Daug vaikų susiduria su nerimu ir baime dėl ateities, interviu LRT.lt sako „Vaikų linijos“ savanorių koordinatorė, vaikų ir paauglių psichologė Goda Levinskaitė. Pasak jos, jauname amžiuje vaikai jau ima kalbėti apie norą užsidirbti: „Vaikai svajoja turėti daug pinigų, bet neturi konkrečios svajonės, ką norėtų už tuos pinigus nusipirkti ar veikti. Siekis būti turtingam siejamas su laime.“
Kaip sako G. Levinskaitė, dažniausiai į „Vaikų liniją“ vaikai ir paaugliai kreipiasi dėl santykių su tėvais ir draugais, dažna tema išlieka emocinė sveikata, savižudybės. Vaikai pasakoja apie jaučiamą vienišumą, gyvenimo prasmės ir egzistencines paieškas, nesupratimą, patiriamą smurtą.
Pasak psichologės, paaugliai neretai jaučiasi tėvų nesuprasti ir neišgirsti, nemano, kad su tėvais gali pasidalyti patiriamais sunkumais. Tiesa, priduria G. Levinskaitė, taip nutinka nebūtinai dėl to, kad tėvai jų negirdi, – kartais pats paauglystės etapas atneša didelių išbandymų.
„Paaugliams atrodo, kad jie nori būti savarankiškesni, bet jie nori santykio su tėvais, tik kartais juos tarsi atstumia, nebežino, kaip prieiti. Taip gali susiklostyti natūralios raidos etapui situacijos, tačiau kartais iš tiesų pritrūksta tėvų dėmesio ir laiko“, – LRT.lt dalijasi G. Levinskaitė.
Nerimas dėl ateities ir finansų
Nemažai vaikų susiduria su nerimu ir jaučiamu spaudimu dėl pasiekimų mokykloje. Ši tema neatsispindi „Vaikų linijos“ statistikoje, tačiau apie tai vaikai kalba psichologų kabinetuose, kai kreipiasi ilgalaikės pagalbos.
„Didelė dalis vaikų ir paauglių susiduria su nerimu ir baime. Veikia šeimos ir aplinkos lūkesčiai, bet yra daug nerimo dėl ateities, finansų. Dabar turime labai daug galimybių matyti, kas vyksta pasaulyje, lygintis su įvairiais žmonėmis iš socialinių tinklų. Pasilyginus, kyla labai daug įtampos ir baimės“, – teigia psichologė.
Pasak jos, vaikai jaučia nerimą dėl ateities, sau turi aukštų reikalavimų gerai mokytis ir pasiekti gerų rezultatų. Toks spaudimas taip pat ne visada kyla iš tėvų – neretai vaikai patys sau kelia tokius reikalavimus ar lyginasi su bendraklasiais.
G. Levinskaitė pastebi, kad šiandien jaunesniame amžiuje vaikai kalba apie norą dirbti ir užsidirbti, jaučiamas noras čia ir dabar gauti daug pinigų, keliauti, pirkti.
„Kartais labai dominuoja tema, kad reikia turėti daug pinigų. Vaikai svajoja turėti daug pinigų, bet neturi konkrečios svajonės, ką norėtų už tuos pinigus nusipirkti ar veikti. Siekis būti turtingam siejamas su laime. Kai vaikai nepatiria sėkmės, nepavyksta greitai gauti pinigų, jie jaučia įtampą ir nerimą dėl ateities, baimę“, – pažymi psichologė.
Taip pat skaitykite
Socialinių tinklų įtaka
G. Levinskaitė svarsto, kad toks nerimas ir siekis praturtėti gali būti siejamas ir su socialinių tinklų įtaka. Vaikai ir paaugliai socialiniuose tinkluose mato, ką kiti panašaus amžiaus vaikai yra pasiekę, kaip jie gyvena, o jų patirtys atrodo esančios labai arti.
„Anksčiau buvo galima pasilyginti su savo kiemo draugais ar bendraklasiais, o dabar gali pasilyginti su jaunuoliu, kuris gyvena Pietų Amerikoje ar Australijoje. (...) Kai matai bendraamžį, kuris turi vilą ar gali maudytis baseine, ir su juo lyginiesi, gali kilti iššūkių“, – atkreipia dėmesį psichologė.
Pasak jos, socialiniuose tinkluose vaikai paprastai mato tik sėkmės istorijas ir neturi kritinio mąstymo arba medijų raštingumo, kad suprastų, ar matomas turinys yra tikras ir tinkamas.
„Taip vaikai gali pakliūti į įvairias pinkles, susižavėti greitais finansais. Internetas turi savo privalumų, bet ir juodųjų pusių, kai galima įklimpti ir paskęsti, o vaikams dar trūksta gyvenimiškos patirties ir žinių“, – pastebi G. Levinskaitė.
Psichologė svarsto, kad galbūt natūraliai keičiasi ir jaunosios kartos vertybės, kai labiau vertinami pinigai, patirtys, daiktai.
„Gerasis“ nerimas skatina veikti
G. Levinskaitės teigimu, apskritai nerimas yra natūrali būsena – jį jaučiame kiekvienas ir be jo negalėtume funkcionuoti. Sveikas, „gerasis“, nerimas skatina veikti, gerai pasirodyti, tuomet protas tampa skvarbesnis, atmintis – geresnė.
Tačiau reikėtų susirūpinti, kai nerimo lygis tampa per didelis, o vaikas su juo negali susitvarkyti. Tokiais atvejais, sako psichologė, nerimas ima trukdyti – suprastėja atmintis, sutrinka dėmesys.
„Būna, vaikas visą vakarą mokosi matematikos atsiskaitymui, tačiau ryte jaučia didžiulę įtampą, todėl per atsiskaitymą jis gali nieko neatsiminti – vien dėl to, kad patiria nerimą ir su juo nepavyksta susitvarkyti, nuolatos sukasi mintys: „Nemoku, negebu, nepavyks“, – pabrėžia G. Levinskaitė.
Tokiais atvejais, kai su nerimu neįmanoma susitvarkyti, jis ima kenkti, o tai atsiliepia ir bendrai savijautai, santykiams bei pasiekimams.
Kada reikėtų kreiptis pagalbos?
Kaip sau padėti susitvarkyti su nerimu ir kada reikėtų kreiptis pagalbos? Pasak psichologės, nėra vieno recepto, kaip sau padėti. Kiekvienam gali padėti skirtingi būdai, todėl svarbu atrasti, kas individualiam žmogui numalšina nerimą.
Pavyzdžiui, išskiria G. Levinskaitė, galima pabandyti nukreipti mintis į kitas temas, klausytis muzikos, galvoti apie malonius įvykius ar pasikalbėti su tėvais ar draugais. Kitiems padeda kvėpavimo pratimai.
Vis dėlto psichologė atkreipia dėmesį, kad geriausia šiuos nusiraminimo būdus išbandyti ne tada, kai nerimas toks stiprus, kad atrodo, jog temdo protą, arba kai jaučiama didžiulė įtampa. Paprastai išbandyti skirtingus jo malšinimo būdus geriausia, kai nerimas nestiprus.
Tais atvejais, kai jaučiamas nerimas trukdo kasdienei veiklai, reikėtų kreiptis į specialistus, rekomenduoja G. Levinskaitė.
„Pavyzdžiui, jei dėl nerimo vaikas jaučia pilvo ar galvos skausmus, neišeina į mokyklą, jei nuolatos atidedama kokia nors veikla, reikėtų kreiptis pagalbos. Verta pasikonsultuoti, jei vaikui norėtųsi lankyti būrelį, bet dėl nerimo į jį vaikas nuolatos nenueina, ar nerimas ima trukdyti siekti svajonių, užsiimti įprasta veikla, kelia sunkumų ir trikdo šeimos gyvenimą, kai vaikui nebeįmanoma bendrauti su draugais“, – pataria psichologė.
Taip pat skaitykite
Psichologinė pagalba
Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius
Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose
Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms
Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu
