Neskiriant lėšų memorialui, įstrigo Leipalingyje rastų partizanų palaikų perlaidojimas. Daugiau nei 40 palaikų kelerius metus nepalaidoti saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, nes trūksta lėšų. Druskininkų meras tikina ne kartą jų prašęs ankstesnės Vyriausybės. Dabartinis finansų ministras sako, kad kai gaus prašymą, lėšų ieškos.
Daugiau nei 40 partizanų palaikai – laikinuose karstuose. Kai kurie kartoniniai karstai jau pažeisti per didelės drėgmės, kai jie saugoti Tuskulėnų memoriale. Dabar perkelti į Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro patalpas buvusiame Lukiškių kalėjime.
Visi palaikai atkasti prieš 6 metus Leipalingyje. Pusė partizanų palaikų identifikuoti, dėl kitų tyrimai vyksta, tačiau palaikų tam jau nereikia.
„Sveikas protas sako, kad negalima dešimt metų laikyti ir neatiduoti į žemę tų palaikų“, – sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas Rimantas Zagreckas.
Palaidoti jie galėjo būti prieš trejus metus.
„Kažkada reikia pasakyti „stop“ ir gražinti. Ir mes tą padarėme prieš porą metų. Pasakėm: „Stop, organizuokime perlaidojimą“, – pasakoja R. Zagreckas.

Tačiau perlaidojimas užstrigo. Projektas parengtas – visi palaikai turėtų atgulti kolumbariume Leipalingio kapinėse. Tačiau tuo turi rūpintis Druskininkų savivaldybė. Skaičiuojama, kad perlaidoti kainuotų apie 150 tūkstančių eurų.
„Savivaldybei vienai rasti tokias lėšas neįmanoma šiandien“, – teigia Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Savivaldybė dar pernai kreipėsi į Finansų ministeriją ir Vyriausybę. Tačiau atsakymo iki šiol negavo. Tuo stebisi ir Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkas.
„Vis dar gyvenam kažkokioje kreivų veidrodžių šalyje. Sprendimo iš Vyriausybės nebuvo ir palaikai yra ten, kur jie neturėtų iš tikrųjų būti“, – pabrėžia Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius.

Nei apie prašymą, nei apie problemą sako nežinojusi buvusi komisijos pirmininkė.
„Tokio kreipimosi nebuvau gavusi, tikrai būtumėm kaip nors į tai reagavę“, – tikina Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Paulė Kuzmickienė.

Nieko apie Druskininkų savivaldybės prašymą nežino ir naujasis finansų ministras. Bet žada reaguoti, jei gautų.
„Ieškočiau galimybių tą padaryti. Biudžetas patvirtintas, ten griežtos taisyklės, bet aš tikrai dėčiau visas pastangas“, – žada finansų ministras Rimantas Šadžius.

Savivaldybė naujo prašymo teikti neketina.
„Šiai nerašėm, nes, matot, raštai eina ne pagal tai, kaip valdžios keičiasi. Ministerija buvo ir yra“, – nurodo R. Malinauskas.
Buvusi valdžia pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui finansavimas per kelerius metus augo dukart iki kone 5 milijonų eurų. Tačiau centras nurodo, kad pagal įstatymus, perlaidojimas yra ne jų atsakomybė.
„Perlaidojimas jau priklauso savivaldybėms“, – pažymi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas.
„Reikia tam tiesiog numatyti lėšas, baigti kai kam vaizduoti patriotus, o spręsti klausimą iš esmės“, – atsako R. Malinauskas.

Tarp perlaidojimo laukiančių – ir septyniolikmečio partizanų ryšininko palaikai.
„Jį šautuvo buože nukirto. Dar yra abejonės, kaip jis mirė, ar jis nebuvo gyvas užkastas“, – teigia žuvusio partizano sūnėnas Kęstutis Kauzonas.

Aiškių atsakymų sūnėnas nežino. Kaip ir nežino, kada galės palaidoti dėdę.
„Manau, kad per šitiek laiko turėjo būti išspręstas šis klausimas, juo labiau, kad buvo iniciatyva laidoti asmeniškai, grynai šeimos iniciatyva, bet buvo rekomenduota, kad tokie asmenys laidojami valstybės lėšomis ir su pagarbos elementais“, – dalijasi K. Kauzonas.
Leipalingyje iš viso galėjo žūti per 200 partizanų ir jų rėmėjų. Dar mažiausiai 100 palaikai nerasti.










