų kėlimo, visko nesudeginame ant krašto apsaugos altoriaus“, – kalbėjo jis.
Nepaisant to, jog Mastrichto kriterijus leidžia 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ribą, G. Nausėda sakė esantis tikras, kad Lietuva turėtų pakankamai argumentų Europos Komisijai pristatyti priežastis, kodėl deficitas viršijamas.
Preliminarios kitų metų biudžeto pajamos su ES parama turėtų siekti 22,04 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,85 mlrd. eurų.
Prezidento teigimu, į gynybos išlaidas patiriančias, ypač Rytų flango, valstybes Europos Komisijos požiūris yra daug lankstesnis.
„Matau, kad kritiką dabar reiškia, pavyzdžiui, konservatoriai, liberalai. Puikiai prisimenu, kad jų vadovavimo metais krašto apsaugos biudžetas buvo 3 procentai. Tai dabar tas biudžetas yra 2 proc. (punkto – BNS) BVP didesnis. Atimkime iš dabartinio planuojamo 3,8 proc. deficito tuos 2 procentinius punktus ir išeis, kad šita Vyriausybė, jeigu ji būtų krašto apsaugai skyrusi tiek, kiek Ingridos Šimonytės Vyriausybė, būtų turėjusi 1,8 proc. deficitą“, – skaičiavo G. Nausėda.
Buvusi premjerė, konservatorė I. Šimonytė bei Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, jog projektuojamas kitų metų biudžeto deficitas kelia susirūpinimą dėl neatsakingo valdančiųjų požiūrio į ilgalaikę valstybės finansų būklę.
Prezidentas taip pat džiaugėsi, jog pensijų dydis Lietuvoje artėja prie „civilizuotos Vakarų Europos“.
„Man tai yra svarbu net ir iš tokio, žinot, legacy (liet. palikimo) pusės žvelgiant į šitą dalyką. Nuo 2019 metų mano vienas iš siekių buvo, kad pensijos Lietuvoje būtų orios, ir jeigu 2029 metais aš galėsiu konstatuoti, kad tai pavyko padaryti, tai bus vienas iš tų punktų, kuriuos aš kukliai prisirašysiu ir savo asmeniui“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pensijų didinimui kitų metų valstybės biudžete numatyta 715 mln. eurų. Vidutinė senatvės pensija nuo sausio turėtų augti apie 10,4 proc., o su būtinuoju stažu – 10,9 procento.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinė senatvės pensija 2027 metais ūgtels apie 78 eurus iki 825 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 88 eurais iki 895 eurų. Kiekvienam pensijos gavėjui padidėjimas bus individualus.
Nausėda: krašto apsaugos sistema sunkiai susidoroja su 5 proc. BVP finansavimu
Prezidentas G. Nausėda teigia, kad krašto apsaugos sistema sunkiai panaudoja gynybai skirtas lėšas.
Jo teigimu, per ilgai užtrunka projektų įgyvendinimas, valstybės institucijoms trūksta lankstumo mokytis ir bendradarbiauti su Ukraina perimant jos patirtį.
„Pripažįstu, kad sistema veikia braškėdama, kad sistema sunkiai susidoroja su tuo iššūkiu, kurį mes vadiname 5 proc., daugiau kaip 5 proc. mūsų BVP krašto apsaugai“, – penktadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ sakė valstybės vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė nepanaudojo nė pusės gynybai šiemet skirtų lėšų.
2026 metais krašto apsaugos sistemos biudžetas siekia 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasak G. Nausėdos, netenkina terminai nuo projekto sumanymo iki jo įgyvendinimo.
„Mes negalime sau leisti tokios prabangos dvejus, dvejus su puse metų užtęsti šitą procesą. Tikrai nepaaiškinsime nedraugiškoms valstybėms, kad, žinote, mums reikia daugiau laiko pasiruošti“, – sakė prezidentas.
Jo teigimu, tiek kariuomenei užtrunka suformuluoti savo poreikius greitai ir tiksliai, tiek institucijoms – juos įgyvendinti.
Prezidentas sakė jau turįs abejonių ir dėl Lietuvos institucijų noro mokytis iš Ukrainos.
„Yra ir tokios abejonės. Kitą kartą yra ne tai, kad neprofesionalumo, bet tiesiog bijojimo prisiimti riziką, dėl kurios po to gali galbūt net ir atsidurti kalėjime, jeigu kontroliuojančios institucijos nustatys kokių nors pažeidimų ir tų pažeidimų mastas bus didžiulis. Tad žmonės, norėdami apsidrausti, ne tik mėgina kratytis asmeninės atsakomybės ir slėptis už tų kolektyvinio sprendimo priėmimo formulių, bet, kaip minėjau, labai užtęsia patį procesą ir tikrai nepadaro jo sklandesnio“, – tvirtino valstybės vadovas.
Kaip tokio elgesio pavyzdį G. Nausėda nurodė nevykdomą Lietuvos ir Ukrainos pasirašytą susitarimą dėl bendros dronų gamybos.
„Ir jeigu kurį laiką maniau, kad čia galbūt yra tam tikras nenoras pačios Ukrainos dalytis technologijomis ir išduoti vadinamąsias eksporto licencijas, tai pastaruoju metu aš jau labiau linkstu prie tos nuomonės, kad vis dėlto tai yra susiję ir su mūsų nerangumu arba mūsų institucijų nerangumu sugebėti tiesiog pasiūlyti ukrainiečiams tokias sąlygas, kurios būtų rimtos, kurias jie rimtai traktuotų“, – sakė prezidentas.
Anot jo, Lietuvos atstovai ukrainiečiams pasiūlė nupirkti 14 vienos rūšies dronų, keletą – kitos.
„Jiems tai yra juokinga ir jie sako, kodėl mes turime su jumis kalbėti apie bendrą gamybą, jeigu jūsų poreikiai yra tokie, kad jums nėra prasmės bendrai su mumis gaminti, jūs galite juos tiesiog iš mūsų įsigyti ir čia mes dedame tašką“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuva ir Ukraina šių metų gegužės mėnesį pasirašė dvišalį bendradarbiavimo susitarimą, kuris apima bendrą dronų gamybą ir Ukrainos gynybos ekspertų dislokavimą Lietuvoje.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad Lietuva bepiločius orlaivius gamintų pagal iš Ukrainos įsigytą technologiją, o tai duotų stimulą ir lietuviškai gynybos pramonei.
